Prasidėjo ruoniukų gelbėjimo sezonas

Neseniai LJM išplatino pranešimą, adresuotą visiems pajūriu vaikštantiems žmonėms: raginama nelikti abejingiems bei informuoti apie į krantą išlipusius ruonių pamestinukus. Tokių šiemet jau aptikta šešetas.

„Atšaukus judėjimo tarp savivaldybių ribojimus, natūralu, jog žmonės plūsta prie jūros, išsiilgę gamtos, pasivaikščiojimų. Ir kaip tik dabar, balandį, prasidėjo ruoniukų migracija. Nusilpę jie išlipa į krantą ir ten ilsisi. Prašome jų negąsdinti, nesifotografuoti, nevaryti atgal į jūrą, saugoti nuo palaidų šunų ir pabudėti, kol atvyksime pasiimti. Džiugu, kad tokių precedentų jau būta: viena praeivių pora valandą saugojo ruoniuką, kol jis buvo saugiai išgabentas į muziejų. Pamestinukų bus ir daugiau“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo LJM Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

Grąžina skolą

Pilkieji, dar vadinami ilgasnukiais, ruoniai žiloje senovėje buvo įprasta ir dažna jūrų žinduolių Baltijos jūroje rūšis. Akmens amžiuje mūsų pakrantėse gyvenę žmonės juos medžiojo, naudojo taukus, kailį, mėsą, ir ši žaliava buvusi vienas iš prekybinių (mainų) elementų.

Gamtininkai skaičiuoja, jog seniau šios rūšies žinduolių Baltijoje buvę apie 100 tūkst., bet dėl jūros užterštumo chemikalais, sunkiaisiais metalais, intensyvios verslinės žvejybos vienu metu ruonių sumažėjo iki 5-6 tūkst.

„Net apie 80 procentų patelių būdavo bergždžios, nevaisingos arba vesdavo negyvus ruoniukus“, - pasakojo A. Grušas.

Dabartinė populiacija nebedidėja ir išlieka sąlyginai stabili: jūroje gyvena apie 30 tūkst. individų. Ruonių išlikimą Baltijoje veikiausiai lėmė rūšies įrašymas į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas.

Nepaisant to, globaliniai ir antropologiniai veiksniai diktuoja kasmet besikartojančias tendencijas: mūsų krantus pasiekia visiškai nusilpę ruonių jaunikliai. Kokios to priežastys, atskleidė LJM ilgametis darbuotojas ir neoficialiai ruoniukų tėvu vadinamas A. Grušas. Vos baigęs pokalbį jis tarstelėjo, jog vėl turi skubėti pas mažylius.

„Esame išslaugę ir atgal į jūrą rudenį paleidę jau per 100 ruoniukų. Jie pas mus atkeliauja iš Rygos įlankos, Saremos salos Estijoje. Pavasarį, kai ruonės atveda jauniklius, jos maitina atžalas apie 20 dienų. Tačiau pačios labai išsenka, nes jų pieno riebumas siekia apie 60 procentų. Išmaitinti ruoniukai sveria apie 40-50 kilogramų. Jie jau gali savarankiškai pasigauti žuvį, plaukioti ir laisvai maitintis. Tačiau kiti dėl ruonės išsekimo būna neišmaitinti ir sveria vos 14-15 kilogramų. Štai tokie mus ir pasiekia“, - pasakojo biologas.

Mažai sveriantys ruoniukai dar gali kelis mėnesius plaukioti jūroje, nes turi susikaupusių riebalų atsargų, tačiau ilgainiui išsenka.

„Jie bijo nerti į jūros gelmę ir gaudyti žuvis. Tad badauja. Blaškomi bangų išlipa į krantą, nes būna labai pavargę. Tokiu būdu jie atsiduria pas mus“, - teigė A. Grušas.

Paklaustas, ar yra teisinga kištis į gamtos procesus (kai silpniausieji žūva, o išlieka stiprūs palikuonys), biologas turėjo savo atsakymą.

„Mes taip grąžiname skolą gamtai. Jei ne žmogaus veikla, galbūt ir tų nusilpusių ruoniukų nebūtų. Baltijos jūroje jau išgaudyta apie 80 procentų žuvų išteklių, todėl ruoniai nebeturi pakankamai maisto. Jūra užteršta chemikalais, o dar prisideda ir globalinis atšilimas. Ruoniai jauniklius veda ant ledo, kurio nebėra, todėl jiems tenka kraustytis į saleles, o ten prasideda konfliktai. Tad manau, jog gelbėdami ruoniukus mes bent kažkiek taisome tas klaidas, kurias padarė pats žmogus“, - svarstė LJM darbuotojas.

Ragina pabudėti

Prieš keletą dienų ties Pajūrio regioninio parko (PRP) Plocio rezervatu aptiktas juodo onikso akimis praeivius stebėjęs nusilpęs ruoniukas, kurio gelbėjimo operacija buvusi kone pavyzdinė. Apie ją papasakojo PRP ekologas Erlandas Paplauskis.

„Tiesiog du svečiai iš Vilniaus vaikščiojo pajūriu ir pamatė ruonio jauniklį. Tada ne fotografuotis puolė, o skambino tiek į mūsų parko direkciją, tiek į Jūrų muziejų. Buvo paprašyta jų palaukti, jei gali, pasaugoti ruoniuką. Taip jie ir padarė. Prireikė palaukti apie valandą. Atvykome su specialiu transportu, jūrų žinduolis buvo saugiai išgabentas ir perduotas LJM globon. Toks chrestomatinis pavyzdys, kaip reikėtų elgtis. Būna, kai žmonės tiesiog praeina pro šalį, paskambina, ir nueina. Tada nei tikslios vietos nežinai, nei atvykęs randi ruoniuką, kuris gali būti išgąsdintas ir pasitraukęs atokiau. Dabar visi turi išmaniuosius telefonus, tad galima užfiksuoti tikslias GPS koordinates, jei tikrai nėra galimybės pasaugoti pamestinuką“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

E. Paplauskis atkreipė dėmesį, jog didžiule problema išlieka ir palaidi, pajūriu laigantys šunys, kurie sužaloja ruonių jauniklius.

„Šeimininkai gali to ir nepastebėti. Šuo laksto, nubėga tolyn, pamato ruoniuką, jį apkandžioja ir grįžta pas šeimininkus. Apskritai regioninio parko teritorijoje šunis privaloma vedžioti su pavadžiu. Tad raginu pajūrio lankytojus būti sąmoningus ir bent šiuo laikotarpiu, pavasarį, kai nusilpę ruoniukai pasiekia mūsų krantus, nepaleisti šunų palaidų pajūryje“, - teigė ekologas.

LJM savo ruožtu pateikė ir lakonišką instrukciją, kaip elgtis, radus paplūdimyje ruonių jauniklį.

„Jeigu ruoniukas visiškai nereaguoja į priėjusius prie jo žmones, vadinasi - jis nusilpęs. Ką daryti? Nevarykite ruonio atgal į vandenį. Nešerkite gyvūno. Nelieskite ruonio. Apsaugokite ruoniuką nuo šunų ir per daug smalsių žmonių. Lai mažylis ramiai ilsisi. Pastebėjus, radus ruonį prašome kreiptis pagalbos telefonu 112, operatorius sujungs su Jūrų muziejaus darbuotojais. Jei galite, sulaukite, kol į vietą atvažiuos muziejininkai. Darbo valandomis prašome pakambinti tel. +370 698 37299 muziejaus specialistams. Mus domina, kokioje vietoje matėte gyvūną, kokio jis dydžio ir ką veikė. Padarytos nuotraukos mums suteiktų vertingos informacijos apie gyvūną. Informaciją ir / ar duomenis prašome siųsti el. paštu [email protected]“, - skelbiama pranešime.

Šiemet pirmieji pamestinukai rasti keletoje vietų: prie Plocio rezervato, netoli Palangos ir net keturi - Kuršių nerijoje: Smiltynėje, Preiloje ir Juodkrantėje. Tai nėra įprasta, nes dažniausiai ruoniukai aptinkami tarp Girulių ir Nemirsetos.

Stato „ruoniariumą“

Be kita ko, jau šiais metais Klaipėdos miestui priklausančiame Kopgalyje turėtų būti baigtas statyti unikalus savo paskirtimi objektas - Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras. Projektą už beveik 3 mln. eurų įgyvendina LJM. Šiame centre bus slaugomi išgelbėti jūros gyvūnai. Ruonių pamestinukai ilgus metus glausdavosi administracinėse LJM patalpose, kurios tam visiškai nepritaikytos (naudojamos net vonios). Rekonstravus LJM akvariumą, dalis nelaimėlių perkelta ten. Anot muziejininkų, gyvūnų reabilitacija vyksta Jūrų muziejuje, o tai rizikinga, nes kyla grėsmė užkrėsti sveikus, nuolat muziejuje gyvenančius jūrų žinduolius. Nėra gydymo patalpų, todėl apie specializuotą reabilitacijos centrą seniai svajota.

Vadinamosios ruoniukų sanatorijos statyboms startas duotas 2019-ųjų žiemos pradžioje. Neįprastos išvaizdos statinys ėmė kilti šalia delfinariumo, dar sovietmečiu statyto didžiulio žuvininkystės tyrimų laboratorijai priklausiusio gelžbetoninio baseino vietoje.

Anot A. Grušo, vieno ruoniuko slaugymas LJM kainuoja apie tūkstantį eurų.

Pamestinukų slaugymas jau ne vienerius metus turi ir savotišką nelaužomą tradiciją: kiekvienam ruoniukui suteikiamas originalus vardas. Juos gali siūlyti visi norintieji. Pernai žmonės rinko žemaitiškus vardus, tad išsirikiavo visa tarmiškų žodžių plejada: Koisis (liet. uodas), Ciuocė (teta), Ciongs (skersvėjis), Dziegorėlis (laikrodukas), Kloika (kvaiša), Kvietka (gėlė), Klecks (kleckas), Ruculis (rubuilis) ir kt. Šiais metais bus renkami vardai pagal aukštaičių tarmės žodžius. Pirmasis prieš 34 metus išgelbėtas ruoniukas buvo pavadintas Molu (rastas šalia pietinio molo Kopgalyje).