Pradėjo veikti galimybių pasas: uostamiesčio verslininkai reaguoja skirtingai

Ir vis dėlto ar bus žmonės, neturintys galimybių paso, įleidžiami į restoranus ir kitas įstaigas, ar ne? „Vakarų ekspresas“ domėjosi, kokią poziciją šiuo klausimu palaiko Klaipėdos verslininkai. Panašu, kad vienos nuomonės dar nėra.

„Namų be gliuteno“ vadovė Loreta Želnienė pabrėžia, kad į pradėjusį veikti galimybių pasą neatsižvelgs. „Tikrai nereaguosime į tai. Galimybių pasas yra diskriminuojantis ir žmones rūšiuojantis akcentas. O tarp savo klientų turime visokių gyventojų. Negana to, liaudis jau ir taip yra stipriai sukiršinta, todėl mes tikrai nepradėsime sodinti klientus pagal tai, turi jie galimybių pasą, ar ne. Tai nėra tikslingas dalykas, todėl mes atsisakėme jį pripažinti“, - kalbėjo vadovė.

Pašnekovės teigimu, prie iniciatyvos nepalaikyti galimybių paso jungiasi ir kiti Klaipėdos restoranai bei kavinės.

Kulinarijos studijų tinklo „Čiop Čiop“ vadovė Klaipėdoje Laura Brekke sako, kad pirmadienį, pirmą dieną, kai galimybių pasas Lietuvoje jau pradėjo veikti, visi studijos lankytojai dar valgė lauke, todėl ji nebuvo niekuom išskirtinė už kitas. „Žmonės dar niekaip nenori sėdėti viduje, maistą užsisako tik išsinešti ir sėdi terasoje“, - pasakojo L. Brekke.

„Mes patys šiandien pasitikrinome, pasižiūrėjome, kaip veikia ta sistema. Tačiau tikrai dar negalvojome apie tai. Manau, kol bus geras oras, tol ir žmonės sėdės lauke sau “atsipūtę„. Gal, pablogėjus orams, kai klientai jau norės valgyti viduje, pagalvosime apie tai. Tačiau šiuo metu tikrai nesame kategoriškai nusiteikę nei prieš, nei už galimybių pasą. Šiuo metu tiesiog stebime situaciją“, - savo poziciją išsakė vadovė.

Pokalbininkė pabrėžia, kad bet kokiu atveju savo klientų, kurie galimybių paso neturės, tikrai nežada varyti lauk iš restorano.

„Neturime griežtos nuomonės apie tai. Laukiame, žiūrėsime, kaip ši sistema apskritai veiks. Šiandien tik nedaugelis mūsų klientų turi tą galimybių pasą“, - teigė L. Brekke.

Palaiko abi puses

Daugiafunkcio sveikatingumo centro Klaipėdos baseino vadovė Ieva Vaičiurgė akcentuoja, kad dar nėra iki galo apsisprendę, kaip elgsis toliau. „Atsidarome tik nuo birželio 1-osios, todėl pasilikome sau dar šiek tiek laiko apsispręsti. Vis dėlto reikia įvertinti daug niuansų, technines galimybes. Tai kažko daugiau pasakyti ir negaliu šiuo metu“, - komentavo I. Vaičiurgė.

Sporto klubo „Kapitolijus“ atstovė teigė, kad tikrai nekreips dėmesio į tai, ar klientai turės galimybių pasą, ar ne. Į sporto klubą įleis visus.

„Nesame priešiškai nusiteikę prieš galimybių pasą. Mes paprasčiausiai neklausime žmogaus, turi jis jį ar ne. Nes mes net neturime galimybių to patikrinti. Todėl šiuo metu visus klientus aptarnaujame tik lauke ir iš viso atsisakome šito klausimo“, - kalbėjo desertų ir gero maisto namai „6 pupos“ vadovė Jelena Kirilovė.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pabrėžia, kad šiuo klausimu palaiko ir vieną, ir kitą pasisakančiųjų pusę. „Vien jau tai, kad vyksta diskusija, liudija, jog viena vertus nėra blogai, kad žmonės išsako savo nuomonę, kita vertus - nėra vienareikšmio vertinimo. Aš suprantu ir vienus, ir kitus. Ir tuos, kurie į galimybių pasą žiūri labai plačiai ir kaip į atsiveriančias galimybes. Tačiau suprantu ir tuos, kurie kalba, jog tai yra tam tikra diskriminacija. Bandau girdėti ir suprasti abi puses“, - kalbėjo miesto meras.

"Vienintelis dalykas, kurį noriu pasakyti, tai kad ir vieni, ir kiti turėtų suprasti, jog galimybių pasas nėra kažkokia panacėja šitame visame procese ir laikmetyje.

Tai yra galimybė, kuri atsiveria naujai. Tačiau tie verslininkai, kurie visgi bandytų gyventi pagal lygių galimybių visiems principą, manau, nepraloš. Tik tiek, kad saugumo užtikrinimo klausimas jiems bus dar aktualesnis. Nesu kategoriškai nusiteikęs nei „už“, nei „prieš“. Manau, kad žmogus turi pats pasirinkti, reikia jam galimybių paso, ar ne", - savo nuomonę išsakė V. Grubliauskas.