Paliestų šimtus tūkstančių vairuotojų: ruošia naujoves prieš automobilių taršą, tikrintų ne tik policija

Tačiau Aplinkos ministerija rankų nenuleidžia ir ruošia naujas iniciatyvas, kaip kovoti su teršėjais.

Seimas sausį atmetė įstatymą, kuriuo siūlyta atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Aplinkos ministerija siūlė mokestį rinkti nuo 2023 metų, bet pereinamuoju laikotarpiu jis būtų buvęs perpus mažesnis, o visa apimtimi būtų pradėjęs galioti 2025 metais.

Seimas po pateikimo atmetė šį projektą ir grąžino jį rengėjams tobulinti.

Vasarą pasirodė informacija, kad dėl automobilių taršos mokesčio vyksta diskusijos tarp Aplinkos, Susisiekimo ministerijų ir premjerės patarėjų.

Visgi projektas pavasario sesijoje į Seimo darbotvarkę negrįžo, jokių užuominų į automobilių taršos mokestį nėra ir Seimo rudens sesijos darbų programoje.

Aplinkos ministerija naujienų portalą tv3.lt informavo, kad ministerija šioje rudens sesijoje neteiks naujo automobilių taršos mokesčio modelio, tokių planų kol kas nėra ir ateityje.

„Atnešiau į Seimą projektą.

Mano kolegos ministrai neįtikino savo frakcijų, tai aš padariau viską.

Seimui atmetus šitą projektą tarša reguliuojama bus reguliacinėmis priemonėmis, o mokestines priemones paprastai teikia Finansų ministerija.

O kadangi sektorius priklauso Susisiekimo ministerijai, tai galbūt bus iš jų irgi iniciatyva“, – vasaros pabaigoje teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Imtis automobilių taršos mokesčio neplanuoja ir Susisiekimo ministerija, kurios atstovai kartu su Aplinkos ministerija rengė metų pradžioje projektą.

Nepavyko susidoroti ir su labiausiai dūmijančiais

Nepavykus su mokesčio idėja, Aplinkos ministerija ėmėsi naujos iniciatyvos. S. Gentvilas siūlė uždrausti eksploatuoti techniškai netvarkingą, vizualiai matomus nebūdingus išmetimus skleidžiančią transporto priemonę.

Kitaip tariant, labiausiai dūmijančius automobilius buvo siūloma „išimti iš eismo“.

„Techniškai netvarkingos eisme dalyvaujančios transporto priemonės yra didelė grėsmė ne tik eismo saugumui, bet didina oro užterštumo lygį, kartu kenkia sveikatai, vizualiai matomus dūmus skleidžiančios transporto priemonės kelia vis didesnį socialiai atsakingos visuomenės susirūpinimą ir nepasitenkinimą dėl jų dalyvavimo eisme“, – pasiūlyme argumentus išdėstė S. Gentvilas.

Aplinkos ministras kartu su parlamentarais Aiste Gedviliene ir Kasparu Adomaičiu įregistravo dar vieną pasiūlymą, kuriuo siūloma nustatyti, kad transporto priemonės nebūtų eksploatuojamos su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema ar su sumontuotu prietaisu ar įrenginiu, kuris išderina gamintojo numatytą išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimą.

Visgi ir šios idėjos nesulaukė Seimo palaiminimo. Parlamentarai nepritarė aplinkos ministro idėjai uždrausti vairuoti labiausiai dūmijančius automobilius.

Už balsavo 58 Seimo nariai, 29 buvo prieš, 32 susilaikė. Tad S. Gentvilo siūlymas nepraėjo pateikimo stadijos.

Tuo metu A. Gedvilienė, K. Adomaičio ir S. Gentvilo pasiūlymas taip pat toliau nenukeliavo, nes jo autoriai jį tiesiog atsiėmė.

Rankų nenuleidžia

Aplinkos ministerija naujienų portalą tv3.lt informavo, kad šiuo metu su Susisiekimo ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, Aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos policijos atstovais diskutuojama dėl galimų sprendimų, kaip kovoti su transporto taršos problema šalyje.

Aplinkos ministerija šiuo metu dirba ties keliais klausimais.

Pirmiausia, ministerija siekia įgalinti Aplinkos apsaugos departamentą be policijos pagalbos stabdyti automobilius.

Antra, ministerija ketina suteikti Aplinkos apsaugos departamentui matavimo prietaisus, kad be Aplinkos apsaugos agentūros pagalbos jie galėtų matuoti automobilių taršą.

„Radę bendrus sprendimus, artimiausiu metu pristatysime juos visuomenei“, – teigia ministerijos atstovai.

Ateityje gali būti taikoma ir dar viena mokestinė priemonė, nors aplinkos ministras tikina, kad naujų mokesčių nebus.

Vyriausybė rugpjūtį priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jame numatyta taikyti registracijos mokestį 11 metų ir senesniems automobiliams, kurie neatitinka Euro 5 standarto.

Dabar automobiliai apmokestinami pagal išmetamas CO2 dujas.

Vienas iš plane numatytų uždavinių skamba taip: „Sumažinti taršą azoto oksidais, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui transporto sektoriuje“.

Šiam uždaviniui įgyvendinti numatoma nemažai naujų priemonių. O viena iš tokių – apmokestinti senesnes mašinas.

Formaliai tokia priemonė patvirtintame plane įvardyta šitaip: „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti Euro 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“.

Primename, kad Euro 4 taršos standartas buvo patvirtintas 2005 m., o pradėtas taikyti nuo 2006 m. Naujesnis Euro 5 standartas patvirtintas 2009 m., o pradėtas taikyti nuo 2011 m. pradžios registruojamiems lengviesiems automobiliams.

Tiesa, prie senesnių automobilių ribojimo juos apmokestinant planuojama ne iš karto, o palaipsniui, nuo 2027 m. iki 2029 m.

Vadinasi, tie automobiliai, kurie šiuo metu yra senesni nei 11 metų, praėjus 5 metams turėtų būti apmokestinti veikiausiai kitaip, nei yra dabar.

Visgi S. Gentvilas naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ tikino, kad jokių naujų mokesčių nebus.

„Aš suprantu, kaip žurnalistams norisi pasižiūrėti ar bus naujas mokestis ar nebus.

Bet čia nekalbama apie naujus mokesčius, čia kalbama apie taršos sugriežtinimą.

Tai numatyta padaryti už kelių metų pradedant diskusiją ir diskusijoje tikrai dalyvaus visi Lietuvos geriausi ekspertai.

Rasime tuos sprendimus, bet pakeliui į tą diskusiją, matykime ir kitus procesus“, – tuomet kalbėjo S. Gentvilas.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad Lietuvos keliuose vis dar apstu taršių automobilių, kurių išmetamos medžiagos nuodija orą ir kenkia sveikatai, tačiau Aplinkos ministerija dėl kilusio nepasitenkinimo mokesčio už taršius automobilius atsisako, tad teliks baudos.

O gyventojai tvirtina – naujų, netaršių automobilių tiesiog neįperkantys, o turimus senus keisti į viešąjį transportą būtų keblu – ne visur autobusai ar troleibusai važiuoja patogiai ir laiku.