Palangiškės gimdo vis mažiau, tarp rečiausių kurorto mažylių vardų – Nėja, Dijaras, Ajus, Evanas

Užpernai Palangoje gimė 130 kūdikiai, mirė – 219 žmonės, tiesa, tokia informacija be gruodžio mėnesio duomenų.

Mažiausias gimstamumas – ir Palangoje

Gyventojų surašymų duomenimis, 2021 m. vidutinis vienos moters pagimdytų vaikų skaičius Lietuvoje sudarė 1,97 vaiko, 2011 m. – 2,07, 2001 m. – 2,13 vaiko. Miesto moterų vidutinis pagimdytų vaikų skaičius išliko beveik toks pats kaip ir 2011 m. – atitinkamai 1,83 ir 1,88. Palyginti su 2011 m. rezultatais, kaimo moterys gimdė mažiau vaikų – vidutiniškai viena kaimo moteris pagimdė 2,27 vaiko, o 2011 m. – 2,47, pranešė ELTA.

2021 m. surašymo duomenimis, didžiausias vidutinis pagimdytų vaikų skaičius buvo Rietavo (2,57), Šilalės rajono (2,56), Pagėgių (2,49), Kalvarijos (2,42), Lazdijų rajono (2,41) ir Skuodo rajono (2,40) savivaldybėse. Mažiausias gimstamumas užfiksuotas miestuose: Vilniuje (1,73 vaiko), Klaipėdoje (1,76), Kaune (1,76), Šiauliuose (1,81), Panevėžyje (1,82), Palangoje (1,87) ir Visagino (1,79) bei Neringos (1,89) savivaldybėse.

Per 20 metų pagimdžiusių moterų skaičius sumažėjo 13,1 procento

Gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje nuolat gyveno 1 302,7 tūkst. 15 metų ir vyresnių moterų, iš jų 76,5 proc. (arba 996,6 tūkst.) buvo gimdžiusios. Jos pagimdė 1 mln. 962 tūkst. vaikų.

Palyginti su 2011 m. surašymo rezultatais, šio amžiaus moterų sumažėjo 8,3 proc. (117,4 tūkst.), pagimdžiusių moterų – 6,6 proc. (70,7 tūkst.), o pagimdytų vaikų – 11,3 proc. (249 tūkst.).

Palyginti su pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo surašymo, kuris įvyko 2001 m., rezultatais, pagimdžiusių moterų ir pagimdytų vaikų skaičius sumažėjo atitinkamai 13,1 proc. (150,5 tūkst.) ir 19,8 proc. (485,5 tūkst.). 

Anot ELTA, gimstamumas mieste ir kaime skiriasi. 689 tūkst. miesto moterų (69,1 proc. visų pagimdžiusių moterų) pagimdė 1 mln. 263 tūkst. vaikų (64,4 proc. visų pagimdytų vaikų). 307,6 tūkst. kaimo moterų (30,9 proc.) pagimdė 699,1 tūkst. vaikų (35,6 proc.).

Palyginti su 2011 m. surašymo rezultatais, pagimdžiusių miesto moterų sumažėjo 4,3 proc., kaimo – 11,4 proc., jų pagimdytų vaikų skaičius – atitinkamai 6,5 ir 18,7 proc.

Palyginti su 2001 m. duomenimis, pagimdžiusių miesto moterų sumažėjo 10,1 proc., kaimo – 19,2 proc., jų pagimdytų vaikų skaičius – atitinkamai 12,8 ir 30,1 proc.

Mažai gimdo didžiuosiuose miestuose ir kurortuose

2021 m. surašymo duomenimis, 1 tūkst. 15 metų ir vyresnių moterų teko 1 506 pagimdyti vaikai (2011 m. – 1 557, 2001 m. – 1 607).

Daugiausia pagimdytų vaikų 1 tūkst. 15 metų ir vyresnių moterų teko Rietavo (2 019), Pagėgių (1 987), Šilalės rajono (1 977), Skuodo rajono (1 894), Alytaus rajono (1 875) ir Kalvarijos (1 872) savivaldybėse. Santykinai mažai moterų gimdė savivaldybėse, kuriose yra didieji miestai: Vilniaus (1 255), Kauno (1 314), Panevėžio (1 392), Klaipėdos (1 393), Šiaulių (1 405), taip pat Neringos (1 385) ir Palangos miesto (1 459) savivaldybėse.

Daugiau šeimų – tik su vienu vaiku

Aštuonios iš dešimties pagimdžiusių moterų pagimdė vieną arba du vaikus. Miesto moterys dažniausiai buvo pagimdžiusios du (51,9 proc.) arba vieną (34,6 proc.) vaiką.

urašymų duomenys rodo, kad kas dešimtmetį kaimo moterų, pagimdžiusių vieną ar du vaikus, lyginamoji dalis auga.

Skirtumas tarp miesto ir kaimo moterų, pagimdžiusių du vaikus, dalies per dvidešimtmetį sumažėjo beveik dvigubai – nuo 9,4 proc. (2001 m.) iki 5 proc. (2021 m.).

Kaimo moterys dažniau gimdo daugiau vaikų nei miesto moterys.

Kaimo moterų, pagimdžiusių keturis ir daugiau vaikų, buvo 1,7 karto daugiau negu miesto moterų.

Tačiau kaimo moterų, pagimdžiusių 3 ir daugiau vaikų, smarkiai mažėja – 2021 m. jos sudarė 30,4 proc. visų gimdžiusių moterų, 2011 m. ir 2001 m. – atitinkamai 37,3 proc. ir 41,7 proc. 

Moterys iki 29 metų dažniausiai buvo pagimdžiusios po vieną vaiką. Daugiausia du vaikus pagimdžiusių moterų buvo 60–64 metų amžiaus grupėje, 3 vaikus ir daugiau – 70 metų ir vyresnių, informavo ELTA.

Kuo jaunesnė moteris, tuo mažiau gimdo

Su kiekviena jaunesne karta moterys gimdo vis mažiau vaikų. Moterų, gimusių 1980–1984 m., vidutinis pagimdytų vaikų skaičius nesiekia 2 vaikų, o jauniausios kartos moterų – artimas vienetui.

Miesto ir kaimo moterų, gimusių anksčiau nei 1980 m., tai yra 1975–1979 m. gimusiai kartai jau baigus intensyviausią prokreacinės elgsenos periodą (surašymo metu šios moterys buvo 40–45 metų), vidutinis pagimdytų vaikų skaičius mažėjo gana nuosekliai, nežymiai svyruodamas.

Kaimo moterų vidutinis pagimdytų vaikų skaičius mažėjo sparčiau – skirtumas tarp vyriausiųjų (gimusių anksčiau nei 1930 m.) kartos ir 1975–1979 m. gimusios kartos sumažėjo 0,38, o tarp tų pačių miesto kartų – 0,05.

Skirtumas tarp vyriausių kaimo ir miesto kartų vidutinio pagimdytų vaikų skaičiaus buvo 0,65, kaimo moterims vidutiniškai pagimdžius 2,62 vaiko, o miesto moterims – 1,97 vaiko. 1975–1979 m. gimusių kaimo ir miesto moterų vidutinio pagimdytų vaikų skaičiaus skirtumas – 0,32, šios kartos miesto moterims vidutiniškai pagimdant 1,92 vaiko, o kaimo – 2,24.

Gimdo vyresnės

2021 m. surašymo duomenimis, dažniausiai moterys pirmą kartą gimdė 20–24 metų – 48,4 proc. visų pagimdžiusių moterų.

Palyginti su 2011 m., pirmą kartą gimdančių tarp 20–24 metų moterų buvo 51,4 proc.

Kas trečia pirmą kartą gimdžiusi moteris buvo 25–29 metų (2011 m. pirmą kartą gimdžiusių 25–29 m. moterų buvo 27,9 proc.).

Kas dešimta (2011 m. – kas devinta) moteris, gimdžiusi pirmą kartą, buvo 30–39 metų, praneša ELTA.

Miesto ir kaimo moterys pagal amžiaus grupes ir pirmojo gimdymo metus pasiskirstė netolygiai.

Kaimo moterys pirmą kartą gimdo jaunesnės negu miesto. Iš visų pagimdžiusių kaimo moterų būdamos 15–19 metų ir 20–24 metų pirmą kartą gimdė atitinkamai 12,8 proc. ir 52,9 proc., iš visų pagimdžiusių miesto moterų – atitinkamai 7,4 proc. ir 46,4 proc. Iš visų pagimdžiusiųjų tarp miesto moterų pirmą kartą gimdžiusių 25 metų ir vyresnių daugiau nei tarp gimdžiusių kaimo moterų.

2021 m., palyginti su 2011 m., ir kaimo, ir miesto moterys pirmą kartą gimdė būdamos vyresnės.

Ketvirtadalis moterų – bevaikės 

2021 m. surašymo duomenimis, beveik ketvirtadalis (23,5 proc.) visų 15 metų ir vyresnių moterų buvo nepagimdžiusios nei vieno vaiko (2011 m. – 24,5 proc., 2001 m. – 22,5 proc.). Miesto ir kaimo rodikliai yra panašūs.

Negimdžiusių moterų, gyvenančių mieste, – 23,9 proc., kaime – 22,6 proc. (2011 m. atitinkamai – 25,8 proc. ir 21,8 proc.).

Daugiau nei pusė (56,6 proc.) negimdžiusių moterų buvo 15–29 metų amžiaus.

Negimdžiusių moterų vyresnio amžiaus grupėse mažėja. Tarp negimdžiusiųjų 50 metų ir vyresnių moterų buvo 23 proc. (mieste – 25,1 proc., kaime – 17,9 proc.), 2011 m. jos sudarė 19 proc. (mieste – 19,4 proc., kaime – 17,9 proc.).

Kokie populiariausi vardai Palangoje?

Populiariausi mergaičių vardai pernai Palangoje buvo Adelė, Barbora, Austėja. Populiariausi berniukų vardai pernai kurorte buvo Herkus, Kajus, Jonas. Rečiausi mergaičių vardai pernai Palangoje buvo šie: Frėja, Upė, Nėja. Rečiausi berniukų vardai: Dijaras, Ajus, Tajus, Arielius Evanas, sakė Žaneta Žulkuvienė „Palangos tiltui.“