Oho: pensijos padidės net 1 euru!

Ketvirtuosius veiklos metus „Sodros" Pensijų anuitetų fondas pradeda su 30 mln. eurų turtu ir 2,3 tūkstančio anuitetų gavėjų, kuriems kas mėnesį mokamos vidutiniškai 63 eurų dydžio išmokos.

Tai reiškia, kad fondas gavo įmokų už 32 mln. eurų, o išmokėjo anuitetų turėtojams išmokų už 2,3 mln eurų. Pasidalinus pelnu, vidutinė 63 eurų dydžio išmoka gavėjui padidės 1,2 euro.

Didžioji dalis - apie 70 proc. - Pensijų anuitetų fondo turto yra investuojama pasaulio akcijų rinkose ir investuoto turto vertė nuolat kinta.

„Praėjusiais metais, atsižvelgus į sudėtingą aplinką - infliaciją, Rusijos invaziją į Ukrainą - buvo nuspręsta palikti uždirbtą pelną kaip papildomą rezervą fondo stabilumui užtikrinti.

Šis sprendimas pasiteisino. Šiais metais, įvertinę esamą situaciją ir perspektyvas bei pasitarę su Pensijų anuitetų fondo taryba, nusprendėme paskirstyti sukauptą investavimo pelną", - vakar sakė „Sodros" Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

Ji pastebi, kad daugiausiai anuitetų turėtojų renkasi stabilų investavimą: „Anuitetų turėtojams svarbiausia išmokų stabilumas - gavėjai renkasi standartinius anuitetus ir tik 11 proc. prisiima investavimo riziką.

Standartinį anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpu, kuris turi paveldėjimo galimybę, renkasi didžioji dauguma - beveik 70 proc. Išmokos palengva auga - kuo ilgiau kaupia, tuo daugiau sukaupia.

Vidutinis anuitetas yra apie 63 eurus ir daugiau. Vyrai gauna didesnius, nes ateina vyresni. Taip pat vis dar opi problema Lietuvoje yra mažesni moterų atlyginimai."

Kai kam 1,2 euro, o kai kam ir mažiau

Pensijų anuitetų fondas per tris savo veiklos metus uždirbo 812,41 tūkst. eurų investavimo pelno. Nors ne visos prognozės išsipildė. „Didžiausias priskaičiuotas pelnas yra iš investavimo veiklo, iš administravimo pelno neturėjome.

Mirtingumo pelno taip pat neturėjome - žmonės gyvena šiek tiek ilgiau, nei planavome. Fondas pelną uždirbtų, jeigu žmonės mirtų anksčiau, nei aktualūs skaičiavimai rodo.

Tokia situacija nesusiklostė", - sakė „Sodros" vyriausiasis aktuaras Evaldas Valeiša.

Jis pristatė, kaip nuspręsta sukauptą investavimo pelną paskirstyti. 176,58 tūkst. eurų skirta jau išmokėtų pensijų anuiteto išmokų garantuotoms palūkanoms padengti; 115,77 tūkst. eurų atidėti galimai didesnėms ateities išmokoms dėl gyvenimo trukmės ilgėjimo; 34,76 tūkst. eurų skirti jau patirtoms išlaidoms kompensuoti dėl gyvenimo trukmės ilgėjimo; 10,57 tūkst. eurų atidėti ateities laikotarpiams.

E.Valeiša sako, kad likusi pelno dalis, kiek daugiau nei 474,73 tūkst. eurų, bus paskirstyta anuitetų gavėjams.

Daugiausiai gaus tie, kurie sistemoje yra seniausiai ir kurie yra įnešė daugiausiai turto. „Laikomės principo - pelnas paskirstomas, kad kuo ilgiau pensijų anuitetas galioja, tuo didesnė pelno dalis tokiam gavėjui bus skiriama.

Kuo didesnes įmokas jau sumokėjo gavėjas, tuo didesnę pelno dalį jisai gaus. Tokiais principais remiantis yra paskirstytas pelnas.

Vidutiniškai seniausiems buvo skirta 860 eurų.

Didžiausią pelną gavo vienas gavėjas - 2400 eurų. Kas prisidėjo mažiau prie turto sukūrimo, mažiau ir gavo", - aiškino „Sodros" atstovas.

Tačiau tai nereiškia, kad šias sumas gavėjai gaus iš karto - pinigai bus konvertuoti į anuitetus. To rezultate padidėjimas bus vidutiniškai kiek daugiau nei vienas euras: „Vidutiniškai anuitetas paaugo 4,7 proc. didžiausias padidėjimas - 7,77 proc., mažiausias - 0,1 proc.

Išlaikant sąžiningumo principą, viskas buvo padalinta pagal kiekvieno anuiteto indėlį. Vidutiniškai anuitetai išaugo 2 proc. arba 1,2 euro.

Padidėjimas eurais yra nedidelis, bet ir pats anuitetas vidutiniškai yra 63 eurai."

Pavyzdžiui, 2020 metų liepos mėnesį paskirti pensijų anuitetai vidutiniškai didinami 4,75 proc., o pensijų anuitetai, paskirti 2022 metų gruodžio mėnesį, - 0,15 proc.

Infliacijos didėjimas nepadengs

D.Gerulytė neslėpė, kad dabartinis anuitetų didėjimas arba indeksavimas šiandien nepadengia infliacijos, tačiau tikimasi, kad ateitis bus lengvesnė.

„Negalime tokiu dydžiu indeksuoti anuitetų, kai yra anomalijos ir infliacija siekia 20 proc. Iš kažkur negalime gauti pelno, jeigu tuo metu rinkoje ir kiti negauna pelno.

Bet galime užtikrinti, kad pensijų anuitetų gavėjams išmokos nemažės ir bus stabilios net sunkiais laikais.

Bet tai nereiškia, kad mes neuždirbsime daugiau pelno ir ateityje neskirstyme didesniu procentu. Tai daugiau yra siekiamybė, o gyvenimas eina savo vaga", - sakė D.Gerulytė.

Trejų fondo veiklos metų pristatymo metu „Sodros" atstovų buvo paklausta, kodėl Vyriausybė neseniai skyrė papildomų pinigų fondo administravimui, jeigu jis ir pats sugeba uždirbti pelno. „Sodros" atstovai patikino, kad tai - tik laikina paskola.

„Todėl, kad administravimo sąnaudoms padengti pagal įstatymą nuo kiekvieno anuiteto nuskaičiuojame 2,5 proc. nuo įmokos, įsigyjant anuitetą. Šios pajamos turi padengti administravimo išlaidas.

Bet kol dalyvių nėra daug, šio atskaitymo mums neužtenka. Būtų nesąžininga naudoti investavimo pelną dabartinių pensijų anuitetų gavėjų atžvilgiu, kai ateityje galėsime pasidengti išlaidas.

Siekiant sąžiningumo pirmųjų anuitetų atžvilgiu, skolinamės administravimui", - nurodė D.Gerulytė.

Komentuoja ekonomistas prof. Romas LAZUTKA:

- 2 proc. anuiteto padidėjimas - daug ar mažai?

- Galime palyginti: „Sodros" pensijos padidintos 12 proc., kainos išaugo 20 proc., o anuitetas padidėjo tik 2 proc.

Tai nėra reikšmingas didėjimas. Ypač žinant, kad „Sodra" už anuitetų administravimą atskaičiuoja po 2,5 proc. nuo sukauptos sumos.

Tai jeigu atskaičiavo 2,5 proc., o padidino 2 proc., tai rezultatas - minus 0,5 proc.

Žmonės nepajus realaus padidėjimo. Vidutinis anuitetas yra 63 eurai. Spėju, kad tai sudaro ne daugiau kaip kokius 5 proc. „Sodros" pensijos, kurią gauna anuitetų gavėjai.

Tad jeigu žmogus gauna 1200 eurų „Sodros" pensijos, tuomet tie 63 eurų jam mažai ką reiškia. Ir dėl jų reikėjo gaišti 20 metų, mokėti įmokas. Anksčiau už administravimą dar atskaičiuodavo pensijų valdytojas, dabar „Sodra".

Tai tik žaidimas tam, kad privačių pensijų fondų valdytojai uždirbtų pelnus savo akcininkams. Kitos prasmės aš nematau.

- „Sodra" ir pati pripažįsta, kad didėjimas nepadengs infliacijos, tačiau tikisi geresnių laikų ateityje. Visgi, jokių garantijų nėra, kad anuitetai tikrai didės?

- Taip, tai yra vienkartinis padidėjimas. Įstatyme nėra numatyta, kad didinimas būtų apibrėžtas aiškiu mechanizmu.

Todėl dabar, kadangi susikaupė lėšų rezerve, nuspręsta keliais procentais anuitetus padidinti.

Tačiau nei kitais, nei dar kitais metais gali ir nepadidinti. O gal padidins dar 2-3 proc. Niekas nežino, kaip bus ir kaip susiklostys kapitalų rinkose padėtis, o nuo jos ir priklauso investuojamų anuitetų lėšų grąža.

Tai yra blogai. Juk mes sakome, kad pensija yra žmogaus apsaugos senatvėje instrumentas.

Apsaugos senatvėje idėja yra tokia, kad žmogus turi jaustis saugus ir žinoti, kad pakilus kainoms, pakils ir jo pajamos. Tuo pagrindu pagal atitinkamą formulę ir yra didinamos „Sodros" pensijos.

Žinoma, iš vienos pusės, gerai, kad „Sodra" iš viso skelbia šiuos duomenis. Tuo metu pensijų fondų valdytojai tokių duomenų net neskelbia, nepristatoma, kiek dalyvių sulaukė pensinio amžiaus ir kokios išmokos buvo išmokėtos.

Suprantu, kad jie to neskelbia, nes jiems tai būtų didžiulė antireklama.

Tuomet analogiškas konferencijas, kokia įvyko „Sodroje", turėtų rengti ir Lietuvos bankas, kad pristatytų, ką gauna žmonės, kurie nesukaupia anuitetų.

- Finansų ministerija siūlo atsisakyti Gyventojų pajamų mokesčio lengvatos kaupiantiems privačiuose pensijų fonduose, o gal ir visai atsisakyti valstybės prisidėjimo prie II ir II pakopos įmokų. Ar sąžininga, kad žmogus iš sistemos išeiti negali, bet valstybė gali persigalvoti ir nebeprisidėti?

- Abu dalykai yra nesąžiningi ir abu reikia daryti kartu.

Reikia nustoti mokėti pensijų fondams valstybės pinigus, panaikinti lengvatas, o kartu leisti žmonėms pasitraukti. Nes tokia sistema, kaip matome, yra neveiksminga.

Neprasminga ją finansuoti mokesčių mokėtojų pinigais. Ypač tų, kurie patys sistemoje nedalyvauja, bet vis tiek moka mokesčius į biudžetą, o jų pinigai perduodami tiems žmonėms, kurie kaupia.

Be to, tie, kurie turi mokesčių lengvatas III pakopoje, dažnai yra labiau pasiturintys, nes turi iš ko kaupti III pakopoje.

Natūralu, kad žmogus gali persigalvoti, pamatęs rezultatus.

Galų gale, keičiasi ir gyvenimas.

Gal vienišas dirbantis jaunuolis nusprendė kaupti, bet vėliau prarado darbą arba vedė, susilaukė vaikų, pasiėmė paskolą būstui ir jo pajamų kaupimui nebeužtenka.

Tačiau jis iš sistemos vis tiek nepaleidžiamas.

Jis priverstas skolintis vartojimui ir mokėti 15-18 proc. palūkanų, o tuo metu kaupime jis uždirba vos kelis procentus.

Tai yra absurdas. Tai galima vadinti baudžiava.