Nepaisydamas sustabdyto eksporto į Rusiją ir Baltarusiją, „Švyturys“ pagerino pusmečio rezultatus

Tiesa,įmonės rezultatams neigiamos įtakos turėjo visiškai sustabdyta prekyba Rusijos ir Baltarusijos rinkose – dėl šios priežasties bendros eksporto pajamos sumažėjo net 18 proc.

„Tai buvo išties sudėtingiausias pusmetis pastarųjų metų įmonės veikloje. Mūsų sprendimas sustabdyti bet kokius ryšius su šalimis agresorėmis lėmė eksporto mažėjimą ir stiklo butelių trūkumą.

Labai smarkiai pakilo žaliavų, energijos išteklių kainos. Nepaisant tekusių iššūkių,džiaugiamės, kad sugebėjome suvaldyti atsiradusias rizikas, priimti teisingus sprendimus ir kartu su komanda pasiekti išties gerų rezultatų“, – sakė įmonių „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.

Augimą fiksavo keliose kategorijose

Visiškai nutraukęs eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, per pusmetį „Švyturys-Utenos alus“ prarado 1,5 mln. Eur pajamų, o eksporto kiekiai sumažėjo 2 mln. litrų – iki 17,5 mln. litrų.

Tačiau, anot R. Viršilo, tai buvo principinė įmonės nuostata:„Vietoje šių rinkų daug aktyviau eksportuojame į kitas šalis, įskaitant ir egzotiškąją Ganą bei aplinkines Afrikos valstybes, į kurias iškeliauja lietuviškas sidras, bei didindami alaus eksportą į Pietų Korėją ir Taivaną Rytų Azijoje.“

Taip pat sėkmingus pusmečio rezultatus nulėmė kruopštus komandos pasirengimas naujam barų, kavinių bei restoranų sezono startui ir pasiektas ryškus pardavimo augimas. Lyginant su praėjusiais metais, produkcijos kiekiai padidėjo 125 proc., o pajamos pakilo net 139 proc. – iki 9,7 mln. Eur.

„Švyturio-Utenos alaus“ duomenimis, labiausiai šiais metais šoktelėjo giros, gaiviųjų ir energinių gėrimų pardavimas. Energinio gėrimo „Battery+“ įmonė pardavė net 125 proc. daugiau nei pernai, giros – 30 proc.

Naujos kartos limonado „Super Manki“ pardavimas išaugo 20 proc. Sidro pardavimasne itin padidėjo – 0,4 proc., tačiau nealkoholinio sidro parduota net 16 proc. daugiau.

Alaus pardavimo kiekiai Lietuvos rinkoje liko tokie patys kaip pernai – 44,7 mln. litrų. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis visa Lietuvos alaus rinka per pirmuosius šešis šių metų mėnesius mažėjo 2 proc., todėl įmonės užimama rinkos dalis padidėjo.  

Į ateitį žvelgia su pamatuotu optimizmu

R. Viršilo teigimu, nepaisant augančios infliacijos, įmonės rezultatai ir pardavimo apimtys rodo, kad žmonių perkamoji galia dar nelinkusi mažėti.

„Atvirkščiai – šiuo metudaugiausia parduodame aukšta kaina ir kokybe pasižyminčio Premium ir Mainstream segmentams priskiriamo alaus, kuriuose mūsų prekių ženklais pažymėta produkcijal yderiauja.

Tačiau neatmetame, jogrudenį situacija gali keistis dėl didėjančių energijos kainų“, – komentavo R.Viršilas.

Visgi vadovas neslepia, jog infliacijos poveikį šiai dienai labiausiai jaučia per gerokai išaugusias gamybos, logistikosbei žaliavų kainas.

„Mums kaip gamintojams brango viskas, pradedant aliuminio skardinėmis, kurios šiemet kainavonet 40 proc.daugiau.

Taip pat PET ruošiniai, metaliniai kamšteliai, elektra, kuras – kurią poziciją bevertintume, pastebime, kad jos kaina yra aukštesnė 25–40 proc. Tačiau visus rekordus sumušė medinių palečių brangimas, siekęs 130 proc.“, – teigė R. Viršilas.