Matematikos šimtukininkus ugdanti pedagogė: „Egzamino lengvinimas būtų bėgimas nuo problemos“

Jau eilę metų prastėjantys matematikos egzaminų rezultatai vis labiau verčia susimąstyti apie rimtus pokyčius šios disciplinos ugdymo srityje. Ugdymo specialistai teigia, kad vienos stebuklingos piliulės pagerinti Lietuvos mokinių matematikos žinių lygį nėra, o mėtymasis ar radikalūs pokyčiai gali tik pakenkti.

Turi pastabų egzaminų rengėjams

Šiemet Lietuvoje valstybinio matematikos egzamino iš viso neišlaikė 5131, arba 35,4 proc., abiturientų. Prasčiausią įvertinimą – 16-35 balus gavo 5776 mokiniai (39,9 proc.).

Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja ekspertė Rasa Karapetian teigia, kad šiemetinio matematikos egzamino sudėtingumas nebuvo pagrindinė priežastis prastam jo išlaikymo rezultatui. Pasak mokytojos, egzamino užduotys atitiko mokyklinės programos rėmus, o jį išlaikyti tikrai buvo įmanoma net ir neatlikus sudėtingiausių egzamino užduočių.

R. Karapetian nuomone, vieninteliai veiksniai, kurie galėjo objektyviai lemti prastesnius šiemetinio matematikos egzamino rezultatus – užduočių kiekis ir egzamino trukmė.

„Šių metų egzamino užduotys tikrai buvo programinės ir egzaminą vienareikšmiškai buvo įmanoma išlaikyti. Tačiau norėjusiems siekti aukštesnių balų koją galėjo pakišti egzamino trukmė. Paskutinieji uždaviniai neabejotinai reikalavo platesnio įsigilinimo, o užduočių kiekis egzamine buvo gan didelis. Todėl tų trijų valandų daug kam galėjo neužtekti norint pasiekti maksimalų egzamino rezultatą“, – teigia ugdymo specialistė.

R. Karapetian teigimu, egzaminų rengėjai ateityje turėtų labiau atsižvelgti į egzaminui skirto laiko ir užduočių kiekio balansą, suteikiant galimybę aukštų rezultatų siekiantiems mokiniams geriau įsigilinti į sudėtingiausias egzamino dalis.

Problemų – ne viena

Kalbėdama apie Lietuvos mokinių matematikos brandos egzaminų rezultatus, R. Karapetian teigia, kad prastas tendencijas lemiančių faktorių yra labai daug.

Mokytojos teigimu, viena pagrindinių problemų – didelė takoskyra tarp miestų ir kaimiškų mokyklų.

„Jei pažvelgtume į miesto ir kaimo mokyklų šiemetinius rezultatus, pamatytume, kad miestuose matematikos egzamino neišlaikė apie 27,7 proc. jį laikiusių abiturientų. Tuo tarpu kaimo mokyklose šis procentas siekia beveik 40 proc. Todėl valstybė tikrai privalo skirti didesnį dėmesį šioms ugdymo įstaigoms. Itin svarbu, kad šiose mokyklose dirbantys pedagogai turėtų galimybę nuolat kelti savo kvalifikaciją ir ugdyti savo kompetencijas. Taip pat turėtumėme labiau rūpintis ir jaunų specialistų pritraukimu į šias mokyklas“, – mano R. Karapetian.

Darbas su Z kartos mokiniais reikalauja naujų metodų

Pasak mokytojos ekspertės, norint siekti geresnių matematikos egzaminų rezultatų, reikėtų didinti ne tik matematikos pamokų kiekį šalies mokyklose, bet ir ieškoti naujų metodų darbui su Z kartos mokiniais.

„Šiandien mokiniai yra kitokie. Jiems labai svarbu suvokti savo mokymosi proceso prasmę. Be to, jie yra pripratę prie greitesnio darbo rezultato, tad jų dėmesį prikaustyti vien teoriniu mokslu yra labai sudėtinga. Pedagogai privalo ieškoti naujų būdų kelti mokinių motyvaciją. Į šiuolaikinių mokinių charakterio savybes turėtų atsižvelgti ir mokymo programas rengiantys specialistai, kurie turėtų glaudžiau bendradarbiauti su pedagogais ir psichologais, siekiant susidaryti aiškesnį šiuolaikinio mokinio asmenybės portretą“, – mintimis dalijasi R. Karapetian.

Egzamino lengvinimas – ne išeitis

R. Karapetian nuomone, lengvinti matematikos brandos egzaminų ar keisti dabartinės stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarkos nereikėtų. Pasak ugdymo specialistės, šiuo metu galiojanti tvarka, kad norintys pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas šalies aukštosiose mokyklose abiturientai privalo laikyti matematikos brandos valstybinį egzaminą, yra teisinga.

„Matematika yra mokslas, kuris parodo žmogaus mokėjimą logiškai mąstyti. O loginis mąstymas reikalingas bet kurioje specialybėje. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas šį egzaminą privalo išlaikyti aukštu rezultatu. Juk stojant į humanitarinės ar socialinės pakraipos studijas matematikos egzaminas nevaidina didelio vaidmens stojamajame bale. Tačiau šis mokslas vienareikšmiškai yra labais svarbus žmogaus mąstymo ugdymui“, – teigė R. Karapetian.

Ugdymo specialistės teigimu, egzaminų lengvinimas šioje situacijoje nebūtų geriausia išeitis.

Viltys – į naują matematikos mokymo programą

Pasak R. Karapetian, pedagogų bendruomenė deda nemažai vilčių į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą naująją pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo matematikos programą, kuri bus labiau orientuota ne į platesnį, bet gilesnį mokinių kompetencijų ugdymą.

„Svarbiausia šiandien mums realiai įsivertinti situaciją ir pripažinti, kad ji yra prasta. Tuomet mes galėsime susitelkti diskusijai ir atrasti naujus kampus, kaip galime šią problemas spręsti. Kaltų ieškojimas ir kritika čia nepadės. Manau, svarbiausia yra suvokti, kad egzaminų lengvinimas būtų tiesiog bėgimas nuo problemos, o ne jos sprendimas. Šiandien mums labiau reikėtų galvoti apie ugdymo programas, kurios galbūt leistų aprėpti mažiau teorinės informacijos, bet labiau leistų gilintis į matematikos esmę ir jos pagrindus“, – pastebėjimus dalija Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja ekspertė.

Geresnius rezultatus lemia nuolatinis ryšys su mokiniais

Jau aštuntąją abiturientų laidą Klaipėdos licėjuje išleidusi R. Karapetian džiaugiasi, kad jos auklėtiniams matematikos egzaminas jau eilę metų netampa dideliu iššūkiu.

Šiemet valstybinį matematikos brandos egzaminą išlaikė visi jį laikiusieji Klaipėdos licėjaus mokiniai. Net 6 licėjaus auklėtiniai matematikos egzaminą išlaikė surinkę maksimalų taškų skaičių, o bendras visų laikiusiųjų rezultatų vidurkis siekia 77 proc.

Pasak R. Karapetian, aukštus matematikos ir kitų disciplinų egzaminų rezultatus Klaipėdos licėjuje lemia kelios esminės priežastys.

„Visų pirma, mes labai daug dirbame tam, kad užpildytume įvairias mokinių mokymosi spragas. Licėjuje esame išvystę plačią konsultacijų sistemą, kuri leidžia mokiniams konsultuotis su pedagogais dėl labai skirtingų priežasčių. Konsultacijų tinklą apima ir mokymosi spragų dėl ligos užpildymo konsultacijos, išlyginamųjų kursų konsultacijos, pasiruošimui egzaminų grupinės ir individualios konsultacijos, kurios mokiniams labai padeda pasikartoti įgytas žinias ar užpildyti mokymosi programos spragas. Tai pat mes daug dėmesio skiriame mokinių testavimui. Dažnesni žinių patikrinimai leidžia mokiniams geriau įsisavinti anksčiau įgytą informaciją“, – teigia pedagogė.

Ji taip pat priduria, kad Klaipėdos licėjuje vykdomas vientisas matematikos mokymas, kuomet pereinant į aukštesnę klasę ar keičiantis matematikos mokytojams yra aptariama visos klasės mokinių akademinė pažanga, spręstinos problemos, individualiai vertinama kiekvieno mokinio pažanga, prireikus – teikiama individuali pagalba.

Auksinės formulės nėra

R. Karapetian teigia, kad vienos auksinės formulės geriems mokslo rezultatams nėra, o visko pasiekti mokinys ir mokytojas gali tik sunkiai dirbdami ir bendradarbiaudami.

Panašios nuomonės laikosi ir Klaipėdos licėjaus direktorė dr. Regina Kontautienė, kuri teigia, kad geri rezultatai neateina iškart, o kryptingas jų siekimas turi būti kiekvienos ugdymo įstaigos prioritetas.

„Mes džiaugiamės, kad jau ne vienerius metus mūsų abiturientai gali pasigirti aukštais valstybinių brandos egzaminų rezultatais. Tai vienareikšmiškai yra visos mokyklos bendruomenės ne vienerių metų sunkaus darbo rezultatas. Didžiulė kolektyvo motyvacija tobulėti ir nuolat siekti žinių persiduoda ir mokiniams. Juk labiausiai mes kitus žmones motyvuojame savo pavyzdžiu. Tad, mano nuomone, kiekvienos ugdymo įstaigos tikslas turėtų būti geras ryšys su mokiniais, kurio pagalba būtų galima siekti ir kuo aukštesnių ugdymo rezultatų“, – teigia licėjaus vadovė.

Šiemet Klaipėdos licėjaus mokiniai laikant valstybinius brandos egzaminus net 25 kartus surinko maksimalų balų skaičių. Bendras visų brandos egzaminų vidurkis siekia beveik 83 proc.

Aukštesnį nei 80 proc. egzaminų rezultatų vidurkį Klaipėdos licėjui pavyksta išlaikyti jau aštuntus metus iš eilės.