LRT Eurolygai sumokėjo 3,6 mln. mūsų eurų, nors ir be jų krepšinio transliacijos būtų nemokamos

(2)

Viešoji įstaiga Nacionalinis radijas ir televizija (LRT) ilgai slėpė, kiek tiksliai pinigų sumokėjo už Eurolygos turnyro transliacijas – esą to atskleisti neleido susitarimas su turnyro organizatoriais. Tik visai neseniai Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje nurodoma tiksli suma. Kai kurie specialistai atkreipia dėmesį, kad šie mokesčių mokėtojų pinigai galėjo būti išleisti kur kas tikslingiau, o LRT neturėtų užsiimti komercija.

 

Joje nurodyta, kad LRT vien tik už teisę transliuoti krepšinio varžybas tris sezonus sumokėjo 3,6 mln. eurų. Tačiau, kiek papildomai atsiėjo žurnalistų, komentatorių, kitų darbuotojų darbas, transliacijoms ir laidoms reikalinga įranga ir kt., viešoji įstaiga neviešina.

Kad būtų su kuo palyginti minėtą sumą: pavyzdžiui, į sąrašą medikamentų, už kuriuos Valstybinė ligonių kasa sumoka daugiausia pinigų, patenka vaistas „Tafinlar“, skirtas gydyti odos piktybinei melanomai. Šiems vaistams pernai išleista beveik 3,5 mln. eurų – per 1 mln. eurų daugiau nei 2019 m.

Už Eurolygos transliacijas netiesiogiai sumokėjo visi mokesčių mokėtojai – net ir tie, kurie fiziškai negali jų pamatyti. Vis dėlto buvo galima neleisti nė cento šių pinigų, mat bet kuri kita žiniasklaidos priemonė pagal Eurolygos reikalavimus turėjo garantuoti krepšinio varžybas Lietuvoje visiems žiūrovams rodyti nemokamai.

Užsitikrinusi tokią teisę LRT vadovybė gauna papildomų lėšų už reklamą ar, kaip pati teigia, transliacijų rėmimą. Šios komercinės lėšos, be kita ko, naudojamos ir įstaigos vadovų priedams ar premijoms.

Valdžios institucijos, paprastai pasisakančios už kuo efektyvesnį mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą, portalui tv3.lt neatsakė, ar teisinga juos mokėti už transliacijas, kurias galėjo nusipirkti privačios žiniasklaidos priemonės. LRT aiškina, kad taip išlaidauti ją neva įpareigoja įstatymo įtvirtinta misija.

Bet kas kitas būtų transliavęs nemokamai

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) vadovas Arnas Marcinkus atkreipė dėmesį, kad, asociacijos duomenimis, ir kiti Lietuvos žiniasklaidos kanalai dalyvavo konkurse įsigyti Eurolygos transliacijų teises ir jame pateikė savo kainas.

„Svarbu pažymėti, kad konkurso sąlygose buvo labai aiškiai pažymėta, kad transliaciją būtina užtikrinti nemokamais kanalais (angl. free to air), todėl visi rinkos žaidėjai konkurse dalyvavo aiškiai žinodami šią sąlygą.

Kalbant apie finansinius kaštus, privatūs transliuotojai savo kainas konkurse siūlė už visas tris pirkimo dalis: išskirtines teises, licenciją ir transliacijų gamybą. Dabar iš Registrų centrui pateiktos ataskaitos aiškėja, kad LRT vien už licenciją sumokėjo tiek, kiek komercinė žiniasklaida siūlė už visas tris dalis“, – aiškino A. Marcinkus.

Jo nuomone, LRT sprendimas dalyvauti komercinio krepšinio turnyro transliacijų pirkime yra labai keistas:

„Visiškai suprantamas dalyvavimas konkurse, kuriame perkamos Olimpinių žaidynių, Pasaulio ar Europos čempionatų transliacijų teisės, tačiau Eurolyga yra komercinis turnyras ir nepaisant jo populiarumo, abejotina, ar jo transliacijų įsigijimas atitinka LRT misiją, kadangi turnyrą nemokamai būtų transliavę kiti žiniasklaidos rinkos dalyviai.“

A. Marcinkus taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymas neleidžia LRT turėti komercinės reklamos savo eteryje, tačiau Eurolygos „transliacijų rėmėjo“ paketo pardavimas esą tikrai kelia daug klausimų.

„Kuo iš esmės skiriasi tradicinė reklama bet kurioje žiniasklaidos priemonėje nuo „transliacijos rėmėjo“ – akių ligų klinikos, vandens, žoliapjovės ar kitų. 

Svarbiausia, kad žiūrovas transliaciją gautų nemokamai ir per nacionalinės aprėpties kanalą. O tai būtų užtikrinta bet kuriuo atveju, nes to reikalavo Eurolygos rengėjų patvirtintos pirkimo sąlygos“, – svarstė pašnekovas.

Anot jo, LRT Taryba, galėtų įvertinti, ar teisinga už komercinio turnyro transliaciją mokėti tiek, kiek jiems atsieina ir vaistai nuo vėžio.

„IŽA vertinimu, visuomeninis transliuotojas turėdamas įstatyme įtvirtintą misiją, dalyvauti komerciniuose konkursuose, kurie neatitinka LRT misijos, visiškai neturėtų.

Mūsų manymu, LRT tikrai gali geriau ir efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų skiriamą finansavimą visuomeniniam transliuotojui, nebent, Eurolygos transliacijas laikome sveiko gyvenimo būdo propagavimu“, – komentavo A. Marcinkus.

Į paprastą klausimą niekas neatsako

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kuris, be kita ko, prižiūri ir kontroliuoja, kaip leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas atsisakė komentuoti, ar LRT, jo nuomone, tinkamai leidžia mūsų visų pinigus.

Finansų ministerija atsiųstame komentare į klausimą, ar teisinga taip leisti mokesčių mokėtojų pinigus, irgi neatsakė. Tik priminė, kad LRT finansavimas valstybės biudžeto lėšomis numatytas įstatyme.

„Be to, LRT finansuojamas ir pajamomis, gautomis už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos. Dėl pasirinkimo įsigyti Eurolygos transliavimo teises motyvų visų pirma reikėtų klausti LRT Tarybos“, – nurodė Finansų ministerija.

Kultūros ministro atstovė spaudai Viktorija Vitkauskaitė taip pat gana formaliai vertino, ar teisinga leisti milijonus eurų mokesčių mokėtojų pinigų, kai tą nemokamai gali daryti komercinė žiniasklaida.

„Visuomeninis transliuotojas yra nepriklausomas ir visą programų turinį formuoja įstatymų nustatyta tvarka (ir įgyvendindamas įstatyme įtvirtintą misiją), pagal kurių nuostatas LRT programose pirmenybė turi būti teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno ir sporto programoms.

Dėl programos formavimo ir tam skiriamų lėšų naudojimo išsamiau galėtų pakomentuoti LRT Taryba, kurios prerogatyva ir yra turinio formavimas“, – aiškino V. Vitkauskaitė.

Nėra atlikę tokio vertinimo

Valstybės kontrolės (VK) Komunikacijos skyriaus vedėja Zita Bislienė priminė, kad jos atstovaujama institucija auditų ataskaitose visada pabrėžia viešojo sektoriaus institucijų pareigą naudoti joms skirtas lėšas racionaliai, efektyviai ir pagal nustatytus tikslus.

„Jūsų minimo atvejo (Eurolygos transliacijų teisių pirkimo, – aut. past.) plačiau pakomentuoti negalėtume, nes tokio pobūdžio vertinimo LRT nesame atlikę.

Veiklos auditus planuojame tik išsamiai ir kompleksiškai įvertinus rizikų svarbą valstybės strateginių tikslų, rodiklių pasiekimui, įvertinus rizikos mastą valdomų lėšų ir turto dydžius, atsižvelgus į rizikos aktualumą ir kt. kriterijus“, – komentavo Z. Bislienė.

Jos teigimu, LRT ataskaitų rinkinio teisingumo audito procedūros atliekamos valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio audito metu. LRT yra vienas iš 600 subjektų, kurie yra konsoliduojami į valstybės ataskaitų rinkinį. 

„Pažymėtina, kad LRT auditą atlieka ir nepriklausomi auditoriai, todėl 2020 m. VK atliekamo audito metu bus pasinaudota išorės auditorių darbu, įsivertinant ar jų padarytos išvados rėmėsi pakankamais ir tinkamais įrodymais.

2020 m. valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio audito rezultatai bus paviešinti 2021 m. spalį“, – informavo Z. Bislienė.

Leisti pinigus abejotinai įpareigoja įstatymas?

LRT atsiųstame komentare neatsakė, kiek be 3,6 mln. eurų, išleistų už teisę transliuoti Eurolygą, mokesčių mokėtojams papildomai atsieis papildomos išlaidos, susijusios su transliacijomis.

Taip pat visuomeninis transliuotojas neatsakė, kodėl yra teisinga už teisę transliuoti mokėti mokesčių mokėtojų pinigais, – net ir tų, kurie negali pamatyti transliacijos.

Tačiau komentare LRT tikino, kad pagal įstatymą jos misija yra transliuoti svarbiausius Lietuvoje vykstančius visuomeninius, kultūros ir sporto renginius.

„LRT apie Eurolygos teisių įsigijimą galvojo ne vienerius metus, nes sulaukdavo daugybės krepšinio mėgėjų prašymų grąžinti Eurolygą į nemokamą kanalą“, – aiškinama komentare, bet nutylima, kad bet kuri kita žiniasklaidos priemonė taip pat būtų transliavusi nemokamai, nes tokios buvo konkurso sąlygos visiems.

Pasak LRT, Eurolyga yra didžiausias ir gausiausiai lankomas tarptautinis sporto renginys, reguliariai vykstantis Lietuvoje, todėl mūsų siekis yra parodyti jį nemokamai kuo didesnei žiūrovų auditorijai. Tai abejotinas teiginys, nes LRT televizijos kanalai ir interneto portalas nėra labiausiai žiūrimi ar lankomi.

„Kaip ir Kauno „Žalgiris“ yra stipriausias krepšinio klubas Lietuvoje, kurio vardas jau ne vieną dešimtmetį yra vienas iš Lietuvos simbolių Europoje ir pasaulyje. 2020–2021 m. sezonas buvo išskirtinis ir dėl pandemijos – krepšinio gerbėjai neturėjo galimybės palaikyti mėgstamą komandą arenoje, todėl nemokamos transliacijos atliko svarbų vaidmenį“, – aiškinama LRT atsakyme, tačiau tarsi vėl pamirštama, kad nemokamai ne už gyventojų pinigus tą galėjo daryti ir kitos žiniasklaidos priemonės.

LRT džiaugiasi kelianti aukštus standartus transliuojamoms programoms, esą todėl neapsiribojo tik varžybomis, bet taip pat rengė ir specialią laidą Eurolygos varžybų transliacijų metu: prieš varžybas, pertraukos metu ir po varžybų. Kiek tam išleista mūsų pinigų – neaišku.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder