Vytautas Landsbergis - valstybės vadovas ar KGB agentas?

Povilas Gylys

Tačiau viešojoje erdvėje kilo iniciatyva, ar prieš dalinant tokius statusus ir keliant asmenį ant pjedestalo, nereikėtų visuomenei atsakyti, kokie visgi buvo jo ryšiai su KGB ar kitomis Tarybų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis.

Tokia idėja, kaip sako buvęs užsienio reikalų ministras, ekonomikos profesorius Povilas Gylys, tiesiog pati peršasi, matant, kaip vis iškyla informacija apie V.Landsbergio galimus ryšius su KGB. „Manau, kad procedūra, kurią nori pradėti trys mergelės liberalės, provokuoja šį klausimą. Iki šiol dėl to liko neaiškumų.

Jeigu mes norime įvertinti žmogų, turime žinoti jo biografiją ir jo pasiekimus. Labai jau daug yra medžiagos apie galimus šio mūsų žinomo politiko ryšius su KGB. Apie tai daug kalbėjo buvęs KGB majoras Vladas Gulbinas, savo knygoje rašė Rūta Janutienė. Jeigu visa tai netiesa, turėjo būti teismo procesas.

Juk dėl „tvartelio" V.Landsbergis teisėsi. Teismuose buvo persekiojami ir Vytauto Petkevičiaus vaikai dėl to, kas parašyta knygoje „Durnių laivas". Juk jeigu dabar norime perrašyti istoriją ir suteikti žmogui poziciją, kurios jis neturėjo, Seimas turėtų bent išnagrinėti neaiškius šio žmogaus biografijos faktus", - sako P.Gylys.

Opozicija raginama imtis tyrimo

P.Gylys iki šiol stebisi, kad visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį buvo galima rasti viešą informaciją, kad V.Landsbergis vadinamas faktiniu Lietuvos vadovu.„Ką reiškia šis terminas? Ogi tai, kad šalia išrinktojo Gitano Nausėdos, formaliojo vadovo, yra ir faktinis vadovas - V.Landsbergis.

Kodėl tiek metų šis faktas liko nepastebėtas? ai reiškia, kad formalusis vadovas valdo tik „dėl vaizdo", o iš tiesų valdo faktinis vadovas, ant užpakalinės sėdynės sėdintis Tata? Niekaip neįsivaizduoju, kad tas būtų įmanoma kitoje valstybėje. Tai, kad pas mus taip yra, rodo, jog esame labiausiai nukvailinta Europos tauta. Ir dar bandome pasukti istorijos ratą...

Na, nebuvo V.Landsbergis Lietuvos prezidentu.

Kokiu reikia būti žmogumi, kad reikalautum tokios tuščios garbės. Esą čia valstybės garbės reikalas ir pan. Jis to nori, nes, jeigu nenorėtų, būtų jau seniai viešai tą pasakęs", - sako ekonomikos profesorius.

Jis įsitikinęs, kad šie klausimai rūpi kiekvienam piliečiui, o Seime inicijuoti parlamentinį tyrimą turėtų būti opozicijos atsakomybė: „Pavyzdžiui, V.Landsbergis daug važinėjo su tremtine žmona į Vakarus.

Aš mokiausi Vakaruose ir žinau, kokius reikėdavo tikrinimus praeiti. Tokiais laikais su tremtinio biografija ar gyvendamas su tokiu žmogumi, negalėjai į Vakarus išvažiuoti.

Tai nėra tiesioginiai įrodymai, bet jie verti dėmesio. Opozicija turėtų kelti šį klausimą. Juk paskui, atidarius archyvus, gali būti gėda... Mane, kaip sąjūdietį ir pilietį, tokia situacija valstybėje žemina. Jeigu opozicija iš tiesų yra tikra, jai turi rūpėti šie klausimai.

Pavyzdžiui, nesu tikras, ar mano buvę broliai ir seserys socialdemokratai yra tikra opozicija. Kodėl jie nekelia svarbiausių valstybės valdymo klausimų? Tuomet ką mes kuriame? Valstybę? Tai yra tik karikatūra."

Opozicija netikra?

„Vakaro žinioms" susisiekus su Seimo socialdemokratų frakcijos nare Rasa Budbergyte, ši patikino, kad, nors frakcija griežtai pasisako prieš valstybės vadovo statuso suteikimą V.Landsbergiui, tirti jo ryšių su specialiosiomis tarnybomis, nemato galimybių.

„Apskritai esu prieš parlamentinius tyrimus, kurie yra su politiniu prieskoniu. Dažnai tokiu atveju tyrimo metu daug politikuojama ir nustatoma mažai faktų ar objektyvių vertinimų.

Medžiagos mes neturime, nes visa ji seniai išvežta iš Lietuvos.

Tad nerasime jokių įrodymų ir nenustatysime jokių faktų.

Toks tyrimas būtų grynas politikavimas. Savo laiku nepadarėme to, ką padarė kitos valstybės, kalbant apie liustraciją. Todėl šiandien kelių ir galimybių toms abejonėms išsklaidyti, nėra.

O parlamentinio tyrimo metu žmogaus reputacijai galima padaryti didžiulės žalos. Manau, tai būtų neetiška, todėl nepritarčiau tokiai iniciatyvai", - sakė R.Budbergytė.

Didžiausios Seimo opozicinės „valstiečių" partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad net jeigu Seime būtų priimtas sprendimas V.Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, tapę valdančiaisiais, „valstiečiai" tokį įstatymą atšauktų. Tačiau, R.Karbauskis skeptiškai vertina idėją dėl V.Landsbergio ryšių su spec. tarnybomis tyrimo.

„Siūlymas tirti, ar V.Landsbergis buvo agentu, nesusiję su siūlymu suteikti jam prezidento statusą, nes prezidentu jis niekada nebuvo. Toks siūlymas turbūt yra daugiau emocinis.

Netikiu, kad Lietuvoje yra kokie nors dokumentai, kurie galėtų tą patvirtinti. Esu visiškai įsitikinęs, kad jeigu būtų bent kokie dokumentai apie tai, jie jau seniai būtų žinomi visuomenei. Nenoriu nei teigti, nei neigti, tiesiog manau, kad tai būtų tuščias reikalas.

Remtis kažkokiais žmonių pasakymais ar pamąstymais nesinori, o remtis dokumentais - nepavyktų, nes jų nėra. Tokiu atveju lieka tik pačių asmenų sąžinės reikalas. Jiems viduje turėtų būti labai sunku, jeigu iš tiesų jie buvo tokie (agentai - aut. past.), o šiandien dedasi kitokiais", - sakė R.Karbauskis.

Siekia KGB agentų viešinimo

O štai neseniai Seime susikūrusios Regionų frakcijos seniūnė Rima Tamašunienė sako pritarianti, kad žmonės turėtų žinoti ne tik apie V.Landsbergio ryšius su KGB ar kitomis panašiomis struktūromis: „Lietuvoje turi įvykti visa apimanti liustracija.

Kad žinotume, kas savo laiku bendradarbiavo su tam tikromis tarnybomis. Ypač, kai kalbama apie siekį užimti kokius nors postus. Žmonės turi teisę žinoti, prieš palaikydami tokius kandidatus.

Negalime slėpti tų agentų dar 75 m., kol jie nenumirs, bet turime tuos sąrašus žmonėms atskleisti. Juk yra tokių, dėl kurių veiklos ir bendradarbiavimo su KGB nukentėjo ištisos šeimos."

R.Tamašunienė neslėpė, kad tokios iniciatyvos Seime nesulaukia daug palaikymo. „Nelengva. Ir matant tai, kyla abejonių, ar tarp mūsų nėra tų agentų iš sąrašų. Panašu, kad kažkas labai bijo tiesos.

Labai gaila, kad tiek metų bandome nuslėpti tuos sąrašus. Ne medalius už tai turime kabinti, o atskleisti juos visuomenei. Manau, ir tiems žmonėms nusiristų nuo širdies didelis akmuo. Todėl mes vis tiek sieksime to tikslo ir toliau šią temą parlamente kelsime", - sako R.Tamašunienė.

Interviu su Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, buvusiu VSD generaliniu direktoriumi Zigmu VAIŠVILA:

- Ar galėjo V.Landsbergis bendradarbiauti su Tarybų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis?

- Nežinau, kaip atsakyti, kad jūsų laikraštis nenukentėtų...

- Sakykite tiesą.

- Gal pasakysiu taip. Siūlyčiau pasvarstyti, ar gali nuo Rusijos nepriklausomas žmogus pasiūlyti Rusijos valstybės paslaptimi laikomą Dalią Grybauskaitę į Lietuvos prezidentus?

Juk yra oficialus 2015 m. dokumentas, kurį gavau iš Rusijos užsienio reikalų ministerijos, kuriame nurodoma, kad informacijos apie D.Grybauskaitę negali suteikti ne tik dėl asmens duomenų, bet ir todėl, kad ji iki šiol yra Rusijos Federacijos valstybės paslaptis.

Apie tai viešai klausiau V.Landsbergio, bet jis neatsakė.

Ar gali V.Landsbergio tėvas, Lietuvos laikinosios vyriausybės narys, kuriam buvo pavesta projektuoti ir įgyvendinti pirmąjį žydų getą Kaune, 1944 m. pabėgęs iš Lietuvos, po beveik dvidešimties metų kaip niekur nieko grįžti iš Australijos į Tarybų Sąjungą ir nebūti sušaudytas?

Ar gali tokiam žmogui, dirbusiam naciams, Tarybų valdžia grąžinti jo namą, duoti daugybę užsakymų ir dar paskelbti LTSR nusipelniusiu architektu? Nebūna taip.

Beje, neseniai visas būrys signatarų kreipėmės į Seimą, kad būtų sudaryta komisija dėl iš Seimo dingusių dokumentų.

Tarp jų buvo 1991 m. sausio 13-osios valstybinių komisijų medžiaga, vienuolikto šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos valstybinių komisijų, susijusių su Nepriklausomybės atkūrimu, medžiaga, Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktą priiminėjusių Aukščiausiosios Tarybos deputatų asmens bylos, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų nuolatinės komisijos, kuriai vadovavau, medžiaga.

Daug kas yra dingę, bet bent jau dėl sausio įvykių komisijų medžiagos žinau, kad kolega signataras, kurio pavardę Seimo komisijoje esu pasiryžęs įvardyti, yra patvirtinęs, kad tai padaryta V.Landsbergio nurodymu.

- Seimas atsisakė tirti, kur šie dokumentai?

- Seimo valdyba pati neišdrįso atsakyti, todėl atsakė ryšių su visuomene skyrius, kad Seimo archyvas patvirtino, jog šių dokumentų nėra. Mes juk žinome, kad nėra, todėl ir kreipėmės. Toks atsakymas yra gėda.

- Ar dabar būtų įmanoma atlikti tyrimą ir patvirtinti arba paneigti kaltinimus V.Landsbergiui bendradarbiavus su KGB ar net buvus agentu?

- Visi svarbių asmenų KGB dokumentai ir bylos iš Lietuvos buvo išvežti 1989 m. Kadangi Maskva puikiai išeksploatavo D.Grybauskaitę, būnant jai Lietuvos prezidento poste, manau, kad Maskvai naudinga eksploatuoti ir V.Landsbergį. Kuris, beje, su savo nuolatine antirusiška isterija, suteikia Rusijai pretekstus imtis veiksmų prieš Lietuvą. Tiek ekonominių, tiek politinių, tiek tarptautinių. Visada yra žmogus, kuris dirba taip, kaip reikia Maskvai.

Žinau, kad Jelcino valdymo laikais į Lietuvą buvo parvežti svarbūs dokumentai. Jų nemačiau ir nežinau, ar tai byla, ar kitokie dokumentai, tačiau jie labai rūpėjo V.Landsbergiui.

O tai, kas priklauso nuo mūsų, galima ištirti. Pavyzdžiui, Kryžkalnio motinos paminklo susprogdinimo užsakymą, Pakaunės maištą, J.Abromavičiaus mirtį, „Mažeikių naftos" vadinamąjį privatizavimą, D.Grybauskaitės paskyrimą.

- Seime jau buvo Juro Abromavičiaus žūtį tyrusi komisija, kuri išvadose pasakė, kad jo nužudymą „galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijos tuometiniais ir dabartiniais vadovais bei kitais šių partijų nariais."

- Taip, o kai mes su kitais signatarais kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V.Landsbergio užsakymų teroristiniams aktams ir bandymo 1993 m. įvykdyti ginkluotą perversmą, prokuratūra tą daryti atsisakė. Prašėme vertinti visus įvykius kaip bendrą visumą.

Todėl belieka tą atlikti Seimo komisijai. Reikėtų atnaujinti ankstesnį Seimo tyrimą ir jį tęsti. Tai yra privalu, jeigu Seimas yra Tautos atstovybė. 

Nes dabar Tauta yra „išdurta" ir kvailinama.

Jeigu dėl to Seimas nieko nedaro, rodo nepagarbą ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir sau, kaip Tautos atstovui.

a kas Seime.

- Būtų prieš rinkėjus sąžininga tą padaryti iki paskelbiant V.Landsbergį valstybės vadovu?

- Reikia žinoti, kad mes V. Landsbergį stumte stūmėme, jog jis apsispręstų dėl Nepriklausomybės skelbimo. Lemiamas apsisprendimas įvyko vėlų vakarą iš kovo 10 į 11 d. Sąjūdžio frakcijai susirinkus. Tuomet teko tiesiai šviesiai paklausti V.Landsbergio, ar jis kalbėjo apie tai su Stasiu Lozoraičiu. Taip jis buvo priverstas paskambinti S.Lozoraičiui ir baigęs pokalbį atėjo apsisprendęs.

Pasak Kazimiero Motiekos, S.Lozoraitis pasakė nesuprantantis, kodėl mes Lietuvoje delsiame.

- O kaip dėl vis minimo slapyvardžio „Dėdulė". Jis tikras, ar visuomenės išgalvotas?

- Čia visuomenės prilipdytas. Norint įrodyti, reikėtų turėti dokumentus. O dokumentų gal nebėra. Jeigu yra, tai greičiausiai pas patį V. Landsbergį. Ir, žinoma, kopija Maskvoje.