Vyriausybė – už 0 proc. PVM lengvatą centralizuotam šildymui ir didesnį saulės energetikos plėtros finansavimą

Lengvata šildymui būtų taikoma atgaline data nuo šių metų sausio 1 d. ir galiotų šį šildymo sezoną – iki balandžio 30 d. Finansų ministerija skaičiuoja, kad iki nulio sumažinus dabartinį 9 proc. tarifą gyventojams sąskaitos už centralizuotą šildymą mažėtų dešimtadaliu.

Ši priemonė būtų taikytina tik buitiniams vartotojams ir kainuotų apie 23,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, PVM tarifų skirtumą valstybė kompensuotų patiems šilumos tiekėjams.

„Kompensacija šilumos tiekėjams būtų išmokama nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d., ir tai padėtų amortizuoti kainų kilimą būtent šiam sezonui, kai matomas drastiškas dujų kainų kilimas tarptautinėse rinkose“, – pristatydama siūlymą Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministrė G. Skaistė.

Kaip posėdyje teigė premjerė Ingrida Šimonytė, necentralizuotai tiekiamų dujų ir elektros kainų šuolį pavyko suvaldyti rudenį priimtomis priemonėmis, leidžiant augančias kainas paskirstyti per kelerių metų laikotarpį.

Vis tik, anot jos, švelninti kainas už centralizuotai tiekiamą šilumą yra sudėtingiau, kadangi kiekvienoje savivaldybėje šių kainų pokyčio įtaka yra nevienoda dėl skirtingos priklausomybės nuo dujų, tad reikia priimti atitinkamas priemones.

„Neturime vienodo pokyčio per visą Lietuvą, kadangi jis labai priklauso nuo konkrečios savivaldybės šilumos ūkio ir turime kai kurias savivaldybes, kur pokytis atrodo daug liūdniau, nei kitose savivaldybėse dėl didelės priklausomybės nuo dujų, kur tam tikri projektai, kurie nebuvo įgyvendinti laiku, irgi neleido šitos situacijos amortizuoti. Akivaizdu, kad tenka į tą situaciją atsižvelgti“, – teigė ji, kartu pridūrusi, kad tokia pat lengvata buvo taikoma ir anksčiau.

„Panašus principas buvo taikomas iki kokių 2008 m., (...) kai buvo leista taikyti Europos Sąjungoje lengvatinį tarifą. Iki to laiko PVM dalis buvo dengiama iš biudžeto lygiai tuo pačiu būdu, kaip yra siūloma dabar“, – pažymėjo ministrė pirmininkė.

Pristatytame pakete taip pat numatytas keliskart didesnis finansavimas saulės elektrinių plėtrai skatinti. Be jau asignuotų 5,4 mln. eurų, siūloma numatyti dar 35 mln. eurų paramai gyventojams, kurie norėtų įsigyti nutolusią saulės elektrinę arba ją įsirengti savo namų ūkyje.

Anot energetikos ministro Dainiaus Kreivio, jau sulaukta beveik 12 tūkst. paraiškų už maždaug 24 mln. eurų tokiai paramai gauti, o iki prašymų pateikimo termino pabaigos vasario 11 d. šis skaičius gali pasiekti ir 20 tūkst.

Jo teigimu, šiuo metu saulės baterijos Lietuvoje pagamina 250 MW energijos ir užtikrinus didesnį finansavimą gamybos apimtys jau šiemet išaugtų dar 200 MW. Investicija į saulės elektrinę, kaip teigia D. Kreivys, esant tokioms aukštoms energijos kainoms, atsipirktų per kelerius metus.

Energetikos ministerijos duomenimis, saulės jėgainėmis elektrą asmeniniam vartojimui pasigaminančių gyventojų per pastaruosius dvejus metus padaugėjo penkiskart, jų jau yra per 14 tūkst. Beveik visi jie yra fiziniai asmenys.

Pakeitimus dar turi apsvarstyti ir priimti Seimas. Jo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį teigė, kad parlamente dėl PVM lengvatos panaikinimo nuomonės gali išsiskirti. Ji pati šios iniciatyvos efektyvumu abejojo, tačiau teigiamai įvertino dosnesnes lėšas saulės energetikos plėtrai skatinti. Vyriausybė siūlys paketą svarstyti Seimui skubos tvarka.

Pasak G. Skaistės, Vyriausybė jau anksčiau ėmėsi veiksmų augančioms energijos kainoms amortizuoti: apie 1 mlrd. eurų buvo skirtas gyventojų pajamoms didinti, išplėstas kompensacijų už šildymą gavėjų ratas, o pernai rudenį, priėmus pirmąjį energijos kainų valdymo paketą, buvo leista išdėstyti augančias kainas per penkerius metus.