Visuotinis perėjimas prie elektromobilių – klaida: pasekmės bus liūdnos?

Gali būti, kad perėjimas prie elektromobilių nepasieks deklaruojamų tikslų ir reikšmingai nesumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, o žalos aplinkai padarys pakankamai.

Be to, dabartinis tam tikrų medžiagų ir energijos išteklių geografinis pasiskirstymas lemia, kad automobilių pramonės perėjimas prie elektromobilių stiprina Kiniją ir silpnina Europą. 

Visuotinės elektrifikacijos kritikai pastebi, kad aiškėja kitoks scenarijus, pagal kurį mokslo pažangos ir naujos technologijos lems, kad brangius ir neefektyvius elektromobilius ateityje išstums automobiliai su vidaus degimo varikliais, kurie naudos alternatyvius atsinaujinančius energijos išteklius arba iškastinį kurą, bet beveik neterš aplinkos. 

Tam, kad išsaugotume gamtą ir išlaikytume Vakarų bei ES valstybių ekonominį vaidmenį pasaulyje, turime atsisakyti ideologijomis ir asmeniniais norais paremtų ekonominių sprendimų ir vadovautis logika ir mums naudingiausiomis strategijomis, teigia dabartinio ES žaliojo kurso kritikai. 

Vis nepataiko į taktą 

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys teigia, kad, siekdama sumažinti transporto taršą, Lietuvos valdžia ne kartą prašovė pro šalį. 

Dėl nepamatuotų sprendimų, kurie priimti neatsižvelgiant į rinkos dalyvių rekomendacijas, Lietuvoje dabar dominuoja taršūs dyzeliniai automobiliai, nors galėjo būti kitaip. 

Deja, nepasimokiusi iš klaidų šalies valdžia esą toliau nepataiko į taktą. 

V. Šukys primena „mūsų protingai mąstančių žmonių“ viziją, kad reikia mažinti dyzelino vartojimą skatinant benzininio transporto naudojimą. Pasak jo, toks siekis atrodė pagrįstas, nes benzininis transportas išmeta mažiau kenksmingų CO2 dujų.

Bet Lietuvos valdžia neklausė verslo argumentų, kad tikslui pasiekti reikia mažinti aukštą benzino akcizą, kol jis susilygins su dyzelino akcizu. Toks kelias būtų skatinęs gyventojus įsigyti benzinu varomus automobilius. 

„Bet mūsų valdžia, kuri kartais ir pro langą nežiūri, nuėjo kitu keliu – toliau didino benzino akcizą. Kitas dalykas, benzinu varomas transportas Lietuvoje neįsitvirtino.

Buvo iš Europos atėjusi tokia bendra tendencija skatinti daugiau naudoti hibridinius automobilius, kurie patys įsikrauna važiuodami ir naudoja benziną.

Mintis buvo teisinga, bet Lietuvoje tokie automobiliai neprigijo. Kiek suprantu, ir Europoje – taip pat“, – Alfa.lt sakė V. Šukys. 

Pasak jo, priežastis paprasta – mokslas nestovi vietoje ir šiuo metu jau gaminami dyzeliniai automobiliai (yra ir Lietuvoje tokių transporto priemonių), kurių CO2 emisija yra kelis kartus mažesnė už benzinu varomų automobilių.

„Taigi, vadinamoji benzinizacijos tendencija perspektyvos praktiškai neturi“, – mano V. Šukys. 

Verslininkas prisimena, kad vienu metu Lietuva buvo bene vienintelė šalis Europoje, kur žmonės masiškai benzininius automobilius perdarinėjo į varomus dujomis. 

„Tai buvo tam tikras naftos produktų vartojimo žlugimas. Atsirado net labai modernios įrangos su tiesioginiu įpurškimu. Bet vėlgi valdžia nesutiko mažinti dujų akcizo, netgi jį pakėlė.

Ir kai atsivėrė keliai per kiauras sienas dyzelino kontrabandai, paprasčiausiai žmonės spjovė į tuos dujų įrenginius. Jie pamatė, kad galima dyzelino nusipirkti pigiau, o dujinė įranga brangi (dar sugriežtėjo techninė apžiūra) ir jie perėjo prie dyzelinių automobilių.

Aš tą periodą vadinu visuotine dyzelizacija, kai žmonės iš benzinu varomų automobilių persėdo į automobilius su dyzeliniais varikliais“, – pasakojo V. Šukys.

Pašnekovo nuomone, valdžia tuomet padarė didelę klaidą, nes neįvertino situacijos rinkoje ir Lietuva pateko į ekologinę duobę. Mat mažiau taršius benzininius ir dujoms kūrenamus automobilius išstūmė taršūs dyzeliniai. 

Dabar dyzelinu varomi automobiliai sudaro 66 proc., benzinu – apie 23 proc. Lietuvos registruotų lengvųjų automobilių parko. 

Naujų automobilių rinkoje parduodama apie 80 proc. dyzelinių ir apie 15 proc. – benzininių automobilių. 

„Sugrįžti į laikus, kai dominavo dujomis varomi automobiliai, nebeįmanoma. Dujinių automobilių dar yra, ir dujos degalinėje parduodamos, bet jų rinka nepalyginamai mažesnė.

O nauji dyzeliniai automobiliai yra beveik netaršūs, todėl CO2 emisijos skaičiavimas iš dalies praranda prasmę, nes transportas vis tiek judės, važiuos.

O kalbos apie tai, kad Lietuvą užplūs lengvieji elektromobiliai ir net elektra varomi sunkvežimiai, man kelia juoką“, – prisipažino V. Šukys. 

Sprendimai nepasiteisino? 

Degalinių verslo atstovas neslepia įsitikinimo, kad deklaruojama vizija, esą rinką užkariaus elektromobiliai, tėra utopija. 

„Didesnėje pasaulio dalyje nuo Amerikos iki Europos po truputį elektromobilių atsisakoma, nes jie nepasiteisino: nei gamyba, nei eksploatavimas. Ažiotažas dėl elektromobilių slūgsta.

Mes, žinoma, kaip visada bėgame paskui traukinį. Jeigu prieš daugiau kaip 20 metų tapome vidaus degimo variklių kapinynais, tai dabar tapsime elektromobilių kapinynais.

O ką darysime su baterijomis, niekam neįdomu. Bent kol kas niekas konkrečiai į šitą klausimą neatsakė“, – pastebėjo V. Šukys.

Tolimesnėje perspektyvoje, jo manymu, elektromobiliai pasaulyje iš viso neturi perspektyvos. Šios transporto priemonės esą tėra tarpinis variantas, nes ateityje dominuos automobiliai su moderniais vidaus degimo varikliais, kurie naudos arba iškastinį kurą, arba vandenilį. 

„Gaminti automobilį su vidaus degimo varikliu yra pigiau ir paprasčiau negu elektromobilį. Internete skaičiau vieno arabo pamąstymus.

Tai jis atvirai sako: jūs – kvailiai, kad bandote išsaugoti gamtą važinėdami elektromobiliais, taip neišeis, nes elektra gaminama iš to paties iškastinio kuro, o baterijų gamyba irgi nėra energiškai švari.

Nors elektromobilis neišmeta CO2, tai nekompensuoja sąnaudų, kurios įdedamos jiems gaminti ir eksploatuoti“, – sakė V. Šukys.

Verslininkas priminė, kad iki šiol nėra rasta sprendimo, ką daryti su perdirbti netinkamomis vėjo jėgainių mentėmis, kai jos baigiamos eksploatuoti. Dabar tie sparnai užkasami į žemę, kur nesuirs tūkstančius metų.

Saulės baterijų, o jų naudingumo koeficientas nėra labai didelis, laidojimas pasibaigus jų eksploatacijai taip pat problemiškas. 

Elektromobiliai neišgelbės 

Praėjusių metų pabaigoje „Euronews“ paskelbė Vengrijos automobilių inžinierių ir statybos vadovų Zsolto Horvatho ir Tamaso Ignaczo straipsnį „Negalime elektromobiliais išgelbėti pasaulio“. 

Portalas pabrėžė, kad atsiriboja nuo vengrų inžinierių išsakytų minčių, tačiau tvirtino, kad yra atviras nuomonių įvairovei, todėl straipsnį išspausdino. 

Vengrai prieštaravo viešumoje dominuojančiam požiūriui ir teigė, kad perėjimas nuo iškastiniu kuru varomų automobilių prie elektromobilių aplinkosaugos problemų neišspręs, o tik dar labiau pagilins. 

Kaip žinoma, Europos Sąjunga (ES) yra apsisprendusi nuo 2035 m. ES valstybėse narėse uždrausti prekybą naujais automobiliais su vidaus degimo varikliu bei užtikrinti reikiamą įkrovimo stotelių tinklą elektromobiliams. 

Tikimasi, kad šios priemonės padės ES iki 2050 m. pereiti prie klimato kaitai neutralios ekonomikos. 

Vengrų inžinieriai taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš kelerius metus prasidėjusiu keleivinių transporto priemonių elektrifikavimu buvo tikimasi sumažinti šilumos efektą sukeliančių dujų, daugiausia CO2, emisiją ir tokiu būdu sulėtinti klimato kaitą. 

Tačiau tai, jų nuomone, ne tik nepadės, bet ir pablogins padėtį, o žmonija toliau tiesiu keliu garmės į neišvengiamą pražūtį. 

Vengrai įrodinėjo, kad elektromobilių gamyba kelia daugybę problemų. 

„Gamindami elektromobilį vis tiek į orą išmetame šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Ištekliai, kurių reikia norint sukurti tvarią ir efektyvią elektrinio transporto sistemą, yra per brangūs, ypač mažesnėms ar kylančios ekonomikos šalims. Nėra aiškaus strateginio plano, kaip jį finansuoti ir išlaikyti“, – rašė inžinieriai.

Be to, jie pabrėžė, kad elektromobilio kaina, palyginti su jų pirmtakais vidaus degimo varikliais, yra nepaprastai aukšta, o efektyvumu pastariesiems nė iš tolo neprilygsta. Ypač jeigu vertintume, kiek reikės inovacijų, kad elektromobilis veiktų taip pat efektyviai kaip kuru varomas automobilis. 

Vengrų inžinieriai įvardijo tik keletą elektromobilių „trūkumų“ – jų esą yra gerokai daugiau. 

Pirma, elektromobilio baterijos įkrovimo procesas užima daug laiko, o akumuliatoriaus keitimas per brangus. Be to, jį greičiausiai teks keisti anksčiau, nei baigsis paties elektromobilio saugios eksploatacijos laikas. 

Antra, energijos kiekis, kurio reikia pereinant prie elektra varomų transporto priemonių, yra neįsivaizduojamai didelis ir negali išvengti CO2 emisijos, nebent „gimtų antras Nikola Tesla su neįtikėtinai genialiais išradimais“. 

N. Tesla (1856–1943) buvo išradėjas, fizikas, mechanikos ir elektros inžinierius, išgarsėjęs darbais elektros ir magnetizmo srityse. 

N. Teslos patentai ir teoriniai darbai suformavo pagrindą šiuolaikinei kintamosios elektros srovės (AC) sistemai, įskaitant daugiafazę srovės paskirstymo sistemą ir AC variklį, iš dalies paskatinusį antrąją pramonės revoliuciją. 

Praranda pasitikėjimą 

„Mūsų problemų pagrindinė priežastis yra begalinis augimas baigtinėje sistemoje“, – perspėjo vengrų inžinieriai. 

Jų teigimu, elektromobilių gamyba yra ne tik neefektyvi ir brangi, bet ir stiprina šalis, kurios turi medžiagų ir energijos išteklių gaminti elektrifikavimui reikalingas technologijas, ir silpnina ES. Tokiu būdu stiprėja tiesioginės ES konkurentės Rusija ir Kinija. 

Esą vien dėl tokių prieštaringų veiksmų ir jų sukeliamų pasekmių silpnėja pasitikėjimas Europos politiniu elitu. 

Kaip vieną iš tokių pavyzdžių inžinieriai nurodė ES teisės aktuose įtvirtintą įpareigojimą akumuliatorius laikyti ir perdirbti ten, kur jie pagaminti. Esą tai tikras smūgis aplinkos apsaugai, nes akumuliatorių saugojimas ir perdirbimas nėra ekologiškas. 

Vengrai atkreipė dėmesį, kad didžiąją dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta ne lengvieji automobiliai, o lėktuvai, laivai, sunkusis kelių transportas bei anglimi kūrenamos šiluminės elektrinės.

Be to, inžinieriai atkreipė dėmesį į „esminį kapitalistinės ekonominės sistemos trūkumą“, mat ši sistema grindžiama tuo, kad „baigtinėje sistemoje bendrasis vidaus produktas (BVP) turi augti iki begalybės, o tai esą neįmanoma. Kita vertus, jie pripažino, kad sėkmingos alternatyvos šiai sistemai nėra. 

Siekiant sumažinti CO2 emisiją, inžinierių nuomone, reikėtų daugiau prekių pervežti geležinkeliu, nes šiuo metu dauguma krovinių vis dar plukdoma taršiausiu laivų transportu. 

„Jei tikrai norime saugoti aplinką ir išlaikyti Vakarų bloko bei ES ekonominį vaidmenį pasaulyje, turime suprasti tikrąsias mūsų problemų priežastis.

Turime liautis priiminėti ekonominius sprendimus, pagrįstus ideologijomis ar asmeniniais norais, o vadovautis logika ir suderintomis strategijomis, kurios mums naudingiausios“, – teigia vengrų inžinieriai. 

Užuot beatodairiškai didinus elektromobilių gamybą, inžinierių nuomone, reikėtų daugiau dėmesio skirti alternatyvoms, pavyzdžiui, vandeniliu varomiems automobiliams. 

„Dar nevėlu. Kviečiame atsakingus asmenis persvarstyti ES technologinės pažangos kryptį“, – rašo vengrų inžinieriai. 

Savo straipsnį „Euronews“ jie baigia indėnų posakio parafraze: „Kai nukirsime paskutinį medį, užnuodysime paskutinę upę ir sugausime paskutinę žuvį, tik tada suprasime, kad BVP nevalgomas.“

Skaičiai: elektriniai ir kiti automobiliai 

2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje registre buvo iš viso 11 487 grynieji lengvieji keleiviniai elektromobiliai ir 413 lengvųjų komercinių elektromobilių. 

Elektromobiliai sudarė 0,67 proc., hibridinės transporto priemonės – 4,4 proc. visų šalies automobilių. 

Didžiausia dalis šalyje tenka dyzelinu varomoms transporto priemonėms, jos sudarė 66 proc. lengvųjų keleivinių automobilių parko. 

Benzinu varomi automobiliai užėmė 22,8 proc. rinkos. 

Šaltinis: LEA