Visuomenininkai renka aukas naujam Justino Marcinkevičiaus paminklui

Lėšų rinkimą organizuojančios viešosios įstaigos „Basos mamos“ atstovė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė sako, kad per šešias iniciatyvos dienas jau surinkta 8 tūkst. eurų, lygiagrečiai ieškoma vietos, kuriame galėtų būti pastatytas paminklas. Ją parinkus ir sutarus su vietos valdžia, būtų skelbiamas konkursas paminklui sukurti.

„Ta iniciatyva kilo, nes buvo labai daug batalijų, nesutarimų, ar apskritai reikia paminklo rašytojui, ar toks tenkintų, koks pristatytas, ir kai Vilniaus meras pasakė, kad kol visuomenėj nebus sutarimo, apskritai nebus svarstoma iniciatyva, pačioje visuomenėje kilo noras pasakyti, kad paminklo reikia.

Kaunietis gydytojas Vytautas Abraitis iškėlė mintį, kad galbūt mes galėtumėm surinkt lėšų ir pastatyti tautos paminklą rašytojui“, – BNS sakė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Visuomenininkė pabrėžė, kad lėšos renkamos ne Lietuvos rašytojų sąjungos pradėtai iniciatyvai, kuri įstrigo visuomenėje kilus diskusijai dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo, o visiškai naujam projektui, kuriam vieta dar neparinkta.

Pasak jos, paminklo vieta turėtų paaiškėti per vasarą, tuomet bus skelbiamas konkursas paminklui sukurti.

„Kviečiame žmones siūlyti vietą, kur Lietuvoje tokį paminklą galėtume pastatyt, kol kas viešai esame pamatę, kad dviejų miestų merai paskelbė, kad jie mano, kad jų mieste turi būti pastatytas toks paminklas, Širvintų ir Druskininkų, ir turbūt mes išgirsime ne vieną savivaldybę, kuri norėtų, kad paminklas atsirastų būtent pas juos“, – kalbėjo visuomenininkė.

Ji pažymėjo, kad tokie projektai visada kuriami atsižvelgiant į konkrečią vietą, kurioje stovės paminklas, kadangi jis turi derėti aplinkoje, tad iniciatyva skirta pirmiausiai surinkti lėšoms, o tuomet bus sprendžiama dėl paties paminklo bei jo vietos.

„Tikrai žinome, kad ne vienas skulptorius jau ir turi tų projektų sukūrę, dalyvavę konkursuose, galbūt kažką adaptuos, ir kartu su miesto, kuriame bus nuspręsta statyti paminklą, valdžia, ir tautos balso klausime, išrinksime patį geriausią projektą“, – sakė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Iniciatyvos statyti paminklą J. Marcinkevičiui ėmėsi Lietuvos rašytojų sąjunga, paskelbusi konkursą paminklui rašytojo vardo skvere prie savo būstinės Vilniaus senamiestyje. Konkursą laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“, tačiau visuomenėje atsinaujino diskusija dėl J. Marcinkevičiaus asmenybės, iškeliant aspektą dėl jo prisitaikymo prie sovietinės sistemos.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas tvirtino, kad savivaldybė prieš uždegdama žalią šviesą tokiam menininko įamžinimui lauks visuomenės sutarimo.

Kritiką J. Marcinkevičiaus atžvilgiu atmetė prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, kad tai yra vienas garsiausių šalies poetų, o diskusijos apie jo atminimą skaudina rašytojo artimuosius.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.