Vilniuje atidedami NT projektai, o statybininkai sėdi be darbo – plėtrą stabdo biurokratinės kliūtys

(1)

Lietuvos statybų įmonės ir nekilnojamojo turto plėtotojai skundžiasi, kad dėl biurokratinių suvaržymų labai sulėtėjo statybų leidimų išdavimas, o sostinėje procesas pasiekęs kritinę ribą.

Dėl to Vilniuje, kur vystoma iki 90 proc. visų šalies nekilnojamojo turto (NT) plėtros, atidedami nauji projektai, o statybininkai negali pradėti rangos darbų. 

Kai kurios stambios NT kompanijos, dėl biurokratinių kliūčių negalinčios sėkmingai įgyvendinti numatytų planų, jau nukreipė investicijas į užsienį. Esą Vilniuje per daug biurokratinių suvaržymų. 

Problemų vystytojai neišvengia ir kitame NT investicijų pritraukiančiame didmiestyje – Kaune sausio mėn. išduota perpus mažiau leidimų nei tuo pačiu metu pernai. 

Klaipėdos mieste leidimai statyboms išduodami įprastais terminais, jų skaičius – stabilus, tačiau savivaldybė įspėja, kad ateityje procesas gali sulėtėti. 

Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, kad statybos leidimų procesas yra „kiek lėtesnis“ nei anksčiau, tačiau tvirtina, kad jokios krizės miesto biurokratijos valdose nėra. 

Didžiųjų miestų savivaldybių tarnautojai teigia, kad statybos leidimų išdavimas kartais užtrunka, nes stringa informacinės sistemos „Infostatyba“, kurią administruoja Aplinkos ministerija, darbas. 

Stringa leidimų išdavimas 

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas Alfa.lt sakė turįs informacijos, kad savivaldybėse šiuo metu stringa statybos leidimų išdavimas. 

„Kad mažėja statybos leidimų, tai faktas“, – tikino jis. 

D. Gedvilo teigimu, Lietuvos savivaldybės, ypač Vilniaus savivaldybė, dėl Nacionalinės žemės tarnybos reformos negali „kaip reikiant susidėlioti procesų“. 

„Iš Aplinkos ministerijos savivaldybės gavo įgaliojimus ir teises savo žemę tvarkyti pačios. Tam tikri procesai turi būti aprašyti, sudėlioti, įteisinti ir, matyt, valstybinės žemės panaudojimo tvarkos kontrolė ir sprendimai tos žemės naudojimo tvarkos turi būti nustatyta tvarka forminami, derinami, kontroliuojami. Suprantu, kad tie procesai dar nėra aprašyti, ir manau, kad dėl to stringa“, – svarstė D. Gedvilas.

Pasak jo, neseniai vykusiame statybininkų ir NT plėtotojų susitikime visi susitikimo dalyviai patvirtino, kad statybos leidimų išduodama gerokai mažiau, o vystytojai skundėsi, kad savivaldybės laiku neatsakinėja į jų paklausimus, kadangi „dėliojasi procesus“. 

Statybos visiškai sustojo? 

Vienos NT bendrovės vadovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, Alfa.lt pasakojo, kad anksčiau per metus užsakydavo statybos darbų už 30 mln. eurų, arba po 2,5 mln. eurų per mėnesį. O dabar statybininkams duoda darbo vos už 100–150 tūkst. eurų per mėnesį. 

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs verslininkas tvirtino žinąs, kad be darbo likusios statybų įmonės dabar atleidžia ukrainiečius ir baltarusius, o lietuvius išleidžia nemokamų atostogų. 

Į prašymą pakomentuoti situaciją statybų rinkoje LSA prezidentas D. Gedvilas atsakė nieko panašaus negirdėjęs. „Ukrainiečių (vyrų – red.) ir taip mažai dirbo Lietuvoje. Kadangi jų daug nebuvo, nėra ką ten atleisti“, – pastebėjo jis. 

D. Gedvilas teigė neturįs informacijos, kad be darbo likusios statybų įmonės darbuotojus išleidžia atostogų. Esą gal naujų užsakymų ir nėra daug, įmonės įgyvendina anksčiau pradėtus projektus. 

Nebent sezoninis susitraukimas 

Viena didžiausių statybinės įrangos nuomos bendrovių Baltijos šalyse „StorentHoldings“ reikšmingesnių pokyčių statybų sektoriuje taip pat nepastebi. 

„Storent“ generalinis direktorius Mantas Dzikas Alfa.lt sakė, kad vienintelis reikšmingesnis pokytis tas, kad dabar yra „ne sezono metas“, bet tai įprasta šiuo metų laiku. 

„Iš mūsų klientų, su kuriais bendraujame kiekvieną dieną, neturime signalų, kad būtų kažkas blogai rinkoje, – teigė jis. – Yra tokių, kurie užsitikrinę darbus į ateitį, yra tokių, kurie gyvena šia diena, pabaigia vieną projektą ir pradeda kitą.“ 

M. Dzikas atkreipė dėmesį, kad „Storent“ klientai nėra tik statybų įmonės, vykdančios valstybės infrastruktūros ar pramoninės statybos projektus. „Labai įvairius darbus atlieka, dirba ir su valstybiniu, ir su privačiu sektoriumi“, – tikino jis.

Pasak jo, „ne sezono metas“ statybų sektoriuje kasmet trunka maždaug nuo sausio iki kovo vidurio, bet „visiška duobė yra vasario mėnuo“. 

M. Dzikas vis dėlto prisipažino girdintis įvairių nuomonių, taip pat ir tokių, kad „viskas labai blogai“. Esą yra įmonių, kurioms nesiseka, bet ne dėl to, kad jos neturėtų darbo. 

„Nėra taip, kad ateičiai visiškai neturėtų susiradę darbų. Galbūt kitos priežastys, asmeninės įmonės problemos , – svarstė M. Dzikas. 

Pristabdė plėtrą sostinėje 

Dėl biurokratinių suvaržymų Vilniuje nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ šiais metais pirmą kartą daugiau lėšų investuos užsienyje nei Lietuvoje. 

Bendrovė paskelbė, kad 2024 m. jos investicijų portfelis sudarys 114 mln. eurų, iš šios sumos 64 mln. eurų bus investuota užsienio šalyse ir 50 mln. eurų Lietuvoje. 

„Sostinėje pastaruoju metu biurokratiniai suvaržymai ženkliai apribojo investicijų galimybes, todėl esame priversti ieškoti alternatyvių rinkų užsienyje“, – prisipažino „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Atideda investicijų planus

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pripažino: asociacijos nariai dalijasi informacija, kad dėl užsitęsusių biurokratinių sprendimų statybos leidimų išdavimo terminai Vilniuje ilgėja.

„Jau ir praeitais metais signalizavome, kad dėl užsitęsusių procedūrų kai kurie projektai persikėlė į šiuos metus. Šiemet dalis projektų negauna leidimų ir dėl to vystytojai atideda savo planus. Bent didžiųjų plėtotojų investicijos šiemet, palyginti su praėjusiais metais, bus apie 15–20 proc. mažesnės“, – Alfa.lt teigė M. Statulevičius. 

Pasak jo, viena pagrindinių priežasčių, kodėl projektai nevystomi, yra ta, kad jie nėra laiku suderinami savivaldybėje dėl žemės, architektūros, statybos ir kitų klausimų. O daugiausia problemų esą kyla būtent Vilniaus savivaldybėje. 

„Vilniuje vyksta 85–90 proc. visos Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros. Todėl Vilniaus skauduliai atsiliepia visai šalies rinkai. Klaipėdoje tiek plėtros nėra, kad kalbėtume apie ženklią biurokratijos įtaką. Kaune vystytojai irgi skundų lyg ir neturi. Kadangi Vilniuje labiausiai koncentruojamės į NT projektus, natūralu, kad valdžiai daug klausimų kyla ir ji nespėja. Gal trūksta žmonių, gal kitos priežastys, tegul jie patys komentuoja“, – sakė M. Statulevičius. 

Vilniuje procesas „kiek lėtesnis“ 

Vilniaus miesto savivaldybė portalui atsiųstame komentare neigė, kad sostinėje šiuo metu stringa statybos leidimų išdavimas, tačiau pripažino, kad procesas yra „kiek lėtesnis“ nei anksčiau. 

„Pastarąjį mėnesį išduotų statybos leidimų skaičius yra iš esmės toks pat kaip pernai tuo pačiu metu, – teigė savivaldybė. – Nuo sausio 1 d. iki 29 d. šiemet išduotas 121 statybos leidimas, per tą patį laiką lygiai prieš metus – 123.“ 

Vis dėlto miesto valdžia pripažino, kad, palyginti visus 2023 metus su 2022 metais, statybos leidimų pernai Vilniuje išduota keliais šimtais mažiau. 

„Pastaruoju metu procesas yra kiek lėtesnis dėl detalesnio sprendinių, susijusių su medžių išsaugojimu, vertinimo bei aktyvesnio visuomenės įtraukimo sprendžiant miesto plėtros klausimus. Taip pat jaučiama ekonominio ciklo įtaka, dėl ko apskritai mažiau kreipiamasi dėl statybos leidimų išdavimo“, – paaiškino savivaldybė. 

Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas teigė, kad pagal teisės aktus statinio projektas, kreipiantis dėl statybos leidimo, turi būti patikrintas per 10–20 darbo dienų, priklausomai nuo projekto. 

„Įprastai projektai suderinami iš kelių kartų, dažnai projekto tikrinimo metu nustatomi trūkumai, kuriuos reikia ištaisyti, o ištaisius – iš naujo kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo. Vidutiniškai per dieną Vilniaus savivaldybė išduoda po 5–6 statybos leidimus“, – teigė jis. 

Klaipėdoje niekas nestringa 

Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius tvirtino, kad statybos leidimų išdavimas Klaipėdos miesto savivaldybėje vyksta įprastai – procesas nestringa. 

„Statybos leidimų išdavimo procese Klaipėdos miesto savivaldybėje šiuo metu trikdžių nėra. Išskyrus atvejus, kai stringa informacinės sistemos „Infostatyba“, kurią administruoja Aplinkos ministerija, darbas“, – Alfa.lt teigė G. Pocius. 

Savivaldybės duomenimis, 2023 m. sausio mėn. Klaipėdos savivaldybėje buvo išduoti 27 statybą leidžiantys dokumentai (SLD), šiemet per tą patį laikotarpį – 21 SLD.

Iš jų naujai statybai 2023 m. išduota 12, 2024 m. – 13 SLD.

Pasak G. Pociaus, NT plėtotojai, žinodami apie Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) reformą, reikalingais dokumentais pasirūpino iš anksto. 

„Klaipėdos miesto savivaldybėje SLD išdavimo procesai dėl „Žemės tarnybos reformos“ kol kas nestringa, nes apdairūs projektuotojai ir statytojai NŽT sutikimais, žinodami apie „reformą“, apsirūpino iš anksto“, –teigė G. Pocius.

Tikėtinas tam tikras sąstingis 

Vis dėlto jis pripažino, kad tikėtinas tam tikras sąstingis netolimoje ateityje, nes Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip valstybinės žemės patikėtinis, savo funkcijas gali pradėti vykdyti nuo 2024 m. sausio 31 d. 

Pasak G. Pociaus, vien per sausio mėnesį buvo gauti 25 prašymai išduoti sutikimus tiesti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Jis atkreipė dėmesį, kad SLD išdavimo procesų trukmė darbo dienomis yra reglamentuota Statybos įstatymu, kuris nustato, kad prašymų išduoti SLD su lydinčiais dokumentais patikrinimui skiriamos 3 darbo dienos. 

Parengto projekto sprendinių atitikties reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimas turi būti atliekamas per 10 darbo dienų neypatingos ir žemesnės kategorijos statiniams ir 20 darbo dienų ypatingos kategorijos statiniams. 

Savivaldybių specialistai SLD išdavimui turi užtrukti 2 darbo dienas. 

„Taigi, įstatymas numato, kad SLD išdavimas negali trukti ilgiau kaip 15 darbo dienų arba 25 darbo dienas. SDL gali būti išduodami ir per trumpesnį, nei įstatymas numato, laiką, jei projektuotojas ar statytojas su prašymu išduoti SLD pateikia tvarkingus privalomus pateikti dokumentus, o subjektai projekto sprendinius patikrina per trumpesnį, nei skirta, laiką. Tokiu atveju statybos leidimas išduodamas tą pačią ar kitą dieną“, – teigė G. Pocius. 

Jis patikino, kad įstatymu nustatytų procesų trukmės mažinimas yra Klaipėdos miesto savivaldybės specialistų siekiamybė visais atvejais.

Kaune padėtis kontroliuojama 

Kauno miesto savivaldybės administracija tikina, kad mieste statybos leidimai išduodami kaip įprasta. 

„Duomenų apie tai, kad „stringa“ statybos leidimų išdavimas, neturime. Viskas vyksta įprasta tvarka. Žinoma, pateiktų prašymų skaičius (dėl sumažėjimo) statybos leidimui gauti galėjo turėti įtakos teisės aktų pasikeitimai. Neatmetama galimybė ir ekonominė bei geopolitinė situacija“, – Alfa.lt teigė Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Tačiau savivaldybės pateikti duomenys rodo, kad šių metų sausį statybos leidimų išduota perpus mažiau nei tuo pačiu metu ankstesniais metais. 

Antai 2022 m. Kauno mieste išduoti 1305 statybos leidimai, iš jų 91 – sausio mėn., 2023 m. – 944 leidimai, iš jų 87 – sausio mėn. O šių metų sausį išduoti 45 statybos leidimai, taigi – perpus mažiau nei pernai tuo pačiu metu. 

„Šiuo metu nėra užstrigusių prašymų statybos leidimams gauti“, – tikino N. Valatkevičius. 

Jei projektas pateiktas su visais privalomais dokumentais ir įvykdyti Reglamento nurodyti reikalavimai, projektas priimamas ir jam patikrinti, skaičiuojant nuo statinio projektą privalančių patikrinti subjektų paskelbimo Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos, statybos leidimo išdavimo procesas Kaune trunka apie mėnesį. 

Ypatingojo statinio statybos ir rekonstravimo atveju procesas trunka 20 darbo dienų, kitais atvejais – 10 darbo dienų.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder