Viktorija Čmilytė-Nielsen: rusų kalbos mokymo reiktų ne atsisakyti, o keisti mokomąją medžiagą
(2)„Jei mokyklos bendruomenė mato tą kaip prasmingą dalyką, drausti rusų, kaip pasirenkamosios kalbos, nevertėtų. Ką tikrai būtina būtina keisti, tai mokomąją medžiagą – kaip rusų kalba dėstoma, kad mokymo medžiaga atitiktų realijas, dabartinę situaciją“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, mokymo programoje turėtų būti „atspindėta tai, kas vyksta“ Rusijoje.
„Manau, kad tokiu būdu ir galėtume į šią situaciją adekvačiai reaguoti“, – tikino parlamento vadovė.
„Visada laikiau privalumu tai, kad žmogus turi galimybę mokytis kalbų – ar tai būtų kaimynų latvių, baltarusių, lenkų kalbos, vokiečių, prancūzų ar rusų“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Prezidento patarėja švietimo klausimais Jolanta Urbanovič antradienį sakė, kad rusų kalbą Lietuvoje vis dar pasirenka nemažai mokinių, kas esą nėra džiuginanti tendencija. Šalies vadovo patarėja pripažįsta, kad staigaus pokyčio renkantis antrąją užsienio kalbą nevertėtų tikėtis.
Anot jos, vis dėlto, jau stebimi teigiami pokyčiai, kadangi vaikai vis dažniau antrąja užsienio kalba renkasi vokiečių arba prancūzų kalbą.
Kaip anksčiau teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, siekiant atsisakyti rusų kalbos, kaip antrosios pasirenkamosios kalbos, ketinama plėsti galimybes mokytis kitų kalbų. Vis tik, anot jos, šiuo metu šio dalyko mokytojų yra parengta daugiausia, o pasamdyti kitų kalbų pedagogus – sudėtinga.
Savo ruožtu Latvija paskelbė jau 2026 m. ketinanti mokyklose atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.
Rašyti komentarą