Viktorija Čmilytė-Nielsen apie kaltųjų paieškas po EK išaiškinimo: nereikėtų įsivelti į vidaus kovas, palankias išorės priešams

„Buvo ta tema, man atrodo, jau pasakyta viskas, kad taip, mums tiko išaiškinimas, kuris buvo pats pirmasis balandžio mėnesį. Bet aš kviesčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vertinant visą sankcijų apimtį ir žvelgiant į platesnį paveikslą, tai yra per kablelį dalelytė kažkurių sankcijų.

Ir jų bus dar ir daugiau, nes karas tęsiasi. Tai suvokdami kiekvieno žingsnio svarbą mes neturėtume įsivelti į vidaus kovas, sukelti krizių, kurios tik džiugina mūsų išorės priešus“, – LRT radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė paklausta, kas turėtų po EK išaiškinimo prisiimti atsakomybę, pabrėžia šioje situacijoje nematanti Lietuvos atsakomybės.

Politikė, reaguodama į vienos iš opozicinių partijų – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – sprendimą dėl susidariusios situacijos į frakcijos posėdį kviestis užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, teigia, kad tai yra įprastas opozicijos veiksmas.

Visgi V. Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį, kad pačios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pozicija dėl Kaliningrado tranzito nebuvo nuosekli.

„Vardan Lietuvos“ frakcijos pozicija man iki galo nėra aiški, nes visai neseniai buvo visai kitaip kalbama apie sankcijų taikymą, buvo kritikuojama Vyriausybė būtent dėl to, kad neva per daug ryžtinga pozicija, kad neva per daug agresyvi pozicija.

Galbūt tos nuomonės irgi keičiasi pakankamai greitai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Na o šiaip kreipimąsi į ministrą aš vertinu kaip įprastą opozicinį veiksmą, tai yra normalu politikoje“, – pridūrė ji.

Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ trečiadienį pokalbio į Seimą kviečia užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį. Parlamentarai ministrui kels klausimus dėl praėjusią savaitę paskelbto Europos Komisijos (EK) išaiškinimo, pagal kurį leidžiama gabenti sankcionuotas prekes iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą.

Partijos pirmininkas Saulius Skvernelis neatmeta, kad nuo ministro atsakymų gali priklausyti G. Landsbergio interpeliacijos likimas.

ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą.

Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą paremtas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu.

Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes.

Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negali pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.

Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nėra naudojamos kariniams tikslams.

EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva gali blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją gali gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.