Vietoje maldų – kalinių subkultūros „paniatkės“ ir kastos: į Pravieniškes patekęs musulmonas iš Lietuvos prašė 50 tūkst. eurų

Geresnių gyvenimo kalėjime tikėjęsis vyras kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, siekdamas prisiteisti 50 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, kurią, pasak jo, patyrė bausmės atlikimo metu.

Nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2023 m. balandžio bausmę Pravieniškėsių pataisos namuose, o dabar – kalėjime, atlikęs vyras nesitikėjo, kad padavęs Lietuvos kalėjimų tarnybą į teismą, nieko nepeš.

Nors į teismą jis kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimo jo teisių pažeidimo pradžios, jis kaltino pataisos įstaigą dėl rūkymo vietos ir laisvalaikio kambario nebuvimo, gyvenamojo ploto ir pamaldų vietos nesuteikimo.

Nusikaltėlio kalėjimo sąlygos netenkino

Anot vyro, pataisos įstaigoje nebuvo paskirtos rūkymo vietos, kurioje kaliniai galėtų rūkyti po vakarinio patikrinimo, todėl tekdavo rūkyti tualete.

Vyras pasakojo, kad nuteistieji neturėjo galimybės kartu pasėdėti, pažaisti stalo žaidimus, nes nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys.

Į teismą kreipęsis islamo religijos išpažinėjas aiškino, kad atliekant bausmę jam nebuvo suteiktas teisės aktų tvarka numatytas 3,1 kv. m. gyvenamasis plotas ir nesudarytos sąlygos atlikti religines apeigas.

Pasak jo, pataisos įstaiga nepriimdavo rašytinių prašymų, kuriuose buvo prašoma suteikti galimybę melstis netrukdomam ir susitikti su dvasiniu islamo maldininku – Muftijumi.

Vyras sakė, kad jam buvo liepiama melstis ten, kur niekam netrukdytų, o dėl tokių veiksmų jis jautėsi diskriminuojamas.

Anot nusikaltėlio, diskriminacija buvo jaučiama ir iš kitų nuteistųjų, nes kalėjime vyrauja subkultūra, vadinamosios „paniatkės“, tarpusavio bendravimo taisyklės.

Jis teigė, kad reikėjo dvasiškai ir emociškai “perlipti per save“, jog galėtų priprasti prie kalėjime vyraujančių kastų, kadangi su taisyklėmis nesilaikančiais nuteistaisiais būdavo psichologiškai susidorojama.

Kalėjime melstis nedraudė

Lietuvos kalėjimų tarnyba su musulmono skundu nesutiko.

Anot tarnybos, laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose atlikti religines apeigas.

Kaip sakė Lietuvos kalėjimų tarnyba, yra įrengtos atitinkamos patalpos – laisvalaikio kambariai, kuriuose nuteistieji gali atlikti religines apeigas – juose yra religinė atributika (kryžius, maldaknygė).

„Pravieniškių kalėjime yra įrengta koplyčia, kurioje nuteistieji gali lankytis nustatytu laiku pagal grafiką“, – pabrėžė Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Regionų apygardos administracinio teismo duomenimis, nuteistasis dėl teisės išpažinti islamo religiją kreipėsi į pataisos administraciją du kartus – 2022 m. gegužę ir rugsėjį, prašydamas paaiškinti, kodėl nėra įrengta patalpa musulmonų religijai išpažinti.

Skundą atmetė – pinigų negaus

Teismas įvertino, kad vyrui nepatogumų dėl tikėjimo išpažinimo galėjo egzistuoti, tačiau jam nebuvo varžoma teisė domėtis islamo tikėjimu, skaityti susijusią literatūrą ir asmens teisės pažeistos nebuvo.

„Į prašymus buvo raštiškai atsakyta, jog tuo metu dėl patalpų pertvarkymo bei dėl materialinių išteklių nėra pakankamai vietos įrengti specialias patalpas kiekvienam tikėjimui, tačiau vos tik atsiradus galimybei, buvo pažadėta, jog tokia patalpa bus įrengta“, – teigė Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Musulmonui buvo pasiūlyta alternatyva išpažinti tikėjimą jo gyvenamojoje patalpoje arba bet kurioje kitoje jam priimtinoje vietoje.

Dėl rūkymo tam neskirtose vietose, šiuo atveju gyvenamosios patalpos tualete, anot Lietuvos kalėjimų tarnybos, nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos.

Tabako kontrolės įstatymas ir higienos normų nuostata skelbia, kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, jog nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, bet pataisos namuose įrengti specialią rūkymui skirtą patalpą teisės aktai neįpareigoja.

Teismas įvertino, kad vyras dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti negalėjimas melstis, rūkymo vietų ir poilsio kambario nebuvimas, į psichologus nesikreipė, todėl neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs.

Teisėja Jolanta Medvedevienė nusprendė atmesti musulmono skundą kaip nepagrįstą.