Vartotojų federacija neslepia: valdžiai aukštos kainos naudingos

- Jūsų kreipimesi į valdžią akcentuojama, kad prie kainų didėjimo prisidėjo ne tik pasaulinis kainų šuolis, bet ir pati mūsų valdžia. Kaip pagrįstumėte šį teiginį? - „Vakaro žinios" teiravosi Nacionalinės vartotojų federacijos energetikos eksperto Rimanto ZABARAUSKO.

- Net jei nebūtų buvę pasaulinio kainų šuolio, infliacija Lietuvoje buvo užprogramuota, nes Lietuvos rinka buvo užpildyta pigiais pasiskolintais pinigais.

Populistinis požiūris pinigus dalinti visiems, nors nebuvo sunku numatyti, kad tai sukels infliaciją.

Tačiau bandyta gesinti įsiplieskusius gaisrus, negalvojant net apie tai, kokias problemas tai sukels trumpalaikėje perspektyvoje.

O dar ir pasaulinis kainų šuolis prisidėjo ir visa tai Vyriausybę užklupo nepasiruošusią, neturinčią jokių iš anksto sukurtų kainų dalinio stabilizavimo instrumentų.

Dar būtų pateisinama, jei pinigų dalinimas būtų kryptingas, tikslingas - dalijama tam, kam labiausiai reikia.

Tačiau, pavyzdžiui, PVM lengvatos centralizuotam šildymui taikomos visiems, nepriklausomai nuo žmogaus finansinės padėties. Man, pavyzdžiui, lengvatos visai nereikia.

Šitokia politika žlugdo gyventojų santaupas, tik niekas apie tai nekalba.

Žmonės turi santaupų už 20 mlrd. eurų. Todėl 12 proc. metinė infliacija „suvalgo" apie 2 mlrd. eurų santaupų. Ir niekas dėl to neprotestuoja, nors tai tas pat, jei kas mėnesį nuo jūsų algos po 100-200 eurų nurėžtų.

- Kaip išvengti santaupų nuvertėjimo?

- Reikia, kad Vyriausybė skolintųsi iš gyventojų už 3-4 proc.

Nes žmonės dabar karštligiškai ieško, kur padėti pinigus, kad santaupos nenuvertėtų, taip pučiamas NT kainų burbulas. Kadangi būtent į NT dažniausiai bandoma investuoti.

- Kokias greitai suveiksiančias priemones, amortizuosiančias kainų kilimą, siūlote?

- Visų pirma, kad būtų taikomas lengvatinis 5 arba 9 proc. PVM būtinojo vartojimo maisto prekėms (baziniams duonos ir pieno gaminiams, miltams, kruopoms, aliejui, vietinės kilmės neapdorotai mėsai, šalyje užaugintoms daržovėms bei vaisiams). Sumažintą PVM taikyti ir turgaus bei trumpųjų tiekimo grandinių parduodamai vietinės kilmės produkcijai.

- Kai kurie politikai sako, kad PVM lengvatą paprasčiausiai pasiimtų prekybininkai bei gamintojai, o vartotojų lengvata nepasiektų.

- Pripažįstu, šitas siūlymas gal kiek ir populistinis, tačiau būtinajam krepšeliui reikėtų bent trumpam laikotarpiui nustatyti PVM lengvatas. Matant, kad lengvatos nesuveikia, jas galima atšaukti.

Vyriausybė visada gali vykdyti kainų stebėseną ir per viešumą bandyti kovoti, kad prekybininkai ir gamintojai nesipelnytų pasiimdami visą lengvatos dalį.

- Kaip siūlote mažinti energijos bei kuro kainas?

- Visų pirma turi būti sumažinti valstybės reguliuojami elektros, dujų, šilumos tarifai, iš jų eliminuojant siekiamą valstybės ir savivaldybių įmonių pelną. Kitaip tariant, kad pelno nebūtų siekiama didesnių tarifų sąskaita.

Taip pat energijos tiekėjų vadovaujančio personalo algas susieti ne su įmonės rezultatais (nes dabar kuo didesnis įmonės pelnas ir pajamos, tuo didesnės ir algos, todėl jie suinteresuoti tik didesniais tarifais), o su tiekiamos energijos kainomis

. Algas sumažinti arba padidinti proporcingai vartotojų gautų nuostolių arba naudos dėl energijos kainų pokyčio daliai statistinio namų ūkio pajamose.

- Siūlote ir valstybinį banką bei „Ignitis grupės" valdomą degalinių tinklą įsteigti.

- Na, šitos priemonės reikalingos ilgalaikėje perspektyvoje. Degalinių tinklas - kad kiti degalinių tinklai pajustų konkurenciją.

Valstybiniam bankui turėtų būti pavestas sąskaitų aptarnavimas, bankomatų tinklo suformavimas bei plėtra visų pirma regionuose, kur paslaugų prieinamumo praktiškai nėra, ir t. t.

Valstybinis bankas, be kita ko, sukurtų konkurenciją komerciniams, kurie dabar be jokio pagrindo didina įkainius. Valstybei reikia kištis ten, kur rinka pati nesireguliuoja.

Bet kokiu atveju, reikia ką nors daryti, nes dabar Vyriausybė skolinasi, teisindamasi, kad gauna už nulines palūkanas, ir dalina pinigus taip didindama infliaciją.

- Tačiau nulinės palūkanos bus ne visada. Po 15-20 metų dabartines už nulines palūkanas gautas paskolas atiduosime irgi su nulinėmis palūkanomis, tačiau jei biudžete nebus sukauptas rezervas, paskolų atidavimui reikės persiskolinti jau už 2 ar net 5 proc.

- Taip, deja, mūsų valstybėje nėra ilgalaikio strateginio mąstymo. Kita vertus, neatmestina, kad viskas daroma tyčia, infliacija nevaldoma gal net ir specialiai. Mat vyriausybėms labai naudinga gyventi infliaciniais periodais.

Kadangi kuo didesnės kainos, tuo daugiau pinigų surenkama į biudžetą, mat kartu su didesnėmis kainomis surenkama ir daugiau mokesčių. Todėl Vyriausybė ir nekalba apie tai, kaip mažinti kainas. Ji sako: didinsime žmonių pajamas.