Valdiškų namų niuksai ukrainiečiams Lietuvoje

Jau pirmosiomis karo dienomis spontaniškai susikūrė karo pabėgėlių logistika. Pavieniai žmonės ar organizacijos ėmė gabenti nuo karo bėgančius ukrainiečius į Lietuvą. Čia jiems buvo suteikiama visa reikiama pagalba, apgyvendinimo paslaugos. Sykiu jie buvo aprūpinami maistu, būtiniausiais daiktais. Dar niekada Lietuvos visuomenė nebuvo tokia vieninga ir norinti padėti kitiems, kaip šios didžiulės katastrofos akivaizdoje.

Gana greitai ir sėkmingai į pagalbą Ukrainai bei ukrainiečiams įsitraukė ir valstybinės institucijos bei savivaldybės. Buvo supaprastintos įvažiavimo į Lietuvą ir laikinojo prieglobsčio tvarkos. Skubiai, sklandžiai ir efektyviai veikė abu sektoriai- visuomenė ir valstybė. Tokia atvira, šilta ir draugiška pozicija lėmė, kad per labai trumpą laiką į mūsų nedidelę šalį atvyko daugiau kaip 70 tūkst. Ukrainos karo pabėgelių.

Didžioji jų dalis gyvena mūsų šalyje ir šiandien, nuo žiauraus karo pradžios praėjus jau metams ir trims mėnesiams. Visuomenės palankumas ir palaikymo nuotaikos čia gyvenančių ukrainiečių atžvilgiu nurimo, bet nepasikeitė. Vis dėlto kai kurių valstybinių institucijų pastarojo meto iniciatyvos privertė sunerimti ir sukėlė viešas diskusijas, ar valstybė neprarado strateginės krypties - tvirtai padėti ginti kariaujančios Ukrainos laisvę ir kartu rūpintis savo valstybės saugumu.

Žibalo į diskusijų ugnį įpylė Lietuvos Respublikos ministrės pirmininkės I. Šimonytės patarėjas V. Navickas. Premjerės patarėjas pareiškė, kad neva siekiant pažaboti augantį nedarbą reikėtų apriboti trečiųjų šalių darbuotojų atvykimą į Lietuvą. Patarėjas teigė, kad Seimui reikėtų peržiūrėti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą ir apriboti laisvą darbo jėgos judėjimą į Lietuvą. Pasak jo, darbo jėgos įvežimą atlaisvinančios įstatymo pataisos buvo klaida. „Paskutiniais Užimtumo tarnybos duomenimis, turime 157 tūkst. bedarbių ir kol kas tie šliuzai imigracijos yra tokie patys atviri, kaip jie ir buvo atidaryti praeitais metais. Manau, kad tai buvo klaida, ir ten reikia pradėti žiūrėti, kad nepadarytume didelės žalos darbo rinkai“, - kalbėjo V. Navickas. Nors verslas ir toliau kalba apie precedento neturintį darbuotojų stygių, premjerės patarėjas mano, kad atlaisvinimus darbo jėgai iš trečiųjų šalių reikia atšaukti.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d., įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, buvo palengvintos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūros. Pagal priimtą įstatymą, užsienietį pakvietusiam verslui užtenka informuoti Užimtumo tarnybą tik apie darbuotojo kvalifikaciją arba darbo patirtį, o ne apie abu, kaip buvo iki tol. Taip pat aukštos kvalifikacijos kandidatams nebereikia atlikti darbo rinkos testo. Nuo sausio mėnesio sutrumpintas ir leidimų laikinai gyventi išdavimo nekvalifikuotiems darbuotojams terminas (nuo 4 iki 3 mėnesių), aukštos kvalifikacijos darbuotojams - iki mėnesio. Be to, leidimą gyventi užsienietis gali gauti dar būdamas užsienyje. Taip pat nuo liepos mėnesio nebeliks dėl darbo išduodamų nacionalinių vizų, paprasčiau likti Lietuvoje galės ir čia studijavę užsieniečiai, jiems bus naikinamas darbo laiko apribojimas.

Akivaizdu, kad sugriežtinus reglamentavimą, tai pajus ir dalis Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių. Ypač tai paliestų aukštesnės kvalifikacijos specialistus, kuriems gyvenimo ir darbo sąlygos pasunkėtų. Griežtesnė ir sudėtingesnė užsieniečių įdarbinimo tvarka apsunkintų ir naujai atvykusių ukrainiečių darbo paieškas.

Kita valstybinė institucija, kuri sukėlė didelį nerimą ir sąmyšį ukrainiečių bendruomenėje, buvo Valstybinė kalbos inspekcija. Jos vadovas Audrius Valotka pranešė, kad lietuvių kalbos egzaminą turės laikyti visi karo pabėgėliai iš Ukrainos. Pastaruoju metu daugelis ukrainiečių gavo šios valstybinės įstaigos laiškus, kuriuose primenama apie būtinybę mokytis lietuvių kalbos ir artėjantį egzaminą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą kiekvienas pilietis turi teisę bendrauti, būti aptarnaujamas ir gauti informaciją lietuvių kalba. Šiuo pagrindu visi į Lietuvą dirbti atvykstantys užsieniečiai privalo išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Išimtis buvo padaryta tik karo pabėgėliams iš Ukrainos, jiems buvo suteikti 24 mėnesiai mokytis ir išlaikyti egzaminą.

Valstybinės kalbos inspekcija patvirtino, kad nuo kitų metų kovo mėn. (sukanka 2 metai, kai prasidėjo karas Ukrainoje) imsis tikrinti dirbančių ukrainiečių lietuvių kalbos žinias. Ir netgi baus darbdavius, kuriems dirba ukrainiečiai, nekalbantys lietuviškai. Bauda gali siekti iki 300 eurų.

Žinia, nemaža dalis karo pabėgėlių, norėdami nebūti išlaikytiniais, susirado įvairius darbus Lietuvoje. Ypač daug žmonių įsidarbino paslaugų ir prekybos sektoriuje. Todėl toks griežtas valstybinės institucijos sprendimas kai kuriems sukėlė šoką. Jau pasigirdo svarstymų persikelti gyventi į kitą ES šalį, kur įstatymai užsieniečiams nėra tokie griežti. Pripažinkime ir tai, kad skiriasi čia atvykusių žmonių amžius, gebėjimai išmokti lietuvių kalbą. O ir lietuvių kalba, daugelio kalbininkų nuomone, yra laikoma sudėtinga. Pagaliau paskaičiuota, kad lietuvių kalbos kursai norintiems mokytis gali kainuoti iki 1 650 eurų. Daugeliui ukrainiečių šeimų tai yra labai dideli pinigai ir tikrai ne visi galėtų surasti tokią sumą savo kukliame šeimos biudžete.

Nereikia būti pranašu, kad numatytum tokio žinybinio sprendimo pasekmes. Nemaža dalis ukrainiečių bus priversti palikti savo darbo vietas, galbūt ieškoti prieglobsčio kitose šalyse. Gali padaugėti ir šešėlinio darbo atvejų, o tai karo pabėgėlius darys dar labiau pažeidžiamus.

Vyšnia ant torto tapo Lietuvos heraldikos komisijos išplatintos rekomendacijos visoms valstybinėms institucijoms. Jose išdėstyta, kad paramą Ukrainai reikia reikšti laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų. Nedera demonstruoti Ukrainos simbolių socialiniuose tinkluose. „Valstybinių institucijų “Facebook„ paskyrose naudojama dviejų valstybių simbolika ne visais atvejais yra tinkama, o Lietuvos simbolikos pakeitimas ukrainietiška gali būti tik trumpalaikis kitos suverenios šalies pagerbimas“, - rašoma išplatintose rekomendacijose.

Lietuvos heraldikos komisija, apie kurią daugelis pirmą kartą išgirdo po šio akibrokšto, paragino LR Seimą ir Vyriausybę nebenaudoti Ukrainos simbolikos socialinių tinklų paskyrose.

„Vieną vertus, kai kuriais atvejais oficiali Lietuvos simbolika yra pakeičiama ukrainietiška. Turint omenyje žiaurią Ukrainos žmonių patiriamą karinę agresiją, kaip trumpalaikis kitos suvenerios kitos šalies pagerbimas tikrai yra suprantamas, bet to nereikėtų daryti nuolat, nes Lietuvos valstybės institucijos naudoja oficialią Lietuvos valstybės simboliką“, - savo poziciją dėsto Heraldikos komisija. Pasak jų, „kai Lietuvos valstybės herbas yra uždėtas ant Ukrainos vėliavos“, tokie atvejai nėra priimtini, nebent dviejų skirtingų valstybių simboliai yra jungiami esant bendrai valstybei arba okupacijų atvejais.

Į tokius iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomos institucijos nusišnekėjimus sureagavo ir LR prezidentas, paragindamas šią instituciją atsakyti į visuomenei kilusius klausimus.

Trys skirtingos institucijos - trys panašaus pobūdžio išsišokimai vienu metu. Ne, tai nėra organizuota akcija. Tai greičiausiai prasiveržęs ilgai užspaustas biurokratizmas ir labai siauras žinybinis požiūris, nesugebant suvokti valstybės prioritetų ir aiškios krypties. Savotiškas susireikšminimas.

Belieka palinkėti, kad tol, kol vyksta karas, šios iniciatyvos neįgaus pagreičio ir sveikas protas įveiks biurokratiją. Bet ką pasakyti čia gyvenantiems ukrainiečiams? Ar Lietuva ir jos institucijos šiandien, lygiai taip pat tvirtai palaiko Ukrainos laisvės kovą prieš rusų okupantus, kaip palaikė pirmą žiauraus karo dieną?