Nuo 2030-ųjų Jungtinėje Karalystėje bus uždrausta prekiauti benzinu ir dyzelinu varomais automobiliais

Už litrą degalų – 2 eurai? Įspėja, kad suklusti turėtų dyzelinių automobilių savininkai

(3)

Žaliavinės naftos kainoms pradėjus kopti aukštyn, paskelbta žinia, kad šiemet pirmą kartą buvo viršytas 2022-ujų kainų lygis.

Tiesa, ekonomistai ir rinkos ekspertai tokius teiginius vertina atsargiai ir vertina, kokių kainų degalinių švieslentėse gali tikėtis vairuotojai.

Žaliavinės naftos kainoms pradėjus kopti aukštyn, paskelbta žinia, kad šiemet pirmą kartą buvo viršytas 2022-ujų kainų lygis. Tiesa, ekonomistai ir rinkos ekspertai tokius teiginius vertina atsargiai ir vertina, kokių kainų degalinių švieslentėse gali tikėtis vairuotojai.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pirmadienį paskelbė, kad rugsėjo 11–17 d. energijos ištekliai mūsų šalyje toliau brango: benzinas – 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc. 

Pasaulinėse rinkose „Brent“ rūšies naftos kaina per savaitę kilo 2,6 proc. – iki 92,4 JAV dolerio už barelį ir pirmą kartą šiemet viršijo 2022-ųjų kainų lygį. Pernai tuo pačiu metu tokios naftos vidutinė kaina buvo mažesnė ir siekė 91,8 JAV dolerio už barelį.

Jei prieš metus degalinėse benzinas ar dyzelinas kainavo arti 2 eurų už litrą, tai ko tikėtis šiemet, kai naftos kainos vėl šovė į viršų?

Prognozuoja, kad kainų šuolių bus daugiau

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto prof. Vytautas Snieška naujienų portalui tv3.lt teigė, kad žaliavinės naftos kainų svyravimai yra susiję ir su sezoniniu laikotarpiu – didėjant paklausai, kainos taip pat kyla į viršų.

Dėl šios priežasties degalinių tinklų atstovai, pirkdami brangesnę naftą ir norėdami gauti tam tikrą pelno dalį, taip pat brangina kurą, o už tai susimoka galutinis vartotojas – transporto priemonių savininkai, vairuotojai.

Kaip aiškino V. Snieška, žaliavinės naftos brangimą lemia ne tik sezoninis laikotarpis, bet ir kiti veiksniai.

„JAV naftos strateginės atsargos šiuo metu yra sumažėjusios iki rekordiškai žemo lygio. Tad nors ši valstybė ir gali patiekti didesnį naftos kiekį į rinką, tačiau iš tiesų jos galimybės yra apribotos.

Kita vertus, OPEC+ (naftą eksportuojančių šalių aljansas – aut. past.) valstybės, tokios kaip Saudo Arabija, Rusija ir kitos laikosi susitarimo sumažinti pasiūlą ir taip padidinti kainą už žaliavinę naftą. Be to, Kinijoje taip pat didėja naftos paklausa, o tai irgi lemia, kad kainos už šią žaliavą kopia į viršų“, – kalbėjo V. Snieška.

Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas antrina, kad naftos paklausa yra gana didelė, iškyla problema dėl pakankamos jos pasiūlos.

„Nors naftos paklausa iš tiesų yra padidėjusi, tačiau didesnė problema – pasiūla, kuria riboja OPEC+ valstybės. Dar birželio mėnesį Saudo Arabija paskelbė savarankiškai mažinsianti naftos gavybą iki 1 mln. barelių per dieną.

Akivaizdu, kad rinka sureagavo, kainos už žaliavinę naftą pradėjo kilti. Ar kainos ir toliau didės? Viskas priklausys nuo Saudo Arabijos veiksmų“, – svarstė ekonomistas.

Jo teigimu, daugelis rinkos ekspertų viliasi, kad Saudo Arabija išlaikys šaltą protą ir nesistengs siekti, kad žaliavinės naftos kaina perkoptų 100 JAV dolerių už barelį. 

Tiesa, anot T. Povilausko, kainų šuolių ateityje tikrai gali būti, tačiau net ir tuo atveju, jeigu naftos kaina perkoptų 100 JAV dolerių už barelį, tam tikrų įtakos svertų turi ir JAV.

Prof. V. Snieška įvardija ir kitą veiksnį, kuris daro įtaką naftos kainoms. Tai yra konkurencinė situacija, kai „buliaus rinkoje“ vadinamoje aplinkoje, pasak profesoriaus, ir sukuriamas spaudimas, lemiantis kainų didėjimą.

Mat tokiu atveju rinkos žaidėjai, matydami augančią paklausą, skuba pirkti naftą ir vėliau ją parduoda brangiau.

„Šie žaidimai lems tai, kad kainos šokinės – pakils ir vėl nusileis. Negana to, prie kainų pokyčių prisideda ir karas Ukrainoje, sankcijų atsiradimas. Reikia įvertinti ir tai, kad palaipsniui yra mažinamas naftos naudojimas energetikoje, elektros gamyboje, automobilių srityje, tačiau kartais vėjo ir saulės energijos pritrūksta, tad tokiu atveju staigiai paleidžiamos iškastiniu kuru varomos elektrinės.

Nors baimės dėl strateginių išteklių apsirūpinimo rinkoje šaltuoju laikotarpiu atsiranda daugiau, reikia atkreipti dėmesį, kad Europos dujų rinka šiais metais yra ramesnė, kadangi saugyklos yra užpildytos, o tai galbūt kiek ir švelnina situaciją dėl naftos sunaudojimo.

Stambesni rinkos žaidėjai, tokie kaip JAV „Goldman Sachs“ bankas, padidino „Brent“ naftos kainos prognozes iki 100 JAV doelerių už barelį“, – kalbėjo profesorius.

2 eurų už degalus mokėti nereikės?

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys naujienų portalui tv3.lt sakė, kad dabar naftos kainos pastarosiomis dienomis sumažėjo nuo 95 iki 93 JAV dolerių už barelį.

Esą tokių kainų šuolių, kokie buvo Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje ir esant nežinomybei rinkose, kai kainos už litrą degalų perkopė ir 2 eurus, tikėtis bent jau šiuo momentu nevertėtų.

Pasak jo, kelti didelio ažiotažo dėl žaliavinės naftos brangimo ir laukti 2 eurų ribos už kurą nevertėtų, mat dabartinės tendencijos yra paaiškinamos – prie kainų didėjimo prisideda ne tik finansų maklerių, siekiančių uždirbti, veiksmai, bet ir OPEC+ valstybių susitarimas nedidinti naftos gavybos.

„Galbūt kai kas laukia staigių kainų pokyčių degalinių švieslentėse. Tačiau to nebus, nes didmeninė rinka balansuoja esant didelėms kainoms už žaliavą.

Taigi, jeigu degalinės nusipirko keliasdešimt tonų brangesnio kuro, dabar jį turi parduoti, nedempinguoti kainų. Jeigu ateityje nebus kažkokių didelių pokyčių rinkose, kuro kainos turėtų išlikti panašiame lygyje“, – svarstė V. Šukys.

Suklusti turėtų dyzelinių automobilių vairuotojai

Ekonomistas T. Povilauskas taip pat teigė, kad dyzelinių transporto priemonių savininkai, artėjant šaltajam laikotarpiui, turėtų nusiteikti degalinių švieslentėse išvysti didesnius skaičius nei įprastai.

„Tie, kas vairuoja benzinines transporto priemones, gali išlikti ramesni. Žvelgiant sezoniškai, žiemą benzino suvartojimas įprastai sumažėja, vadinamosios perdirbimo maržos krinta, o tai iš esmės vyksta jau dabar.

Štai benzinas pastarosiomis savaitėmis nebrangsta taip, kaip didėja kainos už dyzeliną, kadangi perdirbimo marža už šios rūšies kurą yra padidėjusi“, – kalbėjo ekonomistas.

Lietuviškų degalinių atstovas V. Šukys vertina, kad nors benzino gavybos kaštai yra didesni nei dyzelino, tačiau šiuo metu paklausa nėra tokia didelė. 

Nepaisant to, pašnekovas dar kartą užsimena, kad tikėtis staigių kainų pokyčių esą nereikėtų. 

„To kuro, kurio reikia daugiau, jo kaina ir bus didesnė. Nors pagal gavybos kaštus benzino kaina turėtų būti didesnė, tačiau, ką daryti, jeigu jo niekas neperka? Suprantama, kad tada kaina yra išlaikoma mažesnė.

Dyzelinis kuras šiuo metu paklausesnis, todėl ta kaina šiandien taip ir laviruoja. Tačiau, kaip ir minėjau, nematau ypatingų veiksnių, kurie galėtų daryti įtaką staigiems sprendimams. Žinoma, esant kariniams konfliktams, situacija gali pasikeisti ir per vieną naktį, tačiau šiuo metu didelio ažiotažo kelti nereikėtų“, – svarstė V. Šukys.

Naftos kainos istorinių aukštumų nepasiekė

Ekonomistas T. Povilauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors buvo paskelbta žinia, jog naftos kainos šiemet perkopė 2022-ųjų lygį, iš tikrųjų kainų kilimas nėra didelis, jeigu įvertiname ir metinę infliaciją.

„2022 metais buvo dienų, kai naftos kaina už barelį siekė ir 110, ir 115 JAV dolerių. Palyginti su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu, nafta yra brangesnė.

Kita vertus, jeigu pažiūrėsime, degalai yra pigesni negu prieš metus 2022-ųjų metų rugsėjį. Todėl sakyti, kad nafta yra istoriškai brangi, būtų netikslu.

Prisiminkime 2008 metus, kai nafta kainavo ir 140 JAV dolerių už barelį. Tad jeigu mes įvertintumėme infliacijos rodiklius per 15 metų, sakyti, kad nafta istoriškai brangi, tikrai negalima“, – komentavo banko ekonomistas.

Jis suskaičiavo, kiek įprastai gyventojai išleidžia pinigų kurui ir kokią įtaką daro, tarkime, 10 centų pabrangus kurui.

„Per mėnesį Lietuvoje namų ūkiai įsigyja apytiksliai apie 30 mln. litrų benzino ir 110 mln. litrų dyzelino. Degalų kainos pasikeitimas 1 ct/l reiškia, kad namų ūkių išlaidos Lietuvoje per mėnesį padidėja 1,4 mln. eurų.

Jeigu pokytis 10 ct/l, gyventojų išlaidos per mėnesį padidėja 14 mln. eurų“, – socialiniame tinkle rašė T. Povilauskas.Ekonomistas pastebi, kad metinis suvartojimas dalinamas iš 12, nepaisant sezoniškumo efekto. 

„Niekur nėra išskaidomas degalų suvartojimas pagal gyventojus ir verslą, todėl tai yra mano subjektyvus vertinimas pagal automobilių parką, kuris galite koreguoti ir kritikuoti“, – rašė T. Povilauskas.

Baltijos šalyse degalai šiuo metu pigiausi išlieka Lietuvoje. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,61 Eur/l) ir toliau yra didesnė už dyzelino vidutinę kainą (1,56 Eur/l).

Vidutinės benzino kainos šiuo metu visose lyginamose šalyse, išskyrus Lenkiją, yra 0,4–5,9 proc. mažesnės nei buvo prieš metus. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėn. sumažėjo visose lyginamose valstybėse 8,2–14,7 proc.

Per šį laikotarpį benzino vidutinė kaina labiausiai sumažėjo Estijoje (atpigo 5,9 proc., arba 0,11 Eur/l), dyzelino – Lietuvoje (atpigo 14,7 proc., arba 0,27 Eur/l).

2023 metų pirmąjį ketvirtį vidutiniai pardavimo kaštai sudarė: benzino – 0,09 Eur/l, dyzelino – 0,14 Eur/l. Antrąjį ketvirtį benzino ir dyzelino vidutiniai pardavimo kaštai buvo vienodi – po 0,10 Eur/l.

Trečiąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo kaštai nesikeitė (0,10 Eur/l), o dyzelino – sumažėjo iki 0,07 Eur/l.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder