Tyrinėtojai apsilankė muziejuje, kuriame atsispindi ir lietuvių likimas

Dolinkoje esantis muziejus įrengtas buvusioje vyriausioje Karlago lagerių valdyboje. Muziejuje eksponuojamas lagerio kalinių gyvenimas ir buitis.

Jame yra izoliatoriai, karceriai, vyrų bei moterų kameros, kankinimo patalpos, archyvas, biblioteka, medicinos, tardytojo bei kiti kabinetai. Muziejaus rūsyje - kankinimo kamerų kopijos.

Tiesa, iš tiesų būtent tas pastatas kruviniems tikslams nenaudotas. Jis buvo prabangi Gulago vadovybės darbo vieta. Didingas stalininis Gulago vadovo darbo kabinetas - autentiškas, o parke priešais pastatą net stūkso fontanas.

Karagandos lagerių tinklui teko priimti apie 1,3 milijono žmonių, deportuotų iš visos buvusios Tarybų Sąjungos. Tikslus skaičius nežinomas, nes Karlago archyvai iki šiol įslaptinti. Karlago sistema veikė iki 1959 m.

Muziejus gausiai lankomas turistų. Pasak jo darbuotojų, per penkis šių metų mėnesius čia buvo atvykę turistai iš 36 pasaulio šalių.

Dolinkos politinių represijų ir aukų muziejus buvo įkurtas 2011 m. Prieš ketverius metus LGGRTC jam padovanojo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengtą parodą „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16-birželio 26 d.", kuri eksponuojama ir šiuo metu.

Paroda skirta Kengyro sukilimo 65-osioms metinėms paminėti. Parodoje apie Kengyro sukilėlius lietuvius paaiškinama, kas yra ypatingojo režimo lageris, kokie žmonės čia buvo kalinami.

Karlagas, Steplagas, Pesčianlagas, Luglagas, Dallagas - ypatingojo režimo lageriai, kuriuose skirtingu laikotarpiu kalinta ne mažiau kaip 20 000 lietuvių - karininkų, mokytojų, dvasininkų, teisininkų, partizanų, ryšininkų, rėmėjų, pogrindinių organizacijų narių.

Toliau parodoje koncentruojamasi į Steplago lagerių grupei priklausiusį Kengyro lagerį, dienomis išdėstyta visa Kengyro sukilimo eiga. Iš pateiktų faktų matyti, kad sukilimas buvo kruopščiai planuojamas.

Susikūrusi „Kengyro respublika" turėjo aiškią organizacinę struktūrą - konspiracinį centrą. Šioje struktūroje lietuvių atstovu buvo teisininkas Juozas Kondrotas. Jis fiksavo lagerio administracijos piktnaudžiavimo faktus ir nagrinėjo kalinių skundus.

Numalšinus sukilimą J.Kondrotas buvo nuteistas dar 10 metų. Tautiniu pagrindu įkurtas Lietuvių pogrindžio komitetas taip pat neliko nuošalyje.

Visi šio komiteto nariai dalyvavo sukilime ir vykdė konspiracinio centro pavestas užduotis: ėjo sargybą, vykdė žvalgybines funkcijas, dalijo maistą, rūpinosi bendra tvarka lagerio teritorijoje.