Tyrimas: gyventojų poreikius patenkintų apie 900 eurų siekianti pensija

Palyginti su praėjusiais metais, šalies gyventojų pageidaujama senatvės pensijos suma ūgtelėjo vidutiniškai 11 proc., o nuo 2020 m. lūkestis pensijos dydžiui padidėjo maždaug ketvirtadaliu.

„Infliacija bei išaugusios pragyvenimo išlaidos kartu su didėjančiais atlyginimais skatina didesnius lūkesčius ir senatvės pensijai.

Nepaisant palyginti sparčiu tempu didinamų senatvės pensijų, lūkesčių pensijai tendencija išlieka panaši pastaruosius kelerius metus – gyventojai nori gauti apie 40-50 proc. didesnę pensiją už tą, kuri tuo metu vidutiniškai mokama Lietuvoje“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

T. Gudaitis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vidutinė socialinio draudimo pensija Lietuvoje sudaro apie 540 eurų. Kaip rodo tyrimo duomenys, tokio dydžio pensija šiuo metu visiškai patenkintų tik 6 proc. apklaustų dirbančių gyventojų poreikius.

Tuo metu 23 proc. gyventojų, sulaukę senatvės, pageidautų gauti 600-800 eurų, 32 proc. 801-1000 eurų, o 34 proc. – daugiau kaip 1000 eurų siekiančią pensiją, rodo tyrimas.

„Lūkesčius dėl didesnės pageidaujamos pensijos apklausoje dažniausiai minėjo 56 m. ir vyresni šalies gyventojai. Mažiausius lūkesčius dėl juos tenkinančios pensijos turi 18-25 m. amžiaus respondentai“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas. 

Spartaus pensijų didinimo nesitiki

Kaip pastebi T. Gudaitis, nors pastaraisiais metais „Sodros“ mokamos pensijos buvo didinamos panašiu tempu kaip vidutinio atlyginimo augimas šalyje, gyventojai nėra tikri, kad tokį pensijų didinimo tempą pavyks išlaikyti ir ateityje.

Tyrimo rezultatai rodo, kad atsakydami į klausimą, kaip per ateinančius 10 metų keisis valstybės galimybės pensijų srityje, 39 proc. gyventojų nurodė, jog valstybė pensijas didins lėtesniu tempu nei augs atlyginimai.

Tuo metu 28 proc. gyventojų teigė, kad valstybė pensijas galės didinti tokiu pačiu tempu, o 10 proc. linkę manyti, kad pensijos bus didinamos spartesniu tempu nei augs atlyginimai, rodo tyrimas.

„Gyventojai pakankamai realistiškai vertina ilgalaikes valstybės galimybes. Verta atkreipti dėmesį, kad ir pati „Sodra“ skaičiuoja, jog dėl kintančios demografijos, t. y. didėjančio pensinio amžiaus ir mažėjančio darbingo amžiaus žmonių skaičiaus šalyje kasmet mažės ir „Sodros“ galimybės sukaupti lėšų rezervą, kurį būtų galima panaudoti spartesniam pensijų indeksavimui“, – pastebi T. Gudaitis.

Sąlygos kaupti savarankiškai

Pasak „Swedbank“ eksperto, atsižvelgus į ribotas valstybės galimybes didinti pensijas spartesniu tempu, nei kyla atlyginimai šalyje, kiekvienas gyventojas gali senatvei kaupti savarankiškai, taip užsitikrindamas didesnes pajamas ateityje ir įgydamas didesnę finansinę nepriklausomybę.

Šiuo metu gyventojų sukauptų lėšų suma II ir III pakopos pensijų fonduose prilygsta maždaug 10 proc. šalies BVP. Kaip rodo sėkmingas privataus kaupimo senatvei sistemas naudojančių Vakarų šalių pavyzdžiai, reikšmingos išmokos užtikrinamos sukaupus 100-175 proc. šalies BVP prilygstančio turto.

„Šiuo metu Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos gyventojams kaupti II ir III pensijų pakopoje. Jeigu jos nesikeis, o gyventojai toliau bus skatinami prie savo pajamų senatvėje prisidėti ir savarankiškai, tikėtina, kad per ateinančius 20-30 metų Lietuvos pensijų fonduose sukaupta pinigų suma reikšmingai išaugs, o būsimos išmokos svariai papildys „Sodros“ mokamą pensiją“, – sako T. Gudaitis.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2023 m. kovo mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apk