Teismo posėdyje – aštri A. Tapino ir P. Gražulio akistata: Seimo narys neištvėręs atsijungė

Į teismą parlamentarą ir žurnalistą atvedusi istorija prasidėjo 2020 m. gruodžio 2 d., kai P. Gražulis dalyvavo nuotoliniame Kultūros komiteto posėdyje. Pastarasis neapsiėjo be liapsuso – posėdžio metu už P. Gražulio nugaros pasirodė pusnuogis vyriškis, padėjęs Seimo nariui susitvarkyti su techniniais iššūkiais.

Šį momentą pastebėjo ir feisbuke aprašė A. Tapinas. „Seimo komitetų posėdžiai suteikia įdomių momentų. Štai šios dienos Kultūros komiteto posėdyje (laikas 13:45) P. Gražulis suabejoja, ar jis yra girdimas, ir prie jo prieina nuogas jaunas vyras padėti. Po to vaizdas greitai išnyksta. Visko pasitaiko“, – feisbuke rašė žurnalistas.

P. Gražulio, visuomenėje žinomo dėl savo nepakantumo seksualinėms mažumoms, buvimas viename kambaryje su pusnuogiu vyru sukėlė tam tikrų klausimų, į kuriuos Seimo nariui vėliau teko atsakinėti. P. Gražulis žurnalistams galiausiai ėmė teigti, kad kambaryje su juo buvęs pusnuogis vyriškis yra ne kas kitas, kaip pats A. Tapinas, kuris jį persekioja.

Dėl pastarojo pareiškimo A. Tapinas ir kreipėsi į teismą – ieškiniu TV laidų vedėjas prašo teismą įpareigoti P. Gražulį paneigti paskleistą informaciją ir atlyginti padarytą žalą. Tačiau suma, kuria A. Tapinas įvardijo šią žalą, per visą posėdį taip ir nebuvo paminėta.

TV laidų vedėjo ieškinį pirmadienį ėmėsi nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas, ieškovas ir atsakovas į teisėjo Igorio Kasimovo organizuotą virtualų teismo posėdį prisijungė nuotoliniu būdu.

Gan ironiška – dėl vyro, padėjusio P. Gražuliui prisijungti prie nuotolinio Kultūros komiteto posėdžio, teisme besiaiškinęs Seimo narys iš pradžių kelis kartus negalėjo pats prisijungti prie nuotoliniu būdu vykusio teismo posėdžio. „Šnekėjau su atsakovu, jis mėgina prisijungti, jam kažkas nepavyksta“, – teismui teigė P. Gražulio advokatas Anatolijus Novikovas, kol jo klientas bandė prisijungti prie nuotolinio teismo posėdžio.

Pagalbos dėl garso Seimo nariui prireikė ir šįkart, tačiau į pagalbą atskubėjo jau ne pusnuogis vyriškis, bet dailiosios lyties atstovė.

P. Gražuliui galiausiai sėkmingai prisijungus ir teismui ėmus nagrinėti A. Tapino ieškinį, paaiškėjo, kad TV laidų vedėjas iškėlė vieną įdomų reikalavimą – A. Tapinas, kad P. Gražulį teismas įpareigotų paneigti savo pasakytus žodžius ne bet kur, o artimiausiame Seimo posėdyje.

Pastarasis reikalavimas teisėjui I. Kasimovui sukėlė keletą klausimų, pavyzdžiui, ar apskritai yra galimybė Seimo nariui posėdžio metu padaryti tokį pareiškimą. Tačiau A. Tapinas buvo kategoriškas – P. Gražulis pasinaudojo savo, kaip Seimo nario, privilegijomis skleisti informaciją, tomis pačiomis privilegijomis turėtų pasinaudoti ir paneigdamas netiesą.

„Pati žinia apie mane buvo paskleista Seimo posėdyje, visiškai ištraukta iš konteksto. P. Gražulis pasinaudojo savo, kaip Seimo nario, privilegija naudoti ruporą, kurį gauna Seimo narys. Aš manau, kad tai būtų tiesiog teisinga“, – teigė A. Tapinas.

Pasisakė ir atsijungė

Progą pasisakyti virtualiame teismo posėdyje gavo ir P. Gražulis. Jis teigė, kad A. Tapinas jį jau seniai persekioja.

„Pagrindinė pono Tapino mintis ir tikslas buvo mane pažeminti ir suniekinti, padaryti homoseksualu. Jis mane persekioja – kada buvau Gargžduose, jis norėjo atvažiuoti su savo komanda ir padaryti, kad nelaimėčiau rinkimų, – teigė Seimo narys ir tikino, kad dėl A. Tapino pareiškimų apie jį ir pusnuogį vyrą jis patiria nepatogių situacijų ir šiomis dienomis. – Jis mane bandė pažeminti ir paniekinti – vakar vaikščiojau per Šeimų maršą, pirštais rodė, sakė, Tapinas nufilmavo, taip pasakė.“

Nors A. Tapino įraše apie galimą ryšį tarp P. Gražulio ir pusnuogio vyriškio nepasisakoma, Seimo narys teigė, kad buvo duodama užuominomis suprasti galimai esant tokio ryšio. „Pažiūrėkit, Gražuliui už nugaros buvo nuogas vyriškis, jie santykiauja“, – tokią žinią, anot P. Gražulio, paskleidė A. Tapinas.

P. Gražulis pripažino, kad tai, ką sakė apie A. Tapiną – esą šis ir buvęs pusnuogis vyriškis, stovėjęs už jo nugaros, nėra tiesa. Tačiau Seimo narys pateikė įdomią versiją – kad suklydo sąžiningai.

Anot P. Gražulio, jis pats po įvykusio Kultūros komiteto nuotolinio posėdžio peržiūrėjo įrašytą vaizdo medžiagą, tačiau A. Tapinui užkliuvusių kadrų nepastebėjo, todėl vėliau, kai pasipylė žurnalistų klausimai, esą nežinojo, apie ką kalbama – manė, kad A. Tapinas galėjo sukurti vaizdo montažą, ką nors įterpti į vaizdo medžiagą, todėl pašiepė TV laidų vedėją dėl nuolatinio persekiojimo.

„Aš norėjau jį (Tapiną) pašaržuoti, – teigė P. Gražulis. – Šitas žmogus žemino mane, per rinkimus bandė paniekinti – gavo atgal.“

Nors Seimo narys turėjo teisme aiškintis tik dėl savo žodžių, pasakytų apie A. Tapiną, P. Gražulis ėmėsi pasakoti visą savo priešpriešos su TV laidų vedėju istoriją, dėl to kelis kartus buvo sudrausmintas teisėjo. Galiausiai karštai ir emocingai sureagavęs, P. Gražulis neišlaikė – pareiškė, kad jį gali teisti už akių – kaip sovietmečiu, o vėliau, išsakęs savo poziciją, pareiškė, kad atsijungia nuo teismo posėdžio ir toliau jame nedalyvaus.

Taika, kurios nebus?

Teismas prie A. Tapino pateikto ieškinio ketina sugrįžti tik liepos 29 d., iki to laiko abi bylos šalys gali susitaikyti. Tačiau taikos pasiekti gali ir nepavykti.

Nors P. Gražulis ir jo advokatas teigia, kad visuomenė suprato, jog Seimo nario žodžiai buvo šaržas ir humoras, ne reali tiesa, A. Tapinas – kategoriškas: ne vietoje ir ne laiku buvo P. Gražulio išsišokimas, be to, prieštaringai vertinamas politikas savo versijos apie už nugaros stovėjusį A. Tapiną laikėsi kelias dienas.

TV laidų vedėjas su gynėju kategoriški ir kitu aspektu – P. Gražulio, kaip teigia pats Seimo narys, šaržu A. Tapinui buvo padaryta žala.

„Kaip žinome iš bylos aplinkybių. […] taip sudarydamas regimybę, kad ieškovas su atsakovu turi kažkokių ryšių, gal net intymių. […] Natūralu, kad tai žemina ieškovo garbę ir orumą, nes tai netiesa“, – teisme teigė A. Tapino advokatas Adomas Kunčius.

P. Gražulio advokatas A. Novikovas savo ruožtu teigė, kad perdėtai rimtai į jo kliento pareiškimus sureagavusio TV laidų vedėjo tikslai gali būti visai kiti nei savo teisių gynimas. Tačiau kokie – nenurodė.