Tabako gaminių kontrabanda: kokie faktoriai ją augina, o kas tėra mitai

Kaip rodo pasaulinio profesinių paslaugų bendrovių tinklo KPMG tyrimas, 2022 metais nelegalūs rūkalai Lenkijoje sudarė vos 4,2 proc. Tuo tarpu Lietuva savo kaimynę lenkia beveik 5 kartus – nelegalių tabako gaminių vartojimas 2022 metais šalyje siekė beveik 19,2 proc.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje dėl augančių akcizų vėl brangs rūkalai, elektroninių cigarečių skysčiai, kaitinamojo tabako produktai. Taip pat jau įsigaliojo draudimas prekiauti tabako gaminiais su skoniais. Kyla klausimas, ar šie pokyčiai dar labiau neišaugins šešėlinio verslo.

Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Kulikauskas sako, kad šiuo metu statistiškai reikšmingų elektroninių cigarečių skysčių, kaitinamojo tabako ar cigarečių su skoniais kontrabandos augimo nefiksuojama.

Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad akcizai yra reikšmingas faktorius, kuris lemia kontrabandos mastus, tačiau jų didinimas yra neišvengiamas.

Kaip apgalvota akcizų politika leido Lenkijai tapti kovos su šešėline tabako prekyba pavyzdžiu visai ES pasakoja buvęs Lenkijos Finansų ministerijos akcizų departamento direktorius Wojciechas Bronickis.

Vartotojui pasirinkimai lemia kontrabandos mastus

Ekonomistas M. Dubnikovas sako, kad kontrabandos mastus lemia kelios priežastys.

„Kaip žinia turime sieną su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi, kuriose yra ženklus tabako gaminių kainų skirtumas. Natūralu, kad tai sudaro paskatas kontrabandos keliu gabenti akcizinius gaminius į Lietuvą ir tranzitu per Lietuvą. Akivaizdu, kad akcizų politika tiesiogiai veikia kontrabandos mastus“, – teigė ekonomistas.

Tiesa, pašnekovas nemano, kad kovojant su kontrabanda prasminga mažinti akcizus.

„Akcizų didėjimas yra neišvengiamas, su laiku jie turi dar labiau didėti“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.

Pasak jo, dar vienas veiksnys, stipriai auginantis nelegalios produkcijos paklausą, yra vartotojų elgesys.

„Gaunantys didesnes pajamas į kontrabandines prekes nelabai žvalgosi, nes neaišku, kas gali būti įmaišyta į iš kitos šalies nelegaliai atgabentas cigaretes ar kaitinamąjį tabaką. Tačiau šiuo metu Lietuvoje yra daug žmonių, kurie renkasi pačią pigiausią produkciją, nekreipdami dėmesio į kokybę ir galimus pavojus sveikatai ar net gyvybei“, – teigė jis.

Pašnekovas sako, kad kontrabandinę produkciją renkasi ir pabėgėliai iš Ukrainos, kurie labai stipriai taupo pinigus ir yra įpratę naudoti Rytų šalyse pagamintą produkciją, ir dalis mūsų piliečių, kurie taip pat ieško pigesnių prekių nenorėdami keisti savo įpročių.

Pasak M. Dubnikovo akcizų politika lemia ir vartotojų preferencijas, kokius produktus jie renkasi.

„Nors visas rūkymas pavojingas, tačiau gaminių, kurių sudėtį gali keisti pardavėjai ar vartotojai, mūsų rinkoje tiesiog turi nelikti. Tabako gaminiai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Todėl kalbant apie gaminių su skoniais uždraudimą, akcizai net nėra klausimas, kurį reiktų svarstyti – tokios produkcijos turi tiesiog nelikti“, – sakė ekonomistas.

Tačiau jis pabrėžia, kad akcizų politika galėtų būti formuojama taip, kad leistų vartotojams rinktis alternatyvius, mažiau kenksmingus produktus.

Lenkijos pamokos

Buvęs Lenkijos Finansų ministerijos akcizų departamento direktorius W. Bronickis sako, kad Lenkijai ne iškarto pavyko tapti veiksmingiausios kovos su šešėline tabako prekyba pavyzdžiu.

„Kai Lenkija privalėjo pasiekti ES minimalius tabako akcizų tarifus, metinis jų didinimas peržengdavo racionalumo ribas ir tuomet nelegalių cigarečių vartojimas labai išaugo“, –  prisiminė W. Bronickis.

Jis sako, kad viena iš labiausiai prie nelegalios tabako rinkos šalyje mažėjimo prisidėjusių priežasčių, yra 2021 metais. šalyje priimti akcizų sprendimai. Konkretūs akcizų tarifai tabako gaminiams nustatyti nuo 2022 iki 2027 metų penkeriems metams.

„Buvo įvestas diferencijuotas apmokestinimas skirtingiems tabako gaminiams. Tai padėjo ne tik sumažinti nelegalią prekybą, bet ir padidinti šalies pajamas iš legalių tabako gaminių pardavimų nuo 17,8 mlrd. zlotų 2015 metais iki 25,6 mlrd. zlotų 2022 metais“, – pasakojo W. Bronickis.

Ir džiaugiasi, kad vartotojai užuot ieškoję nelegalaus produkto, dabar renkasi pigesnį, bet legalų jo pakaitalą.

„Anksčiau tai buvo rūkomasis tabakas, apmokestintas mažesniu tarifu už cigaretes, šiandien tai tokie pakaitalai, kaip elektroninės cigaretės ar kaitinamojo tabako gaminiai. Manau, kad alternatyvų cigaretėms kūrimas ateityje bus svarbus šešėlinės rinkos mažinimo veiksnys“, – teigė W. Bronickis.

Pasak jo, tai, kad šiandien Lenkija laikoma yra kovos su kontrabanda lyderė ES, lėmė ir efektyvus skirtingų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, be kurio suvaldyti nelegalią rinką būtų itin sudėtinga.

Situacija greitu metu gali pablogėti

Nors kovojant su nelegalia tabako rinka Lenkijai pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų, W. Bronickis baiminasi, kad toliau sėkmingai mažinti nelegalios prekybos mastą gali būti sudėtinga.

„Viskas priklausys nuo to, ar dabartinę fiskalinę politiką tęs Lenkijoje šiemet perrinkta vyriausybė. ES direktyva taip pat gali tapti lemiamu veiksniu, valstybėms nusprendus nustatyti didesnius mokesčius“, – baiminosi jis ir sakė, kad tokios šalys, kaip Airija, Prancūzija ir Vokietija, kurios jau viršijo ES minimalius akcizus, yra tokiais pokyčiais itin suinteresuotos.

„Mums gi svarbu, kad mažesnės šalys, besiribojančios su Rusija, Baltarusija, susivienytų ir gintų savo interesus“, – teigė pašnekovas.  

Biudžetas kenčia ne tik dėl kontrabandos

M. Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad akcizų politika lemia ne tik kontrabandą, bet ir skatina piliečių apsipirkimą kaimyninėje Lenkijoje.

„Matome, kad akcizų skirtumai su Lenkija lemia, kad nemažai žmonių tiesiog įvairius tabako produktus ten perka sau, savo kaimynams, draugams. Tai nėra kontrabanda, tai prekių judėjimas ES ribose. Tačiau dėl to mūsų šalies biudžetas taip pat netenka dalies pajamų“, –  teigia pašnekovas.

Tabako gaminių su skoniais draudimas kontrabandai įtakos neturėjo

Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) atstovas ryšiams su visuomene G. Kulikauskas sako, kad pagrindine į Lietuvą nelegaliai įvežama akcizais apmokestinama preke išlieka tradiciniai tabako gaminiai (cigaretės). 

„Per devynis šių metų (t. y. 2023 metais) mėnesius MKT pareigūnai ikiteisminiuose tyrimuose iš viso sulaikė 10,4 mln. pakelių nelegalių rūkalų. Pernai (2022 metais) per visus metus buvo sulaikyta 8,3 mln. pakelių, užpernai (2021 metais) – 21,6 mln. pakelių cigarečių kontrabandos“, – dalijosi statistika pašnekovas.

Pasak jo, nuo 2022 metų MKT tėra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, kai buvo sulaikyti nelegaliai gabenti kaitinamojo tabako gaminiai.

„Tačiau ir tuo atveju kartu su jais buvo gabenta ir įprastinių cigarečių kontrabanda. Paprastai elektroninių cigarečių skysčiai ar kaitinamojo tabako gaminiai gabenami nedideliais kiekiais, veikiausiai asmeninio vartojimo tikslais, o už tai taikoma administracinė atsakomybė“, – teigė G. Kulikauskas ir sakė, kad MKT duomenimis, draudimas prekiauti cigaretėmis su mėtos skoniu, žymios įtakos kontrabandos srautams nepadarė, nefiksuota statistiškai reikšmingų rūkalų su mėtos skoniu sulaikymų.

Anot jo, šiuo metu nelegali prekyba minėtais produktais dažniausiai vyksta kaip elektroninė prekyba, kai naudojamasi siuntų pervežimo paslaugomis.