Stasio Jakeliūno interviu Laurynui Ragelskiui: klausimas, kam priklauso Krymas primena fašistinius ir stalinistinius laikus

Daugiau nei pusvalandžio trukmės pokalbyje S. Jakeliūnas kritikuoja Lietuvos politikus dėl užimtos pozicijos Rusijos sukelto karo Ukrainoje atžvilgiu, juokauja, kad Vilniaus miesto savivaldybė galėjo į Hagos tribunolą pasiūlyti vykti ne tik Putinui, bet ir JAV prezidentui Džordžui W. Bušui.

Galiausiai, „valstiečių“ kandidatas į merus pažymi manąs, kad klausimai, kam priklauso Krymas, yra ne vietoje ir net primena fašistinius metodus.

Dėl rengiamų provokacijų policijai žinomas bei Valstybės saugumo departamento (VSD) viešai skelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime minėtas L. Ragelskis prieš pat interviu su S. Jakeliūnu sakosi pasiūlęs su juo pakalbėti beveik visiems kandidatams į Vilniaus miesto merus.

Tokį kvietimą, tvirtina prorusiškas aktyvistas, priėmė vos keli politikai: Petras Gražulis, Rasa Budbergytė ir S. Jakeliūnas. Socialdemokratų kandidatė į merus R. Budbergytė pripažįsta iš pradžių su pasiūlymu sutikusi, tačiau, kaip Eltai teigė ji, nuo idėjos sudalyvauti L. Ragelskio laidoje atsitraukė iškart, kai tik susirado daugiau informacijos apie jį.

Tuo tarpu S. Jakeliūnui klausimų dėl L. Ragelskio nekilo. Šnekėdamasis su prorusišku aktyvistu S. Jakeliūnas tęsė samprotavimus apie situaciją Ukrainoje. Pasak jo, šiuo klausimu Lietuvoje nėra nuomonių įvairovės ir tai, akcentavo politikas, artina Lietuvą link autoritarinių režimų.

„Jeigu esame laisva valstybė, turime būti ir laisvi, kritiškai mąstantys žmonės. Kitaip nori nenori pavirsim į kokį nors Lukašenkos ar Putino režimą ir tokių tendencijų aš įžiūriu, deja. Tas militarizavimasis ir vienos tiesos dominavimas arba siekimas, kad ji dominuotų, bent jau karo Ukrainoje klausimu, yra labai pavojingas“, – teigė europarlamentaras.

Politiko nuomone, šiuo metu Lietuvoje vyraujantys diskursai Rusijos agresijos Ukrainoje tema gali provokuoti Kremliaus agresiją ar teroristinius išpuolius.

„Galima išprovokuoti tą pačią Rusijos valdžios agresiją kokią nors, padidėja teroristinių veiksmų tikimybė“, – teigė jis.

S. Jakeliūnas interviu L. Ragelskiui teigė suprantąs, kad jo pozicija Ukrainos klausimu išsiskiria iš bendro konteksto. Tačiau, tikino „valstiečių“ į merus keliamas politikas, jo nuomonė yra pagrįsta „giliais šaltiniais“.

Kritikavo Vilniaus savivaldybę dėl palinkėjimo V. Putinui atsidurti Hagoje: „pridėkime ten dar ir Bušą“

Interviu metu S. Jakeliūnas neišsigynė ankstesnių pasvarstymų, kad ant Vilniaus miesto savivaldybės pastato kabantis plakatas su V. Putinui skirtu „kvietimu“ į Hagą yra tam tikra provokacija.

Priešingai, politikas gynė šią savo mintį ir net pajuokaudamas iškėlė klausimą: kodėl panašaus pasiūlymo nebuvo skirta istorinę kalbą Vilniuje pasakiusiam JAV Prezidentui Džordžui W. Bušui.

„Vilniaus atveju, užrašas ant tos pačios savivaldybės, kad „Putinai, tavęs laukia Haga“, tai jau yra geopolitinis lozungas ir pozicija. Ar tai pozicijai pritaria visi vilniečiai? Galbūt, aš nežinau, bet ar buvo atsiklausta jų nuomonės dėl tokios pozicijos akivaizdaus išreiškimo. Ir kadangi tai yra anglų kalba, aš sakyčiau: o kodėl ne rusų kalba, arba lietuvių? Čia galima juokauti (...) Tai aš bejuokaudamas sakau: pridėkime ten dar ir Bušą. Kas iniciavo Irako okupaciją, fiasko Afganistane, beviltiškas reikalas“, – teigė kandidatas į Vilniaus miesto merus.

Kritikavo Lietuvos valdančiųjų poziciją dėl karo: Ukraina gali pavirsti Afganistanu

Apskritai, tęsė politikas, Lietuvos politikai turi įvertinti, kad Ukraina gali „pavirsti Afganistanu Europoje“ todėl, leido suprasti S. Jakeliūnas, reikėtų itin kritiškai vertinti valdančiųjų užimtą laikyseną dėl karo Ukrainoje. Šaržuodamas S. Jakeliūnas teigė, kad pastarieji „yra linkę kariauti su Rusija iki paskutinio ukrainiečio“.

„Rizika yra, kad Ukraina gali pavirsti Afganistanu Europoje. Ir mes besidarbuodami šitame kariniame fronte ir svarstydami ne tik apie ginklų siuntimą, bet ir žmonių siuntimą ten kariauti, mes realiai dalyvaujame kare su Rusija. Kai kurie Lietuvos politikai, tas pats Landsbergis...

Abu Landsbergiai, tiesą sakant, ir jų kolegos, turbūt yra linkę kariauti su Rusija iki paskutinio ukrainiečio ir pašaržuosiu, gal ir iki paskutinio lietuvio“, – L. Ragelskio skleidžiamiems naratyvams artimus pasvarstymus dėliojo S. Jakeliūnas.

Sako, kad klausimas „kam priklauso Krymas“ yra ne vietoje: man tai primena fašistinius laikus

Galiausiai „valstiečių“ kandidatas į sostinės merus stebėjosi, kodėl žurnalistai pastarosiomis savaitėmis vykstančių debatų metu teiraujasi nuomonės dėl Krymo.

Praėjusį šeštadienį vykusiuose „Žinau ką renku“ kandidatų į Šilutės merus debatuose, „valstiečių“ kandidatas į merus Robertas Kuncaitis, paklaustas, kam priklauso Krymo pusiasalis, atsakė jog „de facto Rusijai“. Dėl tokio atsakymo nuo politiko ne tik atsiribojo jį delegavusi partija, R. Kuncaitis buvo pašalintas iš „valstiečių“ gretų.

S. Jakeliūno manymu, tokie klausimai tiek debatų metu politikams, tiek leidimų gyventi Lietuvoje ar nacionalinių vizų panorusiems Rusijos piliečiams yra ne vietoje.

„Tai yra labai rimta tema ir ,aš manau, kartais yra ne vietoje tie klausimai, kam priklauso Krymas. Gal tas žurnalistas, ar kas ten uždavė tą klausimą, galėtų paklausti ant pasienio siekianti pabėgti nuo Putino rėžimo rusą kieno yra Krymas. Ir turėdamas omenyje, kad galbūt Rusijoje gyvena likę jo šeimą, tėvai, seneliai ar dar kažkas.

Tai yra tokie tardymo metodai, kurie man primena ir fašistinius ir stalinistinius laikus. Aš pats esu gimęs tremtyje. Ką reikėtų atsakyti mano motinai, kuriai dabar yra 99 metai, jeigu jos būtų paklausę, jai būnant tremtyje, kieno yra Lietuva? Lietuvos pačios kaip valstybės, ar Sovietų sąjungos. (...)

Galima uždavinėti tokius klausimus, bet reikia įsivaizduoti koks yra kontekstas ir į kokius laikus mes panašėjame su tokiais klausimais, ir tokiu mentalitetu, ir vienos tiesos deklaravimu“, – sakė politikas.

Apibendrindamas savo pasvarstymus karo Ukrainoje tema S. Jakeliūnas akcentavo, kad derybos su Rusija būtinos ir, kad Lietuvoje vyraujantys diskursai – pavojingi.

 „Į tą patį nelemtą karą reikia žvelgti iš įvairių perspektyvų. Nes jei mes užsiblokuosime, tai mes priimsime nepagrįstus sprendimus. Nuteiksime visuomenę priešiškai kitaip mąstančių atžvilgiu. Galų gale galime įsivelti į karą. Realiai įsivėlėme į karą.

Taip, humanitarinė pagalba yra neišvengiamai... Karas yra baisu, kaltas Putinas su savo agresija, bet tikėtis, kad karinėmis priemonėmis... NATO pareigūnai man tiesiai šviesiai pasakė ir ne tik NATO pareigūnai, amerikiečių generolai pradeda šnekėti, kad reikia pradėti kalbėtis su Putinu, reikia derybų (...) bet ne, toliau plėtojasi tas karas (...)

Inercija yra karinės pramonės, politikų galvose, tada visuomenė susikuria su inercija ir karingumo mentalitetais. Tuos procesus labai sunku sustabdyti. Ir jei šiais metais tas karas nebus sustabdytas, tai aš bijau, kad mes turėsime labai rimtų problemų“, – sakė S. Jakeliūnas.

ELTA primena, kad Vilniaus mero posto siekiantis europarlamentaras S. Jakeliūnas sulaukė nemažai kritikos ir dėl portalui LRT duoto interviu. Politikas teigė, jog nors Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir yra neteisėtas, tačiau, pasak jo, buvo išprovokuotas.

„Aš šitą karą vadinu taip – neteisėta agresyvi intervencija, karas Ukrainoje yra neteisėtas, bet iš dalies išprovokuotas. Rusija buvo išprovokuota. (...) 2008 metais Putinas pasakęs Bušui, tuometiniam prezidentui, kad, „jei Ukraina toliau bus aktyviai kviečiama į NATO, galų gale judės link NATO, mes perimsime Krymą“. 2008 metai. Tas ir įvyko praėjus šešeriems metams“, – portalui LRT duotame interviu teigė S. Jakeliūnas.