Socialinio būsto laukimo laikas trumpėja, bet dalis jo dar negauna ilgiau nei dešimtmetį

Savivaldybės skirtingai sprendžia problemą – dalis perka jau įrengtus būstus, kiti statosi naujus, treti pripažįsta – galimybės suteikti būstą jo prašantiems žmonės itin ribotos dėl ilgai trunkančių statybų planavimo procedūrų, teisės aktuose numatytų reikalavimų pastatų dydžiui.

Ilgiausia eilė – 13 metų

Kaip BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), šalies mastu vidutinė laukimo trukmė trumpėja ir praėjusiais metais siekė 5,74 metų. 

Praėjusių metų duomenimis, ilgiausiai socialinio būsto laukia Neringos savivaldybės gyventojai – daugiau nei 13 metų.  

 

Dvylika metų socialinio būsto laukia Vilniaus miesto, daugiau nei dešimt metų – Klaipėdos miesto ir Vilniaus rajono gyventojai, daugiau nei aštuonerius metus eilėje tenka stovėti Plungės rajono gyventojams. 

 

Trumpiausiai, pasak SADM, eilėje gauti socialinį būstą stovi Ukmergės, Akmenės, Šakių, Biržų rajonų ir Visagino gyventojai – jiems tenka laukti apie dvejus metus.

„Įtakos laukimo trukmei (...) gali turėti asmens teisė vieną kartą atsisakyti jam siūlomo būsto, taip pat galimybė teikiant prašymą išreikšti reikalavimus dėl vietovės, kurioje yra socialinis būstas, ar namo, kuriame yra socialinis būstas, aukšto“, – teigiama BNS perduotame SADM komentare. 

 

2023 metais daugiausiai socialinių būstų buvo trijuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje – 1 284, Kaune – 1 219, Klaipėdoje – 664. Mažiausiai Neringoje – 20, Pagėgiuose – 39, Palangoje – 44. 

 

Laukiantys Vilniuje gali naudotis kompensacija 

 

Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovė Gražina Petrušauskienė BNS teigė, kad preliminariais praėjusių metų duomenimis, Vilniuje socialinio būsto laukė 1 631 asmuo ir šeima. 

 

Pasak jos, nors vilniečiai eilėje stovi vidutiniškai 12 metų, laukiantieji gali naudotis būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. 

„Tačiau tie, kuriems priklauso teisė išsinuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka, jo sulaukia daug greičiau“, – sakė G. Petrušauskienė. 

Jos teigimu, eilė susidaro neretai dėl to, kad žmonės atsisako jiems siūlomo socialinio būsto ir toliau laukia eilėje.

„Būna, kad jiems nepatinka rajonas arba aukštas, kuriame yra būstas, ir jie pasirenka laukti kito, kuris jiems patiks labiau, tuo metu naudodamiesi būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija ir nuomodamiesi būstą šeimos poreikius atitinkančiame mikrorajone – arčiau vaikų ugdymo įstaigos, darbovietės, poliklinikos ar panašiai.

Taip pat, kai išreiškia pageidavimus nuomai konkrečiame mikrorajone, jiems tenka palaukti, kol atsilaisvina socialinis būstas, atitinkantis jų šeimos poreikius“, – sakė „Vilniaus miesto būsto“ atstovė.

„Socialinio būsto plėtra šiuo metu Vilniuje finansuojama tik tikslinėmis Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, todėl atliepti visų laukiančiųjų asmenų poreikį yra itin sudėtinga“, – pridūrė ji.

Anot G. Petrušauskienės, tikslines lėšas įsigyti socialinį būstą savivaldybė gauna parduodama sau priklausantį turtą. 

„O valstybės biudžeto lėšos šiuo metu yra skiriamos tik būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijų mokėjimui“, – pasakojo ji.

„Vilniaus miesto būsto“ atstovės teigimu, šiemet sostinės savivaldybė ketina įsigyti apie 65 socialinius būstus, o iki 2026-ųjų – 200. 

 

Neringoje plėtrą riboja teisinės galimybės

 

Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė BNS sakė, kad šiuo metu socialinio būsto eilėje laukia dešimt asmenų ir šeimų. 

 

Pasak savivaldybės atstovės, Neringoje fiksuojamas rekordinis šalyje stovėjimo eilėje laikas – 13 metų – nes yra labai ribotos galimybės statyti socialinį būstą, o pirkti jį sudėtinga dėl itin aukštų būsto kainų rinkoje.

 

„Jų praktiškai nėra, o teritorijų planavimo procedūros sudėtingos ir ilgos. Šiuo metu teritorijų planavimo dokumentai (...) tokio būsto galimybę numato tik Pervalkoje“, – teigė S. Vaišvilaitė. 

 

Anot jos, dar viena galimybė įrengti socialinį būstą atsirado, kuomet Vyriausybė savivaldybei perdavė administracinės paskirties patalpas Juodkrantėje, šiuo metu rengiama dokumentacija, kad šių patalpų paskirtis būtų pakeista į gyvenamąją. 

 

S. Vaišvilaitė pažymi, kad Neringoje labai apribojama ir architektūrinė pastatų išraiška, dėl to socialiniams būstams skirti daugiabučiai yra nedideli ir netipiški kitoms šalies teritorijoms.  

 

Pavyzdžiui, praėjusiais metais įgyvendintos daugiabučio Preiloje statybos – namas, kaip reikalauja teisės aktai, pasižymi Kuršių nerijai būdinga architektūrine išraiška ir primena senųjų šio krašto žvejų gyvenamąjį namą. Jame įrengti 6 socialiniai būstai. 

 

Pasak jos, namo statyboms finansavimas gautas dar 2016 metais, tačiau dėl teritorijų planavimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrų, projekto įgyvendinimas užtruko kur kas ilgiau nei buvo planuota ir namo statybos pradėtos tik 2022 metais. 

 

Jei kitos savivaldybės socialinius būstus perka, Neringa tokių galimybių nelabai turi. 

 

„Neringoje nekilnojamojo turto kainos yra vienos didžiausių šalyje, tad socialinių būstų įsigijimas šiandien sunkiai įsivaizduojamas“, – sakė S. Vaišvilaitė. 

 

Uostamiestis statys daugiabutį 

 

Nors, SADM duomenimis, Klaipėdoje socialinio būsto eilėje reikia laukti virš dešimt metų, uostamiesčio savivaldybė tikina, kad vidutinė laukimo trukmė – šešeri metai. Anot savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjos Linos Murauskienės, šiuo metu eilėje gauti socialinė būstą laukia 556 asmenys ir šeimos. 

 

Šiemet uostamiestis ketina įsigyti šešis socialinius būstus. 

 

„Poreikis yra didesnis, todėl savivaldybė taip pat planuoja naujo daugiabučio statybą socialinio būsto laukiantiems gyventojams. Naujas 60 butų daugiabutis per artimiausius kelerius metus iškils šiaurinėje miesto dalyje, Tauralaukio gyvenamajame mikrorajone“, – BNS sakė L. Murausienė. 

 

Jos teigimu, šio namo statybai gali būti suteikta ir Europos Sąjungos parama, priklausomai nuo to, kiek jame apsigyvens daugiavaikių šeimų ir žmonių su judėjimo negalia.  

 

Klaipėda taip pat ketina per artėjančius trejus metus įsigyti 36 butus socialiniam būstui. 

„Norint iškart patenkinti visą socialinio būsto poreikį, reikėtų didžiulių lėšų. Kai savivaldybė įsigyja butus socialinio būsto fondui plėsti, vienam butui, priklausomai nuo dydžio, būklės ir vietos tenka išleisti apie 70–80 tūkst. eurų, o šiuo metu eilėje, kaip minėjome, laukia 556 asmenys ir šeimos“, – sakė L. Murauskienė.

Kaip ir Vilniuje, Klaipėdoje sąlygas atitinkantys ir socialinio būsto eilėje stovintys gyventojai naudojasi kompensacija būsto nuomai. Savivaldybės atstovės teigimu, siekiama, kad 2027-aisiais socialinio būsto laukimas sutrumpėtų bent iki 5 metų. 

Nors SADM Panevėžio neišskyrė tarp savivaldybių, kur yra ilgiausios eilės laukiančiųjų socialinio būsto, anot savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Rimšienės, gyventojams tenka laukti apie dešimtmetį. 

 

Kaip BNS sakė R. Rimšienė, Panevėžyje šiuo metu yra 255 socialiniai būstai, eilėje laukia 264 šeimos.  

 

Savivaldybės atstovė teigė, kad Panevėžys planuoja didinti turimų socialinių būstų skaičių, tačiau tikslaus skaičiau įvardinti negalėjo, kol nėra patvirtintas šių metų biudžetas. 

 

Kauno prioritetas – remontuoti susigrąžintus būstus 

 

Kaunas – antras pagal socialinių būstų kiekį miestas šalyje. Kaip BNS sakė Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, šiuo metu socialinio būsto laukia apie 500 kauniečių. 

„Šiais metais savivaldybė teiks prioritetą suremontavimui ir išnuomavimui per praeitą laikotarpį iš nuomininkų susigrąžintiems būstams“, – teigė D. Valiukas.  

  

Kauno miesto savivaldybė ateityje ketina įsigyti daugiau socialinių būstų, tačiau nekonkretizuoja kiek.  

  

„Be abejo, poreikis įsigyti būstus ateityje išliks“, – sakė Kauno miesto savivaldybės atstovas.  

  

Anot jo, sunku pasakyti, kiek vidutiniškai kauniečiai laukia socialinio būsto.  

  

„Tikslas laukti kuo trumpiau, tai yra iki metų“, – sakė D. Valiukas. 

Šiaulių miesto savivaldybė šiuo metu turi 347 socialinius būstus, o laukiančiųjų – 459, BNS informavo savivaldybės atstovas Vitalis Lebedis.

Anot jo, šiemet Šiauliai ketina įsigyti tris socialinius būstus, tam taip pat tikimasi pritraukti 2,5 mln. eurų ES lėšų.

„Jei viskas vyks sklandžiai, pirmasis butų pirkimas projekto lėšomis gali būti paskelbtas šių metų rugsėjo mėnesį. Planuojamo projekto įgyvendinimo laikotarpis truktų iki 2028 metų, jo metu planuojama įsigyti penkis vieno kambario butus, tris dviejų kambarių butus ir 23 trijų kambarių butus“, – pasakojo V. Lebedis.

Skiria dešimtkart mažiau lėšų, nei ES

 

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pernai birželį pristatė studiją apie būsto prieinamumą Lietuvoje ir rekomendavo, kaip spręsti būsto problemas šalyje. Organizacijos akiratyje atsidūrė ir socialinis būstas. 

 

Studijoje nurodoma, kad socialinio būsto sektorius Lietuvoje yra labai mažas ir sudaro vos vieną procentą visos šalies būsto rinkos, o valstybės skiriamos lėšos šiai sričiai yra mažos.    

 

Pasak EBPO, Lietuvoje išlaidos socialiniam būstui sudaro vos dešimtadalį ES vidurkio. Studijoje pažymima Europos Komisijos (EK) kritika Lietuvai, kad šalis neturi strategijos atliepti chronišką socialinio būsto kokybę ir tokių būstų trūkumą. 

EBPO rekomenduoja Lietuvai sukurti ilgalaikį finansavimo mechanizmą prieinamam būstui ir socialiniam būstui. 

 

Paklausta, ar Lietuvoje vykdomi pokyčiai, atsižvelgus į EBPO rekomendacijas, SADM teigė, kad socialinis būstas ir jo plėtra yra tik dalis bendros būsto politikos, už kurią pagal savo kompetencijos sritį atsakinga ne viena institucija ir ministerija. 

 

„Šiuo metu renkami papildomi duomenys būsto prieinamumo problematikai pagrįsti, siekiant kartu su suinteresuotomis institucijomis įvertinti poreikį nustatyti ilgalaikes būsto prieinamumo, įskaitant socialinio būsto, vystymo kryptis“, – rašoma ministerijos komentare.  

 

Kas gali gauti? 

 

Teisę į socialinį būstą turi tie asmenys ir šeimos, kurie yra deklaravę turtą ir pajamas, neturi nuosavo būsto, jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo. 

 

Gyventojai turi būti deklaravę gyvenamą vietą savivaldybėje, kurioje nori gauti socialinį būstą, arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. 

 

Jie taip pat turi būti deklaravę savo turtą ir pajamas, kurios turi neviršyti įstatyme numatytų ribų. 

 

Socialinis būstas ne eilės tvarka gali būti suteiktas asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, specialių poreikių turintiems senjorams, daugiavaikėms šeimoms, neįgaliesiems.  

 

Asmenims ir šeimoms, netekusiems būsto dėl force majeure socialinis būstas suteikiamas ne ilgiau nei vieneriems metams.