Slėptuvė vieno Lietuvos miestų rūsyje – su televizoriumi ir net dušu: paslaptingi užkaboriai dar laukia eilės

Miesto centre, Nepriklausomybės aikštės 9-ojo daugiabučio gyventojai daug metų nenaudojamą apdulkėjusį bendrą rūsį pavertė slėptuve.

Joje dviem aukštais įrengti miegoti tinkami gultai, netrukus bus baigtas tualetas ir dušas.

Į rūsį atneštas net televizorius.

Daugiabučio bendrijos pirmininkas viliasi, kad ką tik baigtos priedangos pagal paskirtį neteks naudoti – tai bus jauki erdvė namo gyventojų susiėjimams su gitara ar poezijos vakarams.

Už kaupiamąsias lėšas

Prie Nepriklausomybės aikštės 9-ojo namo savininkų bendrijos vairo pernai stojęs Gendrius Jakubėnas svarsto, kad atsarga gėdos nedaro, ypač kai geopolitinė situacija tokia įtempta. Net švedai pradėjo rūpintis slėptuvių įsirengimu.

Kadangi namas renovuotas, aplinka sutvarkyta, didelių investicijų jo priežiūrai nebereikia, tad gyventojai susirinkę nusprendė kaupiamąsias lėšas panaudoti rūsiui sutvarkyti ir priedangai jame įrengti.

„Švedija jau ruošia slėptuves, privalome ir mes kiek įmanoma rūpintis savo saugumu. Žinoma, ir mūsų name yra įvairių gyventojų. Buvo ir tokių, kurie mano idėją sutiko priešiškai, bet visgi dauguma pritarė iniciatyvai. Turėjome nemažą sumą kaupiamųjų lėšų, apie 15 tūkstančių eurų. Gyventojai pradėjo bruzdėti, kam renkamos tos kaupiamosios lėšos, jei su tais pinigais nieko nedaroma. Nusprendėme susitvarkyti rūsį“, – pasakojo G. Jakubėnas.

Pašventino dvasininkas

Daugiabutis Nepriklausomybės aikštėje statytas apie 1959-uosius.

Šaltojo karo metais statyti daugiaaukščiai namai privalėjo rūsiuose turėti slėptuves. Šiame taip pat įrengta slėptuvė nuo branduolinio ginklo. Tačiau Panevėžio savivaldybei priklausiusi patalpa ilgainiui privatizuota, joje savininkas įsirengė santechnikos dirbtuves ir slėptuvė gyventojams liko neprieinama.

Tačiau daugiabučio rūsyje buvo daugiau bendrų erdvių.

Jeigu būtų į namą tiesioginis smūgis, tikriausiai ir tokios storos sienos neapsaugotų, bet kadangi kunigas mūsų priedangą pašventino, viskas turėtų būti gerai.

Gendrius Jakubėnas

„Buvo labai apleistos, pridulkėjusios, voratinkliais aplipusios, tikrai baisios bendros patalpos, jose ir pasiūliau gyventojams įsirengti priedangą. Pats namas tam labai tinkamas, statytas dar Chruščiovo laikais, tad išorinės sienos – kone metro storio. Daugiabutis miesto centre buvo statomas partijos veikėjams, valdžios atstovams, tad ir namas itin tvirtas.

Aš pats gyvenu vos už kelių namų. Nors manasis daugiabutis irgi plytinis, bet jo rūsyje slėptis tikrai nerizikuočiau – pakaktų stipresnio smūgio, kad pertvaros pradėtų kristi. O čia sienos tikrai tvirtos“, – pasakojo G. Jakubėnas.

Šiame name gyventojai iš savo butų į rūsį gali nusileisti net neišėję į lauką. O ir į namą galima patekti iš laiptinių, kurios įrengtos iš abiejų namo pusių – kiemo ir fasado.

Į naująją slėptuvę, kaip ir priklauso, veda du įėjimai, o nuo vieno namo galo iki kito galima pereiti per rūsio koridorių.

„Jeigu būtų į namą tiesioginis smūgis, tikriausiai ir tokios storos sienos neapsaugotų, bet kadangi kunigas mūsų priedangą pašventino, viskas turėtų būti gerai“, – šypsosi G. Jakubėnas.

Gendrius Jakubėnas jau svarsto, kad daugiabučio rūsyje bus galima rengti ir poezijos skaitymus ar kamerinės muzikos vakarus. Pats daugybę metų dirbantis džiazo mokytoju pamilti dainą paskatino ir namo gyventojus 

Koncertai ir poezijos skaitymai

Iš bendrų rūsio patalpų išnešus nereikalingus daiktus ir išvalius per daugybę metų susikaupusias dulkes, dezinfekuotos ir naujai perdažytos sienos, sudėtos laminato grindys, o palei sienas įrengti dviejų aukštų gultai.

Rūsyje atsirado ir televizorius, vargonėliai, įvairių stalo žaidimų. Kad būtų jaukiau, sienas papuošė paveikslai. Prireikus būtų galima atnešti ir šaldytuvą.

Nors pats G. Jakubėnas išgyvenimo krepšelio dar nesusiruošęs, tikina, kad jo poreikiai minimalūs – užtektų stiklainio riešutų ir džiovintų vaisių bei vandens. O ir kiekvieno gyventojo rūsyje tikriausiai būtų galima rasti įvairių konservuotų gėrybių.

„Įsirengti slėptuvę, žinoma, kainavo, nors stengėmės kiek įmanoma kukliau viską daryti. Panevėžio meistrai pasirodė mums sunkiai įkandami. Laimei, pavyko Biržų rajone rasti pigiau dirbantį žmogų. Dar nebaigėme visų darbų. Esame numatę slėptuvėje įsirengti ir dušą bei tualetą“, – pasakojo namo pirmininkas.

Slėptuvei pritaikytas suremontuotas patalpas gyventojai planuoja panaudoti ir kur kas linksmesniems atvejams.

G. Jakubėnas jau svarsto, kad daugiabučio rūsyje bus galima rengti ir poezijos skaitymus ar kamerinės muzikos vakarus. Pats daugybę metų dirbantis džiazo mokytoju pamilti dainą paskatinęs ir namo gyventojus.

Vasaros savaitgalio vakarais šio Nepriklausomybės aikštės daugiabučio kieme dažnai galima girdėti skambant dainas – koncertus rengia ne profesionalūs muzikantai, o muzikai neabejingi daugiabučio gyventojai.

„Bendruomenę reikia burti ir kurti. Kadangi pats esu muzikantas, ją kuriu dainomis. Vasarą mėgdavome susirinkę lauke dainuoti. Dabar turėsime vietą tokiems susiėjimams. Slėptuvė tuščia tikrai nebus“, – kalbėjo G. Jakubėnas.

Iš bendrų rūsio patalpų išnešė nereikalingus daiktus ir išvalė per daugybę metų susikaupusias dulkes, buvo dezinfekuotos ir naujai perdažytos sienos, sudėtos laminato grindys, o palei sienas įrengti dviejų aukštų gultai. Slėptuvėje atsirado ir televizorius, vargonėliai, įvairių stalo žaidimų

Rūsyje mato net sūkurinę vonią

Namo pirmininkas svarsto ateityje įrengti ir kitas laisvas rūsio patalpas – paslaptingi užkaboriai dar laukia eilės.

„Tų kiaurymių ar patalpų, kurių paskirtis nežinoma, dar tikrai yra. Buvo vandentiekio gedimas, tai čia tiek viskas supainiota, kad santechnikai ilgai nerado, kas ir kur. Išvalius tas patalpas, būtų galima kam nors pritaikyti. Bet čia jau ateities planai“, – sako žinomas muzikos pedagogas.

Vienoje tų patalpų G. Jakubėnas svajoja daugiabučio gyventojams įrengti pirtį, galbūt net su sūkurine vonia. Arba erdvę sportuoti arba asmeninėms šventėms.

Pasak G. Jakubėno, namo gyventojai veiklūs ir kūrybingi, tad tikrai ras būdų, kaip panaudoti tuščias rūsio patalpas.

„Visą mėnesį net neturėjau laiko muzikai, buvo nemažai lakstymo. Bet jau turime slėptuvę, o kartu ir vietą kultūringai leisti laiką. Gal šią priedangą reiks pavadinti Muzikiniu rūsiu ar Senjorų buveine – kaip sugalvos patys gyventojai“, – svarsto G. Jakubėnas.