Skyles kitų metų biudžete siūloma didinti

Iš viso registruota jau per 40 pasiūlymų. Įdomu, kad dažniausiai nurodomas lėšų šaltinis - viršplaninės lėšos, nors ekspertai trimituoja, kad planuojamos biudžeto pajamos ir taip pernelyg optimistinės.

Naujausias pasiūlymas registruotas prieš ilgąjį savaitgalį. Socialdemokratai Eugenijus Sabutis bei Kęstutis Vilkauskas siūlo kitų metų biudžete papildomai skirti ne mažiau kaip 2,4 mln. eurų savivaldybių atliekamai priešgaisrinei funkcijai vykdyti, t.y. didėjančiam savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui mokėti ir gyvybiškai būtinai ugniagesio apsaugos įrangai įsigyti.

Nurodomas ir galimas lėšų šaltinis. Tai būtų valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos, pajamos iš administracinių baudų arba iš Vidaus reikalų ministerijai skiriamų asignavimų.

Tas pats K.Vilkauskas siūlo paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui Karaimų saloje (Trakų mieste) techninio projekto įgyvendinimui skirti iš viso 600 000 Eur., iš jų 2023 metais - 100 000 Eur.

Tarp naujausių idėjų - Ievos Pakarklytės ir Morganos Danielės siūlymas skirti 400 000 eurų specializuotos kompleksinės pagalbos nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims teikti ir finansavimą šioms paslaugoms palaipsniui didinti tolesnių metų valstybės biudžetuose.

Lėšų šaltinis - viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.

Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis bei Algirdas Butkevičius teikia iškart kelias idėjas. Pirmoji - kadangi Šilutės rajono savivaldybėje Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos administruojamame parke prie Atmatos upės žiočių kairiajame krante yra suprojektuotas statyti Nemuno deltos apžvalgos bokštas, skirti jo statybai 1,5 mln. Eur.

Jis esą didins šio krašto patrauklumą užsienio turistams bei Lietuvos žmonėms. Šaltinis - valstybės biudžeto viršplaninių biudžeto pajamos ir skolintos lėšos.

Ta pati trijulė mano, kad 2023 m. valstybės biudžete turi būti papildomai skirti 1,5 mln. eurų Šilutės rajono savivaldybės polderių eksploatacijai - iš tų pačių šaltinių.

Tačiau ir jie mano, kad viršplaninės pajamos nebus begalinės, skolinimasis irgi turi turėti ribas, todėl kitąmet siūlo skirti valstybinės reikšmės krašto kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda dviejų ruožų asfaltavimui 7,9 mln. eurų. Bet jau iš Susisiekimo ministerijai skirtų asignavimų.

Keli „valstiečiai" norėtų, kad papildomi 8,2 mln. eurų būtų skirti sveikatos apsaugai. Anot jų, ministerija nuolat akcentavo pacientų pavėžėjimo platformos vystymo svarbą, kad kiekvienas pacientas galėtų pasiekti gydymo įstaigą ir iš jos grįžti, tačiau šios platformos vystymui trūksta 2 mln. eurų. 742 tūkst. eurų esą trūksta apmokėjimui už embrionų saugojimą, 591 tūkst. eurų trūksta kritiniam SAM pavaldžių įstaigų išlaikymui, 1,2 mln. eurų - Valstybės medicinos rezervui papildyti ir t.t.

Įvairių opozicinių frakcijų atstovai pastebi, kad kitų metų valstybės biudžete numatyta skirti 92 469 000 eurų greitajai medicinos pagalbai, t.y. numatomas vos 3 mln. eurų augimas.

„Toks augimas esminių funkcijų vykdymui. Tai reiškia, kad vyks taupymas darbuotojų sąskaita, o pacientų gyvybėms, ypač regionuose grės pavojus, todėl siūlome skirti trūkstamus 10 mln. eurų GMP esminių funkcijų vykdymui", - rašo parlamentarai.

Bene dosniausias yra Molėtų-Širvintų apygardoje išrinktas Jonas Pinskus, iš viso norintis papildomai išleisti per 12 mln. eurų. Sutapimas - visus jo atstovaujamoje apygardoje.

Daugiausiai - 6,569 mln. eurų - projektui „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas Širvintų rajono savivaldybėje", dar 2,9 mln. eurų - projektui „Širvintų pradinės mokyklos ugdymo erdvių modernizavimas", 1,8 mln. eurų - Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė" priestato statybai ir t.t. Aišku, tradiciškai yra ir daugiau parlamentarų, tempiančių biudžeto paklodę į savo apygardą, tačiau jie kiek kuklesni už J.Pinskų.

Įdomu pastebėti, kad tarp individualių siūlytojų didinti biudžeto išlaidas šįkart nepavyko aptikti konservatorių, nors jie, kai būna opozicijoje, teikia daugiausiai idėjų. Dabar gi partijos prezidiumas frakcijos nariams iškėlė ultimatumą neteikti su Vyriausybė nesuderintų projektų.

Atrodo, botago principas partijoje puikiai veikia - nė vieno tiesioginio pasiūlymo biudžeto projektui nėra.

Tačiau netiesioginių - yra. Konservatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas su kitais parlamentarais pateikė iniciatyvą neribotai pratęsti PVM lengvatą restoranams, kultūros ir sporto veiklai, nors Vyriausybė siūlo šią lengvatą taikyti iki 2023-iųjų liepos.

Tarp šio siūlymo autorių taip pat yra konservatoriai Antanas Čepononis, Kazys Starkevičius, Mindaugas Skritulskas.

Partijos Priežiūros komiteto reakcija buvo griežta. Ji rekomendavo M.Majauskui arba atsiimti su Vyriausybe nederintą siūlymą, arba trauktis iš pareigų komitete ir iš partijos.

Komiteto sprendime taip pat rekomenduojama visiems Seimo konservatoriams prieš teikiant siūlymus dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto, juos suderinti su Vyriausybe, o anksčiau pateiktus nesuderintus pasiūlymus atsiimti.

„Bendrų sprendimų nesilaikymas suteikia pagrindą taikyti TS-LKD įstatuose numatytas partinės atsakomybės priemones inter alia draudimą būti TS-LKD kandidatu artimiausiuose Seimo, savivaldos, Europos Parlamento ar prezidento rinkimuose", - grasina Priežiūros komitetas.