Skvernelis stebisi, kodėl prezidentas neaptaria krizės su premjere: Karbauskis tikina situaciją jau aptaręs su Prezidentūra

Politikas kritiškai vertina ir šalies vadovo užuominą, kad jis „sau nekvaršina galvos“, jog apie valdančiųjų konservatorių planus žino tiek, kiek bet kuris kitas naujienas skaitantis Lietuvos gyventojas.

Pasak S. Skvernelio, nors konservatorių inicijuojami pirmalaikiai rinkimai ar galima Vyriausybės griūtis nėra tragedija, nerimą kelia G. Nausėdos pasirinkimas nusišalinti.

Jo teigimu, jei ne su premjere, tai bent su Seime veikiančiomis partijomis prezidentas privalo kalbėti apie galimus scenarijus.

Savo ruožtu Prezidentūra nors ir abstrakčiai, tačiau tikina, kad su politinėmis partijomis apie kilusį politinį chaosą kalbasi.

Tą patvirtina ir gausiausios Seime esančios opozicinės partijos lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, Prezidentūra su „valstiečiais“ neformalius pokalbius jau turėjo.

S. Skvernelis sako pasigendąs iš prezidento reakcijos į kilusią krizę

Partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis sako, kad nors politinę krizę šalyje sukėlė konservatoriai, prezidento G. Nausėdos vaidmuo turėtų būti kur kas aktyvesnis nei yra dabar.

„Mes matėme ir anksčiau šios kadencijos metu situacijas, kada kyla koks aštresnis klausimas tai prezidentas stengiasi laikytis kuo toliau ir nuošaliau.

Geriausia nepriimti jokių sprendimų: reitingai tada kyla, tada visi laimingi bei džiaugiasi prezidentu, kuris yra šalia. Prezidento rinkimai artėja“, – samprotavo S. Skvernelis.

Kita vertus, tęsė vienos iš opozicinių partijų lyderis, prezidentą iš dalies galima ir suprasti. Politikas svarstė, kad apie susitikimą anksčiau užsiminęs prezidentas galbūt tikėjosi su premjere aptarti kur kas mažesnio masto problemą.

„Jis tikėjosi, kad premjerę pasikalbėti pasikvies dėl ministrės Šiugždinienės, bet kai premjerė su Landsbergiu driokstelėjo siūlymą dėl pirmalaikių rinkimų ir pagrasino, kad jei tokių rinkimų nebus, tai ji atsistatydins...

Tai gal tada prezidentas suprato, kad nebeverta kalbėtis“, – sakė jis.

Visgi, akcentavo S. Skvernelis, net ir šiuo atžvilgiu situacija yra keista, o prezidento užimta laikysena nedera su lūkesčiais, kurie yra keliami valstybės vadovui.

Pasak jo, negerai, kad prezidentas tik iš šalies žvelgia į valstybę drebinančią krizę. Ypač, akcentavo jis, jei to pagrindinė priežastis – emocijos ir asmeniškumai.

„Negali būti čia užpykusių ar įsižeidusių. Reikia kalbėtis, reikia pasikviesti, pasiteirauti dėl detalių“, – sakė jis.

„Nematau tragedijos jei bus rinkimai ar nauja Vyriausybė, tačiau man kyla nerimas, kad procesai, kurie turi vykti tokių krizių atveju, šiuo metu nevyksta“, – Eltai kalbėjo politikas.

S. Skvernelis svarstė, kad mažų mažiausiai ką prezidentas turėtų daryti, tai kalbėtis su parlamentinių partijų vadovais apie scenarijus, kurie gali susiklostyti tęsiantis politinei krizei. Kad tokių veiksmų būtų ėmęsis prezidentas, S. Skvernelis teigė nežinąs.

„Galbūt kitos politinės partijos sulaukė kokių nors kvietimų į Prezidentūrą. Bet aš ir mūsų partijos atstovai – ne. Manau, kad prezidentas tokiu atveju turi būtinai zonduotis apie galima situacijas“, – teigė S. Skvernelis.

„Neoficialios konsultacijos, pokalbiai turėtų būti. Bet šioje situacijoje, panašu, prezidentas nekvaršina sau galvos. Tačiau jei liepos 12 d. pasitraukia I. Šimonytė, tą galvą teks greitai pradėti kvaršinti“, – sakė ekspremjeras.

R. Karbauskis: „valstiečiai“ turėjo neformalius pokalbius su Prezidentūra

Visgi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis tikina, kad jo vadovaujama partija turėjo neformalius pokalbius su Prezidentūra dėl susidariusios politinės situacijos. Pasak jo, prezidento komandai buvo aktualiausia, kokia bus „valstiečių“ pozicija dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.

„Mes esame pasidalinę nuomone su Prezidentūra apie dabartinę situaciją. Pirmiausiai juos domino tai, ar mes palaikytume išankstinių rinkimų pasiūlymą.

Aš pasakiau, kad taip – 19 balsų bus galima suskaičiuoti. Nes mes suprantame, kad tai yra visuomenės lūkestis ir čia negali būti jokių politinių skaičiavimų“, – Eltai teigė R. Karbauskis.

Taigi, politikas įsitikinęs, kad prezidentas nėra abejingas šiuo metu Lietuvoje susidariusiai politinei krizei.

„Prezidentas – pirmas asmuo valstybėje. Jeigu jam, nerūpėtų, tai aš sakyčiau, kad mes blogą prezidentą turime. Jam tikrai rūpi“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

R. Karbauskis mano, kad šiuo metu formalių susitikimų Prezidentūra neinicijuoja dėl to, nes dar laukia konkretesnių valdančiųjų sprendimų.

„Neformaliame lygyje Prezidentūra yra labai aktyvi visomis prasmėmis: ir pats prezidentas, ir jo patarėjai, ir t.t. Bet formaliai kažkokio partijų susirinkimo: sukviesti partijų atstovus, vadovus ar kažką, tai nebuvo tokio veiksmo.

Bet kaip galima tai daryti, kai prezidentas nebesupranta, ką išviso valdantieji daro“, – pabrėžė jis.

„Manau, kad Prezidentūra prasizondavo, išsiaiškino padėti, suprato, kad mes opozicijoje vieninteliai esame tokie patikimi aiškiai balsuotojai už, o to tikrai nepakanka“, – taip pat pažymėjo LVŽS pirmininkas.

Prezidentas sako, kad su I. Šimonyte politinės krizės neaptarė

Prezidentas ketvirtadienio vakarą pareiškė, kad nuo politinės krizės šalyje pradžios vis dar nekalbėjo su premjere Ingrida Šimonyte.

„Tai buvo konservatorių vadovybės surežisuota ir atlikta melodrama ar drama. Jie apie savo dramos tikslus manęs neinformavo. Tiesa sakant, šioje dramoje ir taip per daug veikiančiųjų asmenų. Aš turiu kuo užsiimti šiuo metu, reikia ruoštis NATO viršūnių susitikimui“, – TV3 televizijai sakė šalies vadovas.

Prezidentas pripažino, kad apie situaciją šalyje žino panašiai tiek, kiek ir kiti šalies gyventojai.

„Dėl to, tiesa sakant, nekvaršinu sau galvos“, – sakė jis.

Visgi politinės krizės pradžioje šalies vadovas teigė, kad esant poreikiui situaciją su premjere aptars ir tada pateiks savo vertinimą.

ELTA primena, kad kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą.

Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD pasiūlė rugsėjo 10 d. Seimui surengti naujus rinkimus. Priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.

Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, parlamente pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji pasitrauks iš pareigų.

Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.

Laikinosios sostinės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų.

Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.

Tuo metu Prezidentūra ragina parlamentarus tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda tvirtino, kad iš galimos krizės šalį gali išvesti tiek pirmalaikiai Seimo rinkimai, tiek Vyriausybės „perkrovimas“.

Visgi, tokiu atveju, pabrėžė Daukanto aikštės lyderis, naujai formuojamame Ministrų kabinete neturėtų būti į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsivėlusių Vyriausybės narių G. Skaistės ir S. Kairio.