Šilutiškė į medikus kreipėsi dukart, bet ją vis išleisdavo namo: ten moterį ištiko staigi mirtis

Išrašant iš ligoninės antrąkart, medikai rekomendavo moteriai pablogėjus būklei kreiptis pakartotinai. Vis dėlto, prabėgus mažiau kaip 12 val. po to, šilutiškę ištiko staigi mirtis.

Į teismą Šilutės ligoninę padavė žmonos netekęs sutuoktinis ir du jų vaikai. Iš pradžių bylos ėmėsi Klaipėdos apygardos teismas, vėliau savo žodį tarė ir Lietuvos apeliacinis teismas. Abiejuose juose buvo patvirtinta, kad Šilutės ligoninė yra atsakinga dėl moters mirties.

Deginantis jausmas krūtinėje

Klaipėdos apygardos teismas nusprendė nukentėjusiųjų ieškinį tenkinti iš dalies. Iš Šilutės ligoninės žmonos netekusiam sutuoktiniui priteista 30 tūkst. eurų neturtinė žala (tiek, kiek ir prašė – aut. past.), moters vaikams atseikėta po 5 tūkst. eurų (buvo prašoma priteisti po 20 tūkst. eurų – aut. past.).

Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 31-ąją, apie 19.43 val., sutuoktinis atvežė žmoną į Šilutės ligoninę. Moteris skundėsi dėl pablogėjusios savijautos ir deginimo jausmo krūtinėje.

Gydytoja pacientės nusiskundimus užfiksavo Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje, paskyrė tyrimą, krūtinės ląstos rentgenogramą. 21.10 val. gydytoja statistinėje gydymo kortelėje nurodė, kad pacientė skundėsi deginimo pojūčiu krūtinėje, skyrė jai vaistų.

Dar tą patį vakarą, apie 22 val., gydytoja asmens ambulatorinio gydymo kortelėje nurodė, kad moters būklė pagerėjo, tyrimų rezultatai atitinka normą, todėl ji išleista į namus, jai rekomenduota kreiptis į šeimos gydytoją.

Daugiau kaip parą moteris išbuvo namuose. Bet jau lapkričio 2-sios rytą, apie 7.40 val., ji pakartotinai atvyko į Šilutės ligoninę. Šįkart ją priėmė kitą gydytoja.

Po daugiau kaip 20 minučių, apie 8.05 val., Šilutės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus šeimos medicinos gydytoja nurodė, kad moteris skundžiasi deginančio pobūdžio skausmu kairėje krūtinės pusėje ir stemplėje.

Skausmo intensyvumą moteris įvertino 5–6 balais. Sveikatos kortelėje pažymėta, kad pacientė kreipėsi antrą kartą. Pacientei buvo paskirti keli tyrimai, jai duota vaistų.

Bet jau 10.20 val. sveikatos kortelėje įrašyta, kad pacientės būklė patenkinama, todėl ji išrašoma gydytis ambulatoriškai. Pridėta rekomendacija pablogėjus būklei kreiptis pakartotinai.

Vis dėlto, kreiptis pakartotinai moteris nebesuspėjo. Tos pačios lapkričio 2-sios vakarą, apie 21 val., moteris mirė. Moteriai plyšo širdis.

Teismo požiūris

Teismas konstatavo, kad pirmą kartą pacientę apžiūrėjusios gydytojos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad, teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugą, nustatydama pacientės ligos diagnozę, parinkdama gydymo taktiką ji galimai nesivadovavo Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymais.

Anot teismo, gydytoja neišsamiai surinko pacientės ligos anamnezę, neįvertino skausmo intensyvumo balais. Be to, kaip nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto išvadoje, pacientė turėjo būti guldoma į ligoninę stebėjimui, o ne po nuskausminamųjų išleidžiama į namus.

Lygiai tokią pačią kaltę teismas įžvelgė ir antros gydytojos veiksmuose. Teismas pabrėžė, kad ir per pakartotinį pacientės vizitą gydytoja neišsamiai surinko duomenis apie moters ligą, taip pat per vėlai paskyrė kraujo tyrimą, neįvertino atliktų tyrimų rezultatų svarbos, parinko netinkamą gydymą ir teikė netinkamas rekomendacijas dėl tolesnio gydymo.

Atkreiptas dėmesys, kad nesant galimybei gydyti vietoje, moteris turėjo būti skubiai pervežta į Klaipėdos jūrininkų ligoninę. Bet vietoj to, ji buvo tiesiog išleista gydytis į namus.

Tad gydytojų veiksmai, anot teismo, tapo tiesiogine pacientės mirties priežastimi. Todėl teismas konstatavo, kad tarp atsakovės Šilutės ligoninės darbuotojų  neteisėtų  veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių (pacientės mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Neturtinės žalos klausimas

Teismas nustatė, kad santuokoje moteris ir jos vyras pragyveno 32 metus. Teismo vertinimu, jų santykiai buvo artimi, pagarbūs, paslaugūs.

Sutuoktinis abu kartus vežė sutuoktinę į ligoninę, pas šeimos gydytoją, puikiai žinojo moters ligų pobūdį. Teismo posėdžio metu nuosekliai papasakojo apie patirtį Šilutės ligoninėje. Todėl teismas priteisė visą sutuoktinio prašomą neturtinę žalą – 30 tūkst. eurų.

Vis dėlto, moters vaikams paskirtos net keliskart mažesnės nei prašytos sumos. Teismo vertinimu, moters vaikai, turėdami savo šeimas, gyvendami skyrium nuo tėvų, nebegali skirti viso savo laiko tėvams, todėl natūralu, kad santykiai nebėra nuolatinio pobūdžio, silpnėja emocinis ryšys.

Taip pat nė vienas jų nepateikė įrodymų, kad mirus motinai, pašlijo jų sveikata, emocinė būsena. Dėl to teismas jų ieškinį tenkino tik iš dalies ir priteisė iš atsakovės po 5 tūkst. eurų. Dėl tokios neturtinės žalos buvo pateiktas apeliacinis skundas, tačiau ir aukštesnės instancijos teismas nepakeitė savo nuomonės tuo klausimu.

Beje, Šilutės ligoninės atstovai teisme teigė, kad jos darbuotojų gydytojų veiksmuose nebuvo jokio neteisėto neveikimo, sukėlusio ar kokiu nors būdu galėjusio sukelti žalą pacientei.

Ligoninės atstovai bandė permesti kaltę pacientei, teigdami, jog civilinėje byloje nėra duomenų, kad moteris laikotarpiu nuo pirmojo iki antrojo apsilankymo vartojo aspiriną, rūpinosi savo sveikata, kaip rekomendavo gydytojai.