Šešėlinės rūkalų rinkos kaina biudžetui – bent 80 mln. eurų: ekspertai ragina imtis keliautojų į Baltarusiją

Rinkos ekspertai pažymi, jog nelegalios cigarečių rinkos dydis išlieka stabiliai aukštas ir pamažu didėja toliau.

Anot jų, kontrabandos kontrolę užtikrinančios institucijos dirba efektyviai, tačiau raginama stiprinti beviziu režimu į Baltarusiją keliaujančių asmenų kontrolę, koreguoti daugiametę akcizų politiką, siekiant skatinti neteisėtų rūkalų vartotojus rinktis mažiau kenksmingas ir teisėtas alternatyvas.

Šešėlinė cigarečių rinka išaugo

Profesinių paslaugų bendrovių tinklo KPMG liepos pradžioje skelbto šešėlinės prekybos cigaretėmis tyrimo duomenimis, nelegali rūkalų rinka Lietuvoje išaugo nuo 17 proc. 2017 m. iki 19,2 proc. praėjusiais metais.

„Lietuvoje maždaug kas penkta surūkoma cigaretė 2022 m. buvo nelegali“, – teigiama bendrovės pranešime.

Iš viso pernai surūkyta apie 590 mln. neteisėtų cigarečių. 460 mln. arba apie 77 proc. jų Lietuvą pasiekė iš Baltarusijos, 30 mln. – iš Lenkijos.

„Tyrimai rodo nerimą keliančią tendenciją, kad cigarečių kontrabandos mastas Lietuvoje yra didžiausias nuo, ko gero, 2014 metų.

Prieš 10 metų, dar kiek anksčiau, krizės metais, cigarečių kontrabanda Lietuvoje siekė 40 proc. Iš esmės, kas antra cigaretė Lietuvoje buvo nelegali.

Po to sunkmečio situacija pradėjo gerėti, bet, ypač pastaraisiais metais, pastebime tendenciją, kad nelegalios rinkos procentas vėl pradėjo stabiliai augti“, – Eltai teigė Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos direktorius Arnas Neverauskas.

Pasak jo, nelegali cigarečių rinka pastaraisiais metais „nešuoliuoja, bet lėtai žingsniuoja į viršų“.

KPMG tyrime dėstoma, jog intensyvią kontrabandą lemia ryškus rūkalų kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Lietuvoje vienas pakelis cigarečių vidutiniškai kainuoja 3,95 euro, o Baltarusijoje – 70 centų.

Ekonomisto Mariaus Dubnikovo teigimu, šešėlyje cigaretes įsigyja žemesnes pajamas gaunantys gyventojai.

„Žmonės bando tokiu būdu sutaupyti. Tai yra pakankamai reikšmingas kainų skirtumas, jis lemia, kad žmogus renkasi pigesnę prekę. (...) Žmogus, uždirbantis pakankamai dideles pajamas, vargu ar pirks kontrabandinę prekę, ieškos cigarečių antrinėje rinkoje“, – Eltai komentavo M. Dubnikovas.

Biudžetas netenka pajamų iš vieno svarbiausių šaltinių – siūlo taikyti lankstesnį požiūrį į akcizus

KPMG teigimu, dėl šešėlinės prekybos rūkalais, pernai biudžetas neteko maždaug 80 mln. eurų pajamų – 1 mln. eurų daugiau nei 2021 m., nors 2022 m. šalyje surūkytų cigarečių skaičius sumažėjo 200 mln. vienetų (iki 2,63 mlrd.).

Anot M. Dubnikovo, 80 mln. eurų – pakankamai didelė prarastų įplaukų iš vieno svarbiausių mokesčių į biudžetą dalis.

„Nepaisant visų kitų „devynių begalių“ mokesčių, Lietuvos biudžetas stovi ant trijų dramblių – pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių bei akcizų.

Akcizų netekimas yra labai svarbus, nes tas vienas iš dramblių kraujuoja“, – sakė ekspertas, nuostolius biudžetui palyginęs su Seimui pateiktos mokesčių reformos planuojamomis papildomomis pajamomis.

„Pradžioje buvo vertinama, kad visa mokesčių reforma suteiks 200 mln. eurų papildomų įplaukų. Galime ir palyginti“, – pastebėjo jis.

Ekonomistas neatmetė, jog ateities daugiametė akcizų politika galėtų būti lankstesnė – kitaip apmokestinti turėtų būti alternatyvūs tradicinėms cigaretėms tabako produktai, pavyzdžiui, kaitinamasis tabakas.

M. Dubnikovas pažymėjo, kad šiuos rūkomuosius produktus kaip mažiau kenksmingus patvirtino institucijos JAV, kitokie akcizų tarifai jiems galioja kitose Vakarų šalyse.

Laisvesnė akcizų politika, anot jo, šią alternatyvą padarytų labiau prieinamą žemų pajamų visuomenės grupėms, vartojančioms sveikatai žalingesnes neteisėtos gamybos cigaretes.

„Akcizų politika taip pat galėtų į tai atsižvelgti. Nieks nesako, kad juos reiktų mažinti – žalingi produktai (tabakas, alkoholis, kuras, kuris kenkia gamtai) turėtų būti apmokestinami tam, kad keistų įpročius. Bet vykdant akcizų politiką, ko gero, turėtume atsižvelgti į tai, kad mažesnes pajamas turintis žmogus galėtų įgyti produktų, kurie mažiau teršia, mažiau įtakoja mūsų sveikatą“, – aiškino M. Dubnikovas.

„Ne tai, kad (akcizą tabakui – ELTA) mažinti, bet jis turėtų būti kitoks tarp skirtingų produktų grupių. Pavyzdžiui, kaitinamasis tabakas turėtų būti mažiau apmokestinamas lyginant su klasikinėmis cigaretėmis“, – kalbėjo ekonomistas.

Šešėlio mažėjimą lemia akcizų politika, kontrabandos kontrolė, pajamų augimas

Paklaustas apie priemones, kurios padėtų suvaldyti augančią šešėlinę cigarečių rinką, A. Neverauskas pažymėjo, jog institucijos efektyviai kovoja su kontrabandos apimtimis, tačiau daugiau išteklių reikėtų skirti pasinaudojant beviziu režimu į Baltarusiją keliaujančių asmenų kontrolei.

„Vykstančių į Baltarusiją skaičiai, iki šio pokyčio pernai, išaugo 8 kartus. Tiek daugiau žmonių pradėjo vykti į Baltarusiją ir atgal, nei buvo iki tada. Mūsų supratimu, tai tikrai neprisidėjo prie kontrabandos mažinimo.

Ypač atsižvelgiant į tai, kad ne visada efektyviai apskaitoma, ką tie žmonės atsiveža, parsiveža ir kiek kartų per dieną jie vyksta su tuo pačiu kroviniu net ir per legalius sienos kirtimo taškus“, – komentavo A. Neverauskas.

Jis pabrėžė, kad Latvijoje, reaguojant į šį Baltarusijos režimo sprendimą, buvo nustatyti rodikliai, kiek kartų per mėnesį galima per sieną gabenti tam tikrus krovinius: „Jie dinamiškai reagavo į kintančias aplinkybes ir atitinkamai adaptavo teisėkūrą.“

M. Dubnikovas savo ruožtu įvardijo, kad be kontrabandos ir šešėlinės vidaus rinkos kontrolės bei akcizų politikos sprendimų, nelegalių surūkomų cigarečių kiekis turėtų mažėti augant gyventojų pajamoms.

„Trys aspektai: prevencija, akcizų politika, kuri keičia žmogaus kryptį į mažiau kenkiantį produktą, ir žmonių pajamų augimas, kas Lietuvoje vyksta labai puikiai. Jos iš tiesų auga ir tai gali lemti, kad kontrabandinis kiekis mažės“, – teigė ekonomistas.

Muitinė sulaiko didesnius kontrabandos kiekius

MKT duomenimis, 2022 m., pradėjus 90 ikiteisminių tyrimų dėl cigarečių kontrabandos, MKT iš viso sulaikė 6,362 mln. pakelių cigarečių už beveik 31 mln. eurų.

Per pirmąją metų pusę MKT 6,458 mln. pakelių cigarečių bei 32 tonas tabako, kurių bendra vertė – 26 mln. eurų. Jau pradėti 60 ikiteisminių tyrimų, kai praėjusių metų pirmąjį pusmetį jų buvo 38.

„Mūsų pareigūnai šiemet sulaikė perpus daugiau kontrabandos, nei pernai“, – Eltai sakė MKT atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Kulikauskas.

Pasak jo, didesnes kontrabandos sulaikymo apimtis lėmė Lenkijos sprendimas uždaryti sieną krovininiam transportui iš Rusijos ir Baltarusijos (dėl ko padidėjo automobilių srautas į šias šalis per Lietuvą ir Latviją).

„Kadangi būtent tokiu transportu (krovininiais vilkikais) gabenamos didžiausios kontrabandos siuntos, tai netruko atsispindėti ir sulaikymų statistikoje“, – teigė G. Kulikauskas.

Jo teigimu, daugiau rūkalų kontrabandos randama Kenos geležinkelio patikros poste pradėjus veikti rentgeno kontrolės sistemai (todėl gabenti nelegaliais prekes tapo įmanoma tik vilkikais).

Kontrabandininkai priversti labiau rizikuoti ir gabenti rūkalus didesniais sunkiau užmaskuojamais kiekiais, nes dėl tarptautinių sankcijų Lietuva nebeeksportuoja baltarusiškos medienos. Slėpti kontrabandą įvežamuose medienos gaminiuose buvo populiari taktika, pažymi G. Kulikauskas.

Rekordiniai metai muitinei buvo 2021-ieji – tuomet dėl cigarečių kontrabandos inicijuoti 136 ikiteisminiai tyrimai, sulaikyta 21,64 mln. pakelių rūkalų ir 60 tonų tabako už 81,56 mln. eurų.