Sergate, bet vis tiek toliau dirbate? Paaiškino, kada dėl to jus gali atleisti iš darbo

Būna ir tokių, kurie sirgdami dirba net ne iš namų, o toliau eina į darbą. Specialistai įspėja, kad taip elgtis nevertėtų ne tik dėl to, kad netinkamas gydymas gali sukelti komplikacijų, bet ir dėl galimybės netekti darbo.

Pašnekovai nurodė, kada darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį. Tačiau paminėjo, kad pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojai yra neteisėtai verčiami dirbti sergant ar atleidžiami iš darbo dėl vėžio ar vaikų ligų.

Tokie atvejai – kasdienybė

Klinikos „InMedica“ šeimos gydytoja Vaida Banislauskaitė atskleidė, kad beveik kasdien pasitaiko atvejų, kai pacientai gyvai ar nuotoliu dirba sirgdami, neina pas gydytojus ir neima biuletenio.

„Dauguma pacientų į gydytojus kreipiasi tik kai jau „įsiserga“. Žinoma, natūralu, kad vos suslogavus ne kas kartą skubi pas gydytoją. Tačiau, susirgus rimčiau, varginant skausmui ar esant karščiavimui, nevertėtų eiti į darbą.

REKLAMA

Privalu bent kelias dienas leisti sau ir savo kūnui atgauti jėgas. Itin dažnai pacientai teisinasi, kad „dirba ant savęs“ ir neturi, kada sirgti“, – vardijo šeimos gydytoja.

Jos teigimu, neleidžiant sau visiškai pasveikti ir pailsėti, dažnai prailgėja ligos laikas.

Peršalimas, kuris, pavyzdžiui, galėjo trukti 3–4 dienas, gali varginti iki 2 savaičių. Liga, anot V. Banislauskaitės, taip pat gali tapti sunkesnė, atsirasti įvairiausių komplikacijų, dėl ko prailgėja nedarbingumo trukmė.

Taip pat, pasak pašnekovės, jei į darbus grįžtama vos pagerėjus ir iki galo nepasveikus, liga gali vėl atsinaujinti. Tuomet pasveikti ir atgauti jėgas tampa sunkiau.

Anot specialistės, svarbu suprasti, kad kartais sirgti ir jaustis nedarbingu yra natūralu ir pateisinama, o mes turime atsakomybę prieš save ir savo kūną tinkamai juo pasirūpinti.

Sirgdami dirbate prasčiau, todėl rizikuojate būti atleisti

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigė, niekad nepalaikiusi darbuotojų, kurie dirba sirgdami.

Jos teigimu, jei darbuotojas serga, jis turi ir sirgti, kad kuo greičiau atgautų sveikatą.

„Jei sirgdamas neskirsi dėmesio sveikatos atstatymui, o darysi kitus dalykus, ta liga gali užsitęsti. O tai nėra naudinga nei darbuotojui, nei darbdaviui, nes darbo funkcijos gali būti atliktos nevalingai, su klaidomis.

REKLAMA

Todėl visada skatiname darbuotojus, pajutus pirmus ligos simptomus, kuo greičiau ir operatyviau stabdyti ligos progresavimą, pailsėti, kad būtų galima kuo greičiau visu pajėgumu grįžti į darbo vietą“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), darbuotojo negalima atleisti dėl to, kad jis sąmoningai, savavališkai nesirūpino sveikata ir dėl savo kaltės apsunkino ligą ar teko prailginti biuletenį.

Tačiau inspekcija pridūrė, kad atleidimo priežastimi gali būti prasti darbo rezultatai, kuriuos lemia darbas sergant. Jos teigimu, tai labiau yra susiję su blogai atliekamu darbu, o ne prasta asmens sveikata.

Anot VDI, pagal Darbo kodeksą (DK), darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį prieš terminą, kai darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal numatytą rezultatų gerinimo planą.

„Darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai, buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu 2 mėn., ir šio plano vykdymo rezultatai – nepatenkinami“, – dėstė inspekcijos atstovai.

Atleidžia dėl vėžio ar sergančių vaikų

VDI pabrėžė, kad, nepriklausimai nuo to, kiek laiko darbuotojas dirba įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (savaitę, mėnesį, metus ir pan.), nedarbingumas dėl ligos ar vaiko slaugos (nesvarbu, kokiais laiko intervalais jis išduodamas) nėra pagrindas nutraukti darbo santykius: 

„DK nenumato pagrindo darbo sutarties nutraukimui dėl ilgalaikio ar dažno nedarbingumo.“

Vis tik LPSK pirmininkei tenka girdėti atvejų, kuomet per dažnai ar per ilgai sergantys darbuotojai dėl to yra atleidžiami iš darbo. Tik oficialiai ligos, kaip atleidimo priežasties, žinoma, darbdaviai niekad neįrašo. Nes, anot pašnekovės, savaime suprantama – ji būtų neteisėta.

Taigi tokiais atvejais darbdaviai, pasak I. Ruginienės, daro nežmonišką spaudimą, kad žmogus iš darbo išeitų savo noru ar šalių sutarimu.

„Dažniausiai taip būna dėl labai rimtos ligos. Pavyzdžiui, tas pats vėžinis susirgimas, kuomet gydymas yra labai sudėtingas ir nebūtinai po jo žmogus gali eiti į darbą. Kita dažna priežastis – tai sergantys vaikai.

Kiekviena mama žino, kaip dažnai mažas vaikas gali sirgti. Ypač, kai būna pirmi ar antri metai darželio. Kaip aš juokaudavau: 3 dienas eina į darželį, 3 savaites serga. Jei nėra, kas prižiūri vaiką, tai yra visiškai normali situacija. Tačiau ne kiekvienas darbdavys ją išties supranta“, – svarstė profsąjungų atstovė.

Ji pridūrė, kad tokių atvejų yra, bet tai nėra kasdien pasitaikantis dalykas. Anot pašnekovės, yra nemažai darbdavių, kurie visiškai normaliai žiūri į tokias situacijas. 

Kada darbuotojams gali būti liepta dirbti sergant?

Šeimos gydytoja nurodė, kad taip pat dažnai tenka išgirsti teiginį – „be manęs nebus kam dirbti“.

„Ne paslaptis, kad ir dažnas darbdavys spaudžia savo darbuotojus neimti nedarbingumo pažymėjimo dėl darbuotojų stokos“, – vardijo V. Banislauskaitė.

I. Ruginienės teigimu, pandemijos metu buvo nemažai nusiskundimų, kuomet darbdaviai versdavo ar prašydavo sergančių darbuotojų dirbti, nes tiesiog trūko darbo jėgos.

„Dabar tai nėra labai dažnas nusiskundimas. Gali būti, kad ne visi darbuotojai pasisako, nes, kiek teko su jais bendrauti, tai jie turi nežmonišką atsakingumo jausmą. Tai kai kurie darbuotojai net nedrįsta paprieštarauti darbdaviui.

Ypač, jei darbdavys turi gerą santykį su darbuotoju ir paprašo padirbėti, tai darbuotojams mūsų – ar serga, ar neserga, ar atostogose – atrodo, na, kaip jie dabar paves darbdavį?

Taigi ši žinutė turėtų eiti darbdaviui, kad darbuotojas yra silpnoji pusė ir dažnas negali tiesiog pasakyti ne. Taigi darbdavys neturėtų tuo piktnaudžiauti“, – kalbėjo LPSK atstovė.

VDI aiškinimu, kai buvo ekstremali situacija ir karantinas, darbdavys, siekdamas užtikrinti sveikatos apsaugą, privalėjo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitiems darbuotojams, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu.

Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu turėjo nušalinti darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.

Tačiau, anot inspekcijos, nesant ekstremaliai situacijai ar karantinui, darbdavys pagal DK neturi pagrindo, pagal kurį galėtų darbuotoją nušalinti nuo darbo.

Ką daryti, jei verčia dirbti sergant?

Kalbėdama apie infekcinius susirgimus, ypač virusinius, tokius kaip peršalimo ligos, gripas, COVID–19, šeimos gydytoja nurodė, kad einant į darbą sergant yra didelė rizika užkrėsti aplinkinius.

REKLAMA

„Reiktų nepamiršti, kad ne visų imunitetas yra vienodai pajėgus atlaikyti įvairius susirgimus, todėl virusinė infekcija, kuri vienam pacientui praeis lengvai, kitam gali sukelti sunkią ligos formą ir komplikacijas“, – pažymėjo V. Banislauskaitė.

VDI teigimu, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, darbdavio pareiga – užtikrinti saugias sąlygas. Todėl, kai sunkiai sergantis darbuotojas ateina į darbą, darbdavys galėtų imtis papildomų priemonių, pavyzdžiui, tartis su tokiu darbuotoju dėl darbo nuotoliniu būdu.

Inspekcija pažymėjo, kad darbdavys neturi teisinių priemonių ar instrumentų, kuriais galėtų uždrausti darbuotojui pasiimti nedarbingumą.

Tačiau, jeigu darbuotojas pasiimtų nedarbingumą ir darbdavys, nepaisant turimo darbuotojo nedarbingumo, verstų darbuotoją dirbti nedarbingumo metu, darbuotojas galėtų kreiptis su skundu į VDI dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.

Skundą (prašymą) galima atsiųsti paštu, el. paštu [email protected] arba atnešti į bet kurį VDI teritorinį skyrių.

Didžiausios klaidos su antibiotikais ir kitais vaistais

Klinikos „InMedica“ specialistė paminėjo ir tai, kad dažnai pacientai patys nusprendžia, koks gydymas esą jiems tinkamiausias, o tada vaistinėje perka galybę nereceptinių, o kartais ir receptinių vaistinių preparatų.

„Kasdien tenka susidurti su pacientais, kurie savo nuožiūra imasi bet kokių gydymo metodų ir taip patys sau pakenkia. Pavyzdžiui, norėdami greičiau pasveikti, pradeda gerti bet kokius antibiotikus, likusius namuose, išgeria 1–2 tabletes ir nutraukia“, – dėstė V. Banislauskaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad dėl to būklė nepagerėja – kartais liga net pasunkėja, ir tik tada kreipiamasi į gydytojus.

Tuomet, pasak pašnekovės, sukontroliuoti ligą ir gilėjantį uždegiminį procesą tampa sunkiau. Neturint pradinio atspirties taško prieš pradedant vartoti antibiotikus, yra sunkiau tinkamai vertinti kraujo tyrimų ir būklės dinamiką:

„Dažnai tokiose situacijose prireikia stipresnių antibiotikų ar didesnių jų dozių, ilgesnės gydymo trukmės.“

Šeimos gydytoja pridūrė, kad vis dar išlieka įsitikinimas, kad kiekvienas peršalimas turi būti gydomas antibiotikais. Tad ji primena, kad virusų sukeltų ligų antibiotikai neveiks.

O net ir esant bakterinei infekcijai yra labai svarbu tinkamai parinkti vaistus, dozę ir gydymo trukmę, kuriuos gali nurodyti tik gydytojas.

„Netinkamai vartojant vaistus yra didesnė rizika pakenkti sau, dėl ko gydymas trunka ilgiau ir gali prireikti agresyvesnių gydymo metodų, kartais – net stacionarinio gydymo“, – aiškino V. Banislauskaitė.