Asociatyvi nuotr.
Savo ruožtu kaupimo bendrovių atstovai tikina, kad klausimai, kodėl negalima atgauti visų sukauptų pinigų ir jų panaudoti remontui ar medicinos paslaugoms, stebina.
62 metų Arūnas (redakcijai skaitytojo pavardė žinoma) išėjo į išankstinę pensiją.
Turėdamas daugiau nei 40 metų darbo stažo vyras tokį sprendimą priėmė dėl prastėjančios sveikatos.
Pensijai jis kaupė ir antrojoje pakopoje, o sukauptus pinigus tikėjosi investuoti į nekilnojamąjį turtą – planavo įsigyti dirbamos žemės netoli namų.
Tiesa, jam ne tik nepavyko įgyvendinti šio sumanymo, bet ir teko smarkiai nusivilti.
„Sulaukiau iš banko laiško, kad esu sukaupęs daugiau nei 6 tūkst. eurų ir jau galiu pradėti naudotis sukaupta pensija.
Norėdamas pradėti tai daryti turėjau nuvykti į banko padalinį Alytuje. Dėl pandemijos šią kelionę porą mėnesių atidėliojau, laukiau, kad situacija pagerėtų, bet galiausiai ryžausi vizitui“, – pasakoja jis.
Nuvykęs į banką vyras iš konsultantės išgirdo visos pinigų sumos atgauti negalintis:
„Vienintelis variantas, kurį ji man galėjo pasiūlyti, – tai įsigyti anuitetą ir gauti 19 eurų išmoką kiekvieną mėnesį. Bet ką keičia 19 eurų, kai man reikalinga visa suma?
Kaupiau ir dabar negaliu pasiimti savo pinigų“, – piktinosi pašnekovas.
Banko konsultantė siūliusi pensijos išmokas gauti kas ketvirtį, bet ir tokia suma Arūnui nuskambėjo kaip įžeidimas.
„Juk aš nenoriu nieko skolintis, tiesiog noriu pasinaudoti sukauptais pinigais, juos investuoti į nedidelį žemės sklypą ir jame šeimai auginti daržoves, bet niekam tai neįdomu.
Geriausia, ko galiu tikėtis, – tie 19 eurų per mėnesį“, – sako vyras.
Visa suma iš karto sumokama tik sukaupusiesiems iki 5 tūkst. eurų
Remiantis Pensijų kaupimo įstatymu, sulaukę pensinio amžiaus atsiimti visą sukauptą sumą iš karto gali tik tie asmenys, kurie sukaupė iki 5 tūkst. eurų (anksčiau ši suma siekė 3 tūkst. eurų).
Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 tūkst. eurų, bet mažesnis kaip 10 tūkst. eurų, galima įsigyti anuitetą arba paprašyti, kad kaupimo bendrovė sukauptą sumą išmokėtų periodine išmoka.
Kaip LRT.lt pažymi Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija sukaupti investiciniai vienetai dalijami į lygias dalis ir lėšos mokamos periodiškai, kol dalyviui sukanka 85 metai.
Periodinės išmokos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Banko nustatytą periodinių išmokų mokėjimo tvarką, o išmokų periodiškumą dalyvis gali pasirinkti pats – kas mėnesį, kas antrą.
Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 tūkst. eurų, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo.
Tuo metu tie, kurie sugebėjo sukaupti per 60 tūkst. eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 tūkst. eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.
„Sodra“: leidžiant atsiimti visus pinigus iš karto, asmuo gali tapti papildoma našta valstybei
„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė LRT.lt aiškina, kad šiuo metu iš visų kaupiančių asmenų apie 70 proc. yra sukaupę iki 5 tūkst. eurų, tačiau jų dalis kasmet mažėja.
„Sodros“ duomenimis, vidutinė pensijų anuiteto išmoka šiuo metu sudaro 67 eurus per mėnesį, būtent tiek papildomai pinigų per mėnesį prie pensijos gauna antrojoje pakopoje kaupęs asmuo.
Verta pažymėti, kad nuo pensijų anuitetų fondo veiklos pradžios (2020 metų liepos) anuitetus jau įsigijo 600 žmonių.
Tarp jų 5–10 tūkst. eurų antrojoje pensijų pakopoje sukaupė 22 asmenys, 10–15 tūkst. – 340 asmenų, 15–20 tūkst. – 109, 20–30 tūkst. – 94, o daugiau nei 30 tūkst. sukaupė 35 antrosios pensijų pakopos dalyviai.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Peciukevičius aiškina, kad antrosios pensijų pakopos tikslas nuo pat jos veikimo pradžios buvo užtikrinti didesnes pajamas gyventojams, išėjusiems į pensiją.
„Su šia mintimi dirbantieji pasiryžta ilgam, visą darbingą laikotarpį trunkančiam kaupimui, todėl labiau stebina tai, kad priartėjus prie pensinio amžiaus imami kelti klausimai, kodėl šių santaupų negalima panaudoti būsto remontui, medicinos paslaugoms ar bet kokiam kitam momentiniam tikslui, užmirštant nuolatines savo pajamas pensijoje“, – stebisi T. Paciukevičius.
Tadas Peciukevičius / LIPFA nuotr.
Jis pažymi, kad kaupimą pensijai finansiškai skatina valstybė, todėl ji turi teisę įsikišti į tikėtiną santaupų pravalgymą, nes yra suinteresuota, kad lėšos iš papildomo rezervo senjorų kišenes pildytų kuo ilgiau.
Finansiškai raštingiems asmenims reikia leisti atsiimti visą sumą
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos narys Jonas Dirginčius sako, kad atvejų, kai žmonės, sukaupę šiek tiek virš 5 tūkst. eurų, negali pasiimti visos sumos, nors norėtų, būna ir tai tik parodo, kad gyventojai per mažai domisi kaupimu.
J. Dirginčiaus teigimu, atiduoti visos sukauptos sumos nenorima, nes manoma, kad žmogus tuos pinigus iššvaistys.
Jonas Dirginčius / Algimanto Kalvaičio nuotr.
Vis dėlto jis tikina, kad valstybėje turėtų būti sukurta sistema, jog finansiškai išprusę asmenys, sulaukę pensinio amžiaus, galėtų atsiimti visą sukauptą sumą, nesvarbu, kokio dydžio ji būtų.
"Mano nuomone, finansiškai išprususiems žmonėms turėtų būti sudaryta galimybė pasiimti sukauptą pinigų sumą.
Nereikia pamiršti, kad pensijų anuitetas yra draudimo paslauga ir ne visi asmenys šią paslaugą nori pirkti", - portalui LRT.lt kalbėjo jis.
Rašyti komentarą