Seksualinių nusikaltėlių registras yra, bet neveikia

„Vakaro žinios" neseniai rašė, kad įstatymų spragos gelbsti seksualinius nusikaltėlius.

Tai paaiškėjo tuomet, kai baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą išvengęs Vilniaus arkivyskupijos kunigas Sigitas Grigas, nors ir buvo teisiamas dėl vaikų pornografijos, pažymoje informacijos apie tai arkivyskupija nepamatė.

Pasirodo kad dabar Lietuvoje veikiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų registras veikia labai įdomiai.

Nors informacija apie tai, kad asmuo buvo įtariamas arba kaltinamas, registre yra, darbui su vaikais yra reikalinga pažyma tik apie teistumą. Tad jeigu žmogus baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą išvengė, jis gali įsidarbinti.

Prievartautojas dirbo mokykloje

Neseniai paaiškėjo dar viena skandalinga istorija, susiklosčiusi dėl tokios įstatymų spragos.

Alytuje, katalikiškoje Šv.Benedikto gimnazijoje chemijos mokytojas Vytautas Pėstininkas dirbo net ir po pirmos instancijos teismo pripažinimo kaltu dėl vaikų seksualinio prievartavimo. Teismas jam skyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi V.Pėstininkas nuosprendį apskundė, nuosprendis nelaikomas įsiteisėjusiu. Taigi, nors įrašai apie jį dabartiniame registre turėtų būti, darbdavys, paprašęs pažymos dėl teistumo, pamatytų, kad vyras nėra teistas.

Tiesa, situacijai tapus viešai, pats mokytojas tikino, kad apie jam iškeltą bylą buvo informavęs mokyklos vadovybę, bet ši leido dirbti ir toliau.

Nors byloje nustatyta, kad vyras buvo teisiamas dėl mažamečių vaikų prievartavimo, o psichiatrinės ekspertizės metu jam buvo diagnozuota pedofilija. Be to, savo kaltės neneigė ir pats kaltinamasis.

Apie spragas žino

Kiek tokių ar panašių atvejų dar yra ir gali būti, nežinia. „Vakaro žinios" kreipėsi į Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą su klausimais, ar tarnybai žinomos tokios įstatymų spragos.

Atstovė Alina Žilinskaitė nurodė: „Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, darbdaviai gali gauti informaciją, kai yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir asmuo yra pripažintas kaltu. Tačiau nemato jo duomenų, jeigu teismo procesas vis dar vyksta ir nėra įsiteisėjusio nuosprendžio.

Siekiant išspręsti šią įstatymų spragą ir apsaugoti vaikus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sudariusi darbo grupę, kurioje dalyvauja ir vaiko teisių gynėjai. Šiuo metu yra rengiami ir bus siūlomi įstatymų pakeitimai, leisiantys darbdaviams gauti būtiną informaciją apie darbuotojus."

Paklausta, kaip tarnyba vertina siūlymą sukurti atskirą seksualinių nusikaltėlių registrą, atstovė patikino, kad vaiko teisių gynėjų nuomone, verta svarstyti visus variantus, padėsiančius apsaugoti vaikus.

Tarnyba šiemet vasarą patikrino dešimt stovyklų ir tik trečdalyje jų darbuotojai buvo pateikę visus reikalingus dokumentus. „Būtinybė darbdaviams tikrinti su vaikais dirbančius asmenis, ar jie nėra teisti už seksualinio pobūdžio ar kitus sunkius nusikaltimus, įstatymais yra įtvirtinta jau seniai.

Tad stovyklų, mokyklų ir kitų įstaigų, dirbančių su vaikais, vadovų atsakomybė yra patikrinti visus darbuotojus, turinčius kontaktą su vaikais. Svarbu įsitikinti ne tik stovyklų vadovų, tačiau ir visų kitų darbuotojų, kurie gali kontaktuoti su vaikais, neteistumu.

Tėvams svarbu žinoti, kad jie turi teisę klausti su vaikais dirbančių įstaigų, ar tikrai visi su vaiku dirbsiantys žmonės yra patikrinti ir nėra teisti už seksualinius ar kitus sunkius nusikaltimus," - nurodė tarnyba.

Ministrė komentuoti nepanoro

Kreipėmės į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su klausimais, kaip bus bandoma spręsti esamą situaciją. Tačiau ministrė Monika Navickienė kaip tik buvo atostogose, tad teko palaukti. O galiausiai jos atstovas vis tiek pateikė komentarą, nurodydamas, kad tai jokiu būdu ne ministrės ar kito konkretaus asmens, o bendra ministerijos pozicija.

Pateiktame komentare nurodoma, kad ministerija pastaruoju metu sulaukia gana nemažai skambučių iš darbdavių, prašant konsultuoti dėl tinkamo šios įstatymo nuostatos vykdymo.

Atsakyme taip pat patvirtinta, kad esamo teisinio reguliavimo spraga yra identifikuota ir jau imtasi veiksmų eliminuojant galimas rizikas. Kaip pavyzdį, pateikėme minėtą atvejį dėl Vilniaus arkivyskupijos kunigo.

„Siekiant išspręsti šią teisinio reguliavimo spragą ir kuo maksimaliau apsaugoti vaikus, ministerija sudarė darbo grupę, kurioje dalyvauja ir Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovai.

Šiuo metu yra rengiami ir greitu metu bus siūlomi įstatymų pakeitimai, leisiantys darbdaviams gauti būtiną informaciją apie darbuotojus", - rašoma ministerijos komentare, kuriame nebuvo patikslinta, kokie procesai grupėje vyksta, kokie pakeitimai planuojami.

Interviu su Seimo valdybos valdymo ir savivaldybių komiteto nare Rita TAMAŠUNIENE:

- Lietuvoje šiuo metu jau veikia Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų registras. Kuo jūsų siūlomas seksualinių nusikaltėlių registras skirtųsi?

- Esminis skirtumas būtų tai, kad šis registras būtų skirtas seksualiniams nusikaltėliams. Registras būtų ir viešas, ir ne. Taip pat mes siūlome galimybę darbdaviams pasitikrinti, ar asmuo buvo teistas arba įtartas tokiais nusikaltimais.

Vykome į Lenkiją, kur toks registras jau veikia. Sužinojome, kad labai efektyvu ir sukurtas žemėlapis. Net jau atlikę bausmę, bet linkę nusikalsti žmonės, turi pasižymėti policijoje, jeigu išvyksta toliau nuo savo gyvenamosios vietos.

Taip sukuriamas žemėlapis, kuriame matyti, kur tokie žmonės šiuo metu yra, ar jie nesiartina prie mokyklų, stovyklų, kitur, kur yra nepilnamečių. Žinoma, tokių duomenų iš registro negalėtų gauti bet kas.

Kita dalis - viešas registras. Jame būtų žmonės, kurie buvo nuteisti dėl seksualinių nusikaltimų. Lenkijoje šiame registre žmonės paskelbti netgi su nuotraukomis.

Lietuvoje siūlome skelbti vardą, pavardę, kitus duomenis, kuriuos teisiškai galima skelbti. Manau, tai veiktų kaip svarbi prevencinė priemonė. Lenkijoje tai efektyviai veikia. Siūlome, kad teismas spręstų, ar žmogų įrašyti į šį registrą, ar ne, priklausomai nuo rizikos, ar žmogus nusikals vėl.

- Ar Seime jaučiamas palaikymas tokiam siūlymui?

- Dabar matome labai proaktyviai dirbančią vidaus reikalų ministrę, kuri bando atskirais įstatymo pakeitimais ir vidiniais įsakymais sustiprinti jau dabar veikiantį registrą ir jo funkcionalumą.

Tai yra gerai, nes parodo, kad problema yra aktuali. Taip, kaip registras veikė iki šiol, nebuvo efektyvu. Bet sąsajų su gyventojų registru, kitais registrais, vis tiek nėra. Taip nesuteikiamos galimybės darbdaviams, tėvams gauti reikalingą informaciją.

- Nors dabartiniame registre kaltinamų dėl seksualinių nusikaltimų asmenų duomenys yra, jeigu žmogus išvengė baudžiamosios atsakomybės arba skundė teismo sprendimą, jo pažymoje nurodoma, kad jis neteistas ir dirbti su vaikais gali.

- Vienas atskirtas seksualinių nusikaltėlių registras išspręstų tokias problemas. Pagal mūsų siūlymą, informaciją apie tokį žmogų darbdaviui būtų pateikta, jis žinotų, kad asmuo buvo įtartas ar kaltintas seksualiniais nusikaltimais, o ne tik tai, ar jis buvo teistas.