Seimūnams užkliuvo VU „Lyčiai jautrios kalbos gairės“ – brukama „pažangiųjų“ tiesa, siekiant finansinės naudos

Keturiasdešimt Seimo narių pasirašė kreipimąsi į VU Senatą dėl siūlomų „Lyčiai jautrios kalbos gairių“.

Jie tikina, jog VU bando „keisti lietuvių kalbos formas, iki šiol išsaugojusias daug kalbinių ypatybių, kurių neliko kitose giminiškose kalbose, ir siekia kurti dirbtinę kalbą, kuri vystosi ir keičia ne natūraliai, o per „pažangiųjų“ ideologijų ir biurokratų brukamas tariamo korektiškumo normas“.

Rašte teigiama, kad universitetas tokiu būdu lietuvių kalbą siekia „parduoti ir gauti finansinės naudos“.

Lietuvių kalba negali tapti jokios ideologijos tarnaite ir įrankiu indoktrinuoti jaunimą.

Seimo nariai prašo atšaukti „Lyčiai jautrios kalbos gairių“ taisykles, sako, jog reikia „nepasiduoti užsiangažavusių „naujovėms“ grupių siūlymams“.

„Kviečiame stiprinti lietuvių kalbos – valstybinės kalbos – prestižą, saugoti jos prigimtines ir pasaulio kalbų tyrimams būtinas savybes, tęsti pasaulinio garso nusipelniusias baltistikos tradicijas ir išsaugoti ateities kartoms tai, ką mes gavome, – iš toliausių istorijos klodų atėjusią lietuvių kalbą“, – tvirtina jie.

Kreipimąsi pasirašė įvairių Seimo frakcijų nariai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS), Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, socialdemokratų (LSDP), Lietuvos regionų frakcijos nariai.

Kas siūloma VU kalbos gairėse?

VU „Lyčiai jautrios kalbos gairėse“ yra rašoma, jog tarp „bendruomenės narių yra žmonių, kurių savęs suvokimas vyksta anapus binarinės (dvinarės – moteris / vyras) lyties, todėl bendraujant žodžiu ir raštu vertėtų vadovautis bendru pagarbos principu ir vartoti giminės formas, kurias renkasi pats žmogus.

Gairėse yra pateikiami pavyzdžiai, kaip galima išvengti nuorodų į asmenų lytį.

Tarkime, rinktis lyčių skirtumus neapibrėžiančią (pvz., tyrimo dalyvių teigimu...), sutrumpintą (pvz., visų stud. pažymiai turi būti suvesti iki...) ar beasmenę formą (pvz., apklausoje teigiama, kad... vietoj apklausos dalyviai teigia, kad...) ir panašiai.

Gairėse rašoma, jog galima grafiškai žymėti giminės variatyvumą atskiro žodžio lygmenyje, t. y. naudoti skliaustus, pasvirąjį brūkšnį, ilgąjį apatinį brūkšnį ir kitus ženklus, kai norima paminėti abi lytis (pvz., „žiūrov(i)ų apklausa parodė“, „statistinis respondentų_čių pasiskirstymas“, „visų fakultetų darbuotojas/us pakviesime skiepytis“ ir t. t.).

VU „Lyčiai jautrios kalbos gairės“ nėra privalomojo naudojimo, tai – rekomendacinio pobūdžio kalbos taisyklės.