Seimas sudarė Remigijaus Žemaitaičio apkaltos komisiją

Už komisijos sudarymą balsavo 70 parlamentarų. Dauguma jų buvo valdančiųjų atstovai ir šeši opozicijos nariai: socialdemokratai Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė ir Julius Sabatauskas bei demokratai Rima Baškienė, Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis.

Nepaisant to, kad kai kurie opozicijos nariai palaikė komisijos sudarymą, jų opozicinių frakcijų nariai joje dirbti atsisakė. Jiems nedelegavus savo atstovų, komisijoje dirbs tik šeši konservatorių, liberalų ir Laisvės frakcijų nariai.

„Kaip jūs jaučiatės vykdydami apkaltą be opozicijos deleguotų narių komisijoje?“ – klausė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

Ji pareiškė, kad opozicija nemato prasmės dalyvauti „šitame politiniam cirke“, o pati apkalta esą „grįsta baltais siūlais“. 

„Šios apkaltos esmė yra antisemitizmas, neapykantos kurstymas, kas yra aiškiai išdėstyta šiame teikime. Seimo narys skatino susidoroti su žydų tautybės asmenimis, jeigu jums tai neatrodo pakankamas pagrindas ginti kitus žmones, ginti Konstituciją, man dėl to labai gaila“, – teigė iniciatyvą pateikęs konservatorius Andrius Vyšniauskas.

Jo teigimu, šis klausimas yra vertybinis ir moralinis, o opozicijos elgesį vadino dėjimu į krūmus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad nedalyvavimas apkaltos komisijoje jau yra pozicijos pareiškimas.

Pagal projektą, komisija savo išvadą turėtų pateikti iki šių metų gruodžio 1 dienos.

Praėjusią savaitę valdantieji surinko 36 parašus dėl apkaltos šiam parlamentarui už antisemitinio pobūdžio pasisakymų.

„Iš Seimo nario R. Žemaitaičio teiginių turinio ir jų sisteminio pakartotinumo darytina išvada, kad šie pasisakymai pasižymi nuolatiniu neapykantos kurstymu, antisemitinių nuostatų skatinimu, priešiškumo kūrimu, kuris yra tiesiogiai nukreiptas prieš vieną tautinę mažumą – žydų tautą bei Izraelio valstybę“, – rašoma apkaltos tekste.

Valdančiųjų vertinimu, tokiais sistemingai pasikartojančiais pasisakymais siekiama skatinti smurtą, priešiškumą, pateisinti neapykantą prieš visą žydų tautą ir provokuoti visuomeninę bei tautinę nesantaiką, o tai nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais tarptautinių santykių srityje.

„Suvokime pagaliau, kad jeigu mes nieko nedarysime šiandien, jeigu leisime Remigijui Žemaitaičiui praslįsti dėl pacituotos neva „lietuviškos“ antisemitinės patarlės, atviro smurto kurstymo prieš mūsų bendrapiliečius, neapykantos ir tautinės nesantaikos skatinimo, tai net neabejoju, kad kitą dieną atsibudę išvysime iš Seimo tribūnos cituojant „Mein Kampf“, – antradienį sakė A. Vyšniauskas.

Anot jo, R. Žemaitaičio komentarai apie žydus neigia šimtmečius Lietuvos istorijos, kuri neįsivaizduojama be turtingo žydų paveldo, ir užteršia visą Lietuvos žydų gelbėtojų istoriją.

„Remigijus Žemaitaitis savo žodžiais ir veiksmais neigia herojiškus žmoniškumo aktus, kuriuos Lietuvoje įkūnija Ona Šimaitė, Stefanija Ladygienė, Kazys Binkis ir kiti lietuviai, paskelbti Pasaulio tautų teisuoliais“, – tvirtino konservatorius.

Politikas pabrėžė, kad antisemitiniai komentarai iš Seimo tribūnos daro milžinišką žalą tarptautinei Lietuvos reputacijai. 

Apkaltos tekste pateikiami R. Žemaitaičio įrašai, tokie kaip: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!” ir kiti.

Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. 

R. Žemaitaitis teigia, kad pagrindo jo apkaltai nėra, savo įrašų jis nelaiko antisemitiniais, o visus teiginius esą gali pagrįsti tarptautiniais dokumentais ar istoriniais šaltiniais.

Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija, kuri pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Seimui patvirtinus išvadą, kad esama pagrindo apkaltai, jis turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.