Seimas pritarė šalyje pratęsti nepaprastąją padėtį: opozicija kaltino valdančiuosius pertekliniu sprendimu

Už Seimo nutarimą balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 7, o susilaikė 28 Seimo nariai.

Nepaprastoji padėtis Lietuvos teritorijoje įvesta dar vasario 24 dieną, kai Rusija pradėjo brutalų karą prieš Ukrainą.

Įstatymo projekte nurodoma, kad nepaprastosios padėties metu draudžiama retransliuoti ir platinti internete Lietuvos teritorijoje Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir atskiras programas, išskyrus atvejus, kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija suteikia leidimą arba kai jos retransliuojamos iš ES valstybių narių ar Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.

Taip pat asmenims draudžiama organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kurių tikslas – bet kokia forma ar mastu palaikyti Rusijos ir Baltarusijos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis.

Opozicija kaltino valdančiuosius, esą nepaprastoji padėtis visoje šalyje yra perteklinis sprendimas

Parlamentarų nuostatos dėl nepaprastosios padėties stipriai išsiskyrė. Opozicijos atstovai tvirtino negalintys niekaip suprasti, kokiu pagrindu reikia visoje šalyje pratęsti šį teisinį režimą. Jų teigimu, būtų galima kalbėti nebent apie nepaprastosios padėties galiojimą pasienio ruože.

„Aš suprantu, kad situacija Europoje ne pati geriausia, aš suprantu, kad vyksta karas Ukrainoje – žiaurus karas. Bet yra aplinkinės šalys, kurios neįveda nepaprastosios padėties. Yra pasienis. Aš galbūt balsuočiau už tai, kad ta tvarka paliktų pasienyje. Dėl šventos ramybės. Bet argumentai, kuriais norima įvesti nepaprastąją padėtį visoje šalyje, kad draustume retransliuoti rusiškus kanalus – tam yra Ryšių reguliavimo komisija“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Kur yra Laisvės partija, kuri šneka, kad užtraukti rimtesnį dūmą galima, bet žmogaus teises suvaržyti – tai jau galima taip daryti“, – šmaikštaudamas klausė socialdemokratas.

Panašiai klausimus formulavo ir „valstietis“ Jonas Jarutis.

„Suprasčiau, kad kažkokią nepaprastąją padėtį būtų galima laikyti pasienio ruože, bet nepaprastosios padėties įvedimas visoje Lietuvoje tikrai nėra pateisinamas. Jei šia padėtimi jūs pridengiate nesąmones, kurias darote šiomis dienomis, tai taip ir pasakykite. Ribojama žodžio laisvė, ribojami susirinkimai, profsąjungos neturi galimybės išsakyti savo reikalavimų... Tai aš šio projekto nepalaikysiu“, – teigė politikas.  

Tuo tarpu valdantiesiems konservatoriams atstovaujanti vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikino, kad esama geopolitinė situacija tiesiog reikalauja pratęsti nepaprastąją padėtį. Pasak jos, tą rodo ir nepasibaigę nelegalių migrantų bandymai prasprūsti į Lietuvos teritoriją.

„Kas dieną tų bandymų matome, matome naujus kelius, kai žmonės keliauja per Maskvą į Baltarusiją ir tada bando patekti su Baltarusijos režimo pagalba į Lietuvą. Tai tikrai pasienyje situacija nėra rami, bendras geopolitinis kontekstas – Rusijos karas prieš Ukrainą, garsinimai – visa tai tikrai verčia mus būti pasiruošusius“, – Seime sakė A. Bilotaitė ir pažymėjo, kad, priešingai nei sako opozicija, nepaprastosios padėties įvesti ribojimai gyventojams nepatogumų nesukėlė.

„Iki šiol jie gyventojams nesukėlė kažkokių nepatogumų, jie nėra pertekliniai, jie yra tikrai gerai apsvarstyti ir įvertinti“, – tikino A. Bilotaitė.