Seimas priėmė 2023 metų biudžetą

Opozicija kritikavo biudžetą teigdama, kad energijos kainų kompensacijos taikomos neatsižvelgiant į žmonių pajamas ir suvartojimą. Taip pat piktintasi, kad per mažai didinamos pensijos ir neapmokestinamosios pajamos.  

Valdančiosios koalicijos atstovai tvirtino, kad atsižvelgiant į geopolitines grėsmes ir išaugusias kainas šis biudžetas padės žmonėms suvaldyti išlaidas.  

Valdžios sektoriaus deficitas, prognozuojama, sieks 4,9 proc.  bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys suplanuoto rodiklio.  

Valdžios sektoriaus skola 2023 metų pabaigoje turėtų sudaryti 43 proc. BVP – beveik dviem punktais mažiau negu skola buvo planuojama šiemet (44,8 proc.).

Lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos. Neterminuotai ši lengvata galios apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams. 

Dėl PVM lengvatų biudžeto pajamos, palyginti su paskutiniu projektu, mažinamos 60 mln. eurų iki 15,544 mlrd. eurų, išlaidos lieka tokios pat – 18,629 mlrd. eurų, o deficitas auga taip pat 60 mln. eurų iki beveik 3,088 mlrd. eurų.  

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų, iki 840 eurų didės minimali alga, pensijos augs iki 542-575 eurų, priklausomai nuo darbo stažo, o bazinis pareigūnų atlyginimų dydis – iki 186 eurų.

Elektros ir dujų kainų kompensacijoms gyventojams ir verslui, investicijoms į atsinaujinančią energetiką numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.