Seimas nusprendė leisti parduoti saugų, bet pasibaigusio minimalaus tinkamumo vartoti termino maistą

Už įstatymo pakeitimus balsavo 92, prieš 6, susilaikė 14 parlamentarų. Pataisos įsigalios 2024 m. sausio 1 d.

Siūlymą palaikęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika tvirtino, kad pakeitimas yra svarbus dėl maisto švaistymo prevencijos, tačiau jis atkreipė dėmesį į maisto klastojimo atvejus.

„Įstatymo projektas svarbus dėl maisto švaistymo, tačiau noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kad svarbu užtikrinti tai, jog nepasikartotų situacija, kur neseniai girdėjome apie maisto klastojimo skandalą.

Virš 50 prekybos vietų buvo ir keli šimtai tonų įvairių maisto produktų suklastotomis etiketėmis tiekiama į rinką“, – plenarinių posėdžių salėje teigė K. Mažeika.

Už projektą taip pat pasisakiusi „laisvietė“ Ieva Pakarklytė aiškino, kad Lietuvoje yra iššvaistoma pernelyg daug maisto.

„Per vienerius metus kiekvienas lietuvis vidutiniškai išmeta apie 141 kilogramą maisto. Pasaulyje bene trečdalis viso pagaminamo maisto yra iššvaistoma, Lietuva taip pat pakankamai daug iššvaisto.

Tikiu, kad projektas prisidės prie mažesnio maisto švaistymo ir lygiuosimės labiau į Skandinavijos šalis, kurios čia yra pažangios“, – tvirtino I. Pakarklytė.

Vis tik Maisto įstatymo pataisoms nepritaręs „valstietis“ Aurelijus Veryga aiškino, kad tai nepadės mažinti maisto švaistymo, o bus parduoti tie produktai, kurie būtų atitekę „Maisto bankui“.

„Jeigu norime mažinti maisto švaistymą ir mokyti žmones atsakingiau elgtis, tai tą reikėtų daryti ten, kur realiai to mokoma - ugdymo įstaigose diegiant švediško stalo principą, nemokamo vaikų maitinimą, kas Seime niekaip nesulaukia pritarimo. (...)

Užuot atitekę „Maisto bankui“, priėmus sprendimą produktai tiesiog bus parduodami“, – sakė A. Veryga.

Iniciatoriai tikina, kad priėmus įstatymo pakeitimus, bus leidžiama vartotojams įsigyti ir vartoti saugių produktų ilgiau, taip mažinant mažmeninėje prekyboje susidarančių maisto atliekų kiekį.

Taip pat, bus didinamas vartotojų sąmoningumas, tai yra, vartotojai bus skatinami vartoti saugų ir kokybišką maistą, paženklintą „Geriausias iki...“, nepaisant to, kad jo tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, taip keičiant neigiamas socialines normas šio maisto atžvilgiu ir skatinant domėjimąsi maisto ženklinimo žymų „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“ skirtumais.

Numatoma, kad Maisto įstatymo projektu siūlomo pakeitimo galima ekonominė nauda siektų 147,6 mln. eurų per metus.