Seimas balsuos dėl veto įstatymui, kuriuo sugriežtinami reikalavimai rinkimų komitetams

Šalies vadovas vetavo Seimo birželio pabaigoje priimtą Politinių organizacijų įstatymą argumentuodamas, jog griežtesni reikalavimai steigiant rinkimų komitetus apsunkins jų dalyvavimą politiniame gyvenime ir „nesudarys lygių sąlygų į vietos savivaldą bei ES reikalų sprendimą įtraukti kuo daugiau politinio proceso dalyvių“.

Pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tuo tarpu siūlo atmesti prezidento veto ir priimti įstatymą be pakeitimų. Tam reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Šalies vadovo veto šeštadienį Seime pristatęs jo patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad priimant įstatymą „nebuvo paaiškinta, kodėl kilo būtinybė artėjant 2023 metų savivaldos rinkimams reikšmingai didinti visuomenėje įprastą ir jau nusistovėjusį visuomeninių rinkimų komitetų skaičių“.

„Toks reikalavimas daro tiesioginę įtaką komitetų įsteigimo galimybėms ir galimybėms dalyvauti rinkimuose“, – pristatydamas prezidento veto Seime sakė P. Mačiulis.

Seimo baigiantis pavasario sesijai priimtas įstatymas numato, kad EP rinkimuose dalyvauti norinčiam politiniam komitetui reikėtų bent 1 tūkst. steigėjų, o savivaldos rinkimams – bent 0,1 proc. tos savivaldybės gyventojų.

Dabar įstatymas numato, kad rinkimų komiteto keliamą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą turi paremti bent 20 proc. tos savivaldybės rinkėjų skaičiuojant vienam mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.

Pasak prezidento, minimalaus steigėjų skaičiaus didinimas reikšmingai apsunkina politinių komitetų steigimą.

„Politinių komitetų teisė dalyvauti rinkimuose yra apsunkinama taip, kad gali iš esmės tapti deklaratyvi.

Jei mes ne tik deklaruojame, bet ir iš tikrųjų norime skatinti žmonių įsitraukimą, pilietinę galią, pasitikėjimą valstybės institucijomis ir pačia valstybe, reguliavimu turi būti įtvirtinami ne apsunkinimai, o priešingai – galimybės dalyvauti rinkimuose kuo platesniam ratui žmonių, jos turi būti paprastinamos ir lengvinamos“, – Prezidentūros pranešime vetuodamas įstatymą sakė G. Nausėda.

Jis taip pat pažymėjo, kad naujame Politinių organizacijų įstatyme „dauguma pareigų ir politinėms partijoms taikomų reikalavimų yra taikoma ir politiniams komitetams“, tačiau valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami tik politinėms partijoms.

„Siekdamas užtikrinti konstitucinių reikalavimų laikymąsi, taip pat politinių komitetų nuolatinės veiklos sąlygas ir tęstinumą, prezidentas siūlo įstatyme numatyti valstybės biudžeto lėšų skyrimą politinių komitetų veiklai finansuoti, taip sudarant sąlygas skirti pasiekimus rinkimuose atspindintį valstybės biudžeto finansavimą ne tik partijoms, bet ir politiniams komitetams“, – teigė prezidentas.