Sausra nemažina geriamojo vandens atsargų – jo šalyje net per daug

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė sako, kad gruntinio vandens lygis krenta, todėl žmonės, kurie vartoja vandenį iš šulinių, gali jo pritrūkti. 

„Dabar, kai sausesnis periodas, mes stebime, kad gruntinio vandens lygis krenta. (...) Matau probleminį kritimą Ukmergėje, Vilniaus rajone, Varėnos rajone“, – BNS R. Radienė.

Vis dėlto, anot jos, kritinio lygio dar nepasiekta, o be to, gruntinis vanduo itin greit atsistato: „Žemo vidutinio vandens lygio jis dar nepasiekė, bet atėjus lietums, po kažkiek laiko jis vėl atsistatys“. 

Vis dėl to, anot R. Radienės, Lietuvoje yra susiklosčiusi gana unikali situacija – šalyje beveik 100 proc. vandeniu apsirūpinama iš giluminių vandens gręžinių, kuriems sausra jokios įtakos nedaro. 

„Geriamam vandeniui, ką mes geriam gręžiniais (sausra jokios įtakos nedaro – BNS), nebent ką mes geriam šuliniais“, – sakė R. Radienė.

Pasak jos, 100 proc. iš požeminio vandens geriamąjį vandenį gauna taip pat Danija, visos kitos šalys juos apsirūpina tiek  iš požeminio, tiek iš paviršinio vandens.

„Vilniaus vandenų“ atstovė spaudai Jolita Orentaitė BNS teigė, kad Lietuva šiuo atveju yra apdovanota šalis – turime net 7 kartus daugiau vandens nei jo reikia. 

„Esame užtikrinti, jog gėlo vandens mums nepritrūks. (...) Esame gėlo vandens turtais apdovanota šalis, Lietuvoje gėlo vandens yra net apie 7 kartus daugiau nei yra suvartojama, (...) mažas kritulių kiekis paveikia paviršinius vandenis, bet ne požeminį vandenį“, – sakė J. Orentaitė.

Anot jos, dauguma šalių požeminiu vandeniu gali apsirūpinti tik iš dalies, todėl jose geriamą vandenį ne tik sunkiau tiekti, tačiau jis ir mažiau švarus. 

„Didelė dalis pasaulio šalių tokios privilegijos neturi, todėl susiduria ne tik su papildomomis problemomis dėl nenutrūkstamo vandens tiekimo, bet ir ne tokios puikios vandens kokybės“, – teigė J. Orentaitė.

R. Radienė pridūrė, kad Lietuvoje iš čiaupų praktiškai bėga mineralinis vanduo.

„Daug yra vandens, kuris Lietuvoj pripažintas mineraliniu vandeniu, jis yra praktiškai toks pat, kaip bėgantis iš čiaupo“, – sakė Lietuvos geologijos tarnybos specialistė.

Anot jos, Lietuvoje saugiai būtų galima išgauti beveik 4 milijonus kubinių metrų vandens per parą, tačiau tiek jo paprasčiausiai nereikia.

„Požeminis vanduo, kuris yra tiekiamas viešajam vandens tiekimui, kuris yra išgaunamas gręžiniais, jo mes turim išties nemažai, mes turim apie 3,72 milijono kubinių metrų per parą – mes galim jo tiek saugiai išgauti. Ir šiuo metu, ir pernai metais išgavimas buvo apie 12 proc.“, – teigė R. Radienė.

Anot jos, tokia situacija Lietuvoje yra ir todėl, kad šalyje daug lyja, ir dėl mažo žmonių skaičiaus, ir dėl seniai įrengtų gręžinių. 

„Ir požeminio vandens daug turim, esam visgi lietaus šalis, ir žmonių mažai turim, ir netgi nuo sovietinių, ne, nuo dar ankstesnių laikų, kada buvo įrengti pirmieji gręžiniai, tiesiog susiklostė tokia praktika“, – sakė R. Radienė. 

„Kauno vandenų“ ir „Klaipėdos vandens“ atstovės BNS teigė, kad ir šiuose regionuose geriamo vandens netrūksta ir netrūks.

„Gręžiniuose, rezervuaruose vandens turime pakankamai. Vandenį kaupiame, prireikus panaudojame, naktį vėl pildome rezervuarus“, – sakė „Kauno vandenų“ atstovė spaudai Vaida Bytautė.

„Mes gyvename tokioje valstybėje, kur vandens tiesiog negali pritrūkti“, – sakė „Klaipėdos vandenų“ atstovė Gintarė Butkienė.

Anot jos, vienintelė problema – netolygumas, kai Lietuvos gyventojai daug vandens vartoja vienu metu.

R. Radienė teigė, kad Lietuvoje požeminio vandens pradėtų trūkti tik tuo atveju, jei šalyje sausra nenutrūkstamai tęstųsi apie 5-8 metus.