S. Skvernelis: valstiečių frakcija neskils, jei neatsiras noro primesti vieną nuomonę

– Ekspertai sako, kad skubama laisvinti karantino ribojimus, reikėtų dar palaukti, nes plinta mutavęs virusas, pildosi ligoninės. Kaip jūs vertinate Vyriausybės veiksmus?

– Šiek tiek nuoseklumo trūksta. Buvo momentas, kai susirgimų skaičiai buvo sumažėję ir tuomet buvo sakoma, kad reikia priimti tikrus sprendimus. Tai nebuvo daroma.

Dabar, kai skaičiai auga pakankamai drastiškai, Vyriausybė pradėjo laisvinti karantiną, neatlaikė spaudimo iš verslų, visuomenės, nes visi yra pervargę ir nemato logikos kai kuriuose draudimuose. Jau turime drastišką skaičių augimą, nors atlaisvinimas yra nepilnas.

Manau, kad Vyriausybė klauso ekspertų ir galbūt turi kokį nors planą – B arba C.

Ši Vyriausybė pirmą mėnesį labai mus kritikavo, kad mūsų Vyriausybė specialiai kažko nedarė. Tas jų netiesos sakymas dabar yra akivaizdus, turint tiek persirgusių žmonių ir tiek vakcinuotų, nors ir su chaosu.

Vakcinacijos procese vyksta nesuprantami dalykai: atiminėjimos vakcinos, nėra prioritetų arba jie nuolat keičiami. Esant apie pusei milijono žmonių, turinčių imunitetą, vis tiek sugebama tokius skaičius užauginti. Tai rodo, kad priimant sprendimus trūksta logikos, nuoseklumo ir argumentų pagrįstumo.

– Ar jums pavyksta pasikalbėti su premjere, ar ji klausia jūsų patarimų?

– Jeigu mes ir kalbamės, tai pokalbių turinio nei aš, nei premjerė neatskleisime: kokie, kas, kokios temos domina. Taip, mes ir Seime pabendraujame, bet natūralu, kad ministrė pirmininkei, kaip Vyriausybės vadovei, didelių patarimų, turbūt, nereikia.

Kai yra poreikis, apsikeičiame nuomonėmis, bet sprendimus priiminėja Vyriausybė. Ir aš, ir kas nors kitas iš buvusių vyriausybių nekėlėme klausimo „ką man dabar daryti?“, nes tai būtų politinė savižudybė.

– Valdančiojoje daugumoje nėra vienbalsio sutarimo dėl galimybių paso, ar yra sutarimas opozicijoje?

– Šiuo atveju mūsų sutarimas ar nesutarimas neturi jokios galios. Aš tikrai palaikyčiau Vyriausybės siekį, kad atsirastų galimybių pasas. Yra daug vakcinuotų ar natūralų imunitetą turinčių žmonių ir toks pasas sudarytų papildomas galimybes naudotis tam tikromis paslaugomis bei paskatintų paslaugų sektorių saugiai atsiverti.

Yra didelė problema dėl švietimo – ant savivaldybių yra permesta atsakomybė dėl 5 – 11 klasių moksleivių, valstybė nebepriima sprendimų.

Vaikai turės skirtingas galimybes ir skirtingus pasiekimus, jei vieni grįš prie kontaktinio mokymosi, o kiti ir toliau turės kankintis nuotoliniame moksle.

Taigi čia irgi reikėjo galvoti ir priimti sprendimus. Galbūt ne influencerius ar kitus veikėjus reikėjo vakcinuoti, bet labai kryptingai dirbti. Jeigu švietimas yra prioritetas, tai mūsų tikslas turėjo būti atverti švietimą, ekonomiką ir pan.

– Kaip jūs vertinote tarp Vilniaus ir kitų savivaldybių kilusį skandalą, kai visos vakcinos buvo greitai atiduodamos sostinei? Ar jūs tokioje situacijoje elgtumėtės panašiai, ar vis dėlto laikytumėtės plano ir Vilniuje augant ligonių skaičiui nedidintumėte vakcinavimo apimčių?

– Plano laikymasis ne visą laiką yra racionalus. Situacija keičiasi kasdien ir į ją reikia reaguoti koreguojant savo planus. Svarbiausia tą planą turėti. Tačiau turime paradoksalią situaciją. Tos savivaldybės, kurios tikrai laikosi apribojimų arba ieško kitokių būdų, kaip apsaugoti savo gyventojus, yra baudžiamos.

O tam miestui, kuriam suvaldyti situaciją sekėsi blogiausiai, kitų gerųjų savivaldybių sąskaita, kurios tikrai stengėsi, kentėjo ir dirbo, niekam nepaaiškinus staiga yra skiriamos papildomos vakcinos.

Tai yra komunikacinės klaidos, planavimo ir strategijos neturėjimas.

Jeigu būtų buvę iš anksto pasakyta, kad dalis vakcinų proporcingu būdu bus skiriamos toms savivaldybėms, kurios sunkiai tvarkosi, tai visi būtų to laukę ir tikėjęsi.

Bet šis sprendimas, atliktas paskutinę minutę, diskredituoja tuos žmones, kurie buvo užsirašė į eilę, turėjo gauti vakciną, bet jiems staigiai buvo pasakyta, kad to nebus.

– Šią savaitę Seime buvo įdomus balsavimas – Petras Gražulis teikė rezoliuciją dėl „Didžiojo šeimų maršo“, kuris bus gegužės vidury. Tai maršas už tradicinę šeimą. 52 Seimo nariai balsavo „už“, 36 – „prieš“, 28 susilaikė, tačiau to neužteko, kad rezoliucija patektų į darbotvarkę. Kokia buvo jūsų poziciją šiuo klausimu?

– Aš tikrai palaikiau ir norėjau, kad įtrauktų į darbotvarkę. Manau, kad diskusija Seime šiais klausimais tikrai nėra žalinga. Yra įvairios nuomonės ir mes neturime bijoti diskutuoti. Kaip ir kiekviename renginy, atsiranda tam tikri radikalai, kurie savo pareiškimais bando sukompromituoti patį renginį.

Bet aš tikiuosi, kad didžioji dalis žmonių, kurie ruošiasi dalyvauti arba palaiko šią idėją, iš tiesų atstovauja tas vertybes, kurios jiems buvo įdiegtos ar kurias jie išsiugdė patys. Dabar su tam tikra retorika bandoma rodyti agresiją ar kažkur pasiųsti Seimą.

Svarbu, kad renginys vyktų laikantis saugumo reikalavimų, nes kitokiu atveju tokio masto renginys gali sukelti didžiules pasekmes, kalbant apie epidemiologinę situaciją. Taip žmonės gali reikšti savo mintis taikiai, demokratišku būdu.

Jie pasisako už tradicinę šeimą, už tai, kaip supranta šeimą, ir tikrai nemanau, kad tai yra nukreipta prieš kažką.

Tai neturėtų būti nukreipta prieš kitą nuomonę. Tikrai palaikau pačią idėją, tik atmetu visus radikalius pareiškimus, kurie yra prisišlieję prie šito renginio.

– 52 Seimo nariai balsavo „už“ ir, sutikite, tai yra daug, turint omenyje, kad Laisvės partija niekaip nepateikia partnerystės įstatymo. Jie žadėjo tą padaryti per šimtą dienų, bet iki šiol nieko neteko girdėti. Kaip prognozuojate, ar valdantiesiems, šiuo atveju Laisvės partijai, bus sunku įgyvendinti savo pažadus?

– Tai priklausys nuo to, koks bus įstatymo projektas. Tikrai yra alternatyvų. Ir praėjusiame Seime buvo bandoma šiuos santykius teisiškai sureguliuoti.

Žmonės, kurie šeimą suvokia tokiu pagrindu, irgi turi būti teisiškai apsaugoti.

Valstybėje visi mūsų piliečiai yra svarbūs, jų teisiniai šeimos santykiai irgi turėtų būti sureguliuoti, bet tikrai nebus kalbų apie alternatyvios santuokos įteisinimą ar šeimos sąvokos keitimą. Esminis klausimas – ar mes norime tokios agresyvios reklamos, ar norime iš tikrųjų spręsti tų žmonių klausimą, kad jie jaustųsi komfortabiliai gyvendami mūsų šalyje?

Jeigu bus radikalus sprendimas, toks įstatymas tikrai neturės jokios perspektyvos Seime, mano manymu.

– Kaip klostosi jūsų santykiai su šešėline Vyriausybe? Ar nusišlifavo? Galų gale, kieno paskutinis žodis opozicijoje – jūsų ar Ramūno Karbauskio?

– Ramūnas nebuvo teisus, pasakydamas, kad neskaitau dokumentų. Visad juos skaitau, nesvarbu, įdomu ar ne. Nelabai sureikšminčiau šitų pasisakymų, jų būdavo ir per ketverius metus kartu būnant valdžioje.

Atsakant, kieno žodis paskutinis, tai vienasmeniško pagrindinio žodžio nėra. Mes turime koalicijos susitarimą su viena iš frakcijų ir mes diskutuojame, bandome priimti bendrus sprendimus.

Jeigu nuomonės išsiskiria, tų sprendimų nepriimame. Čia nėra kažkokių tai opozicijos viršininkų. Ieškome kompromiso ir ta demokratine dvasia bandysime dirbti ir toliau.

– Jūsų nesutarimai paskatino politologus svarstyti, kad galbūt jūs kuriate frakciją arba partiją. Ar galite tai patvirtinti arba paneigti?

– Politikoje niekada negali pasakyti, kad vieno ar kito nedarysi arba darysi, nes po to tenka koreguoti planus, atsižvelgti į pasikeitusias aplinkybes. Šiandien dirbame frakcijoje ir manau, kad šita frakcija turi didžiulį potencialą, jeigu neatsiras jėgų, kurios norės pačios iš vidaus tą frakciją suskaldyti su savo radikaliais pareiškimais, vienos nuomonės primetimu. Tada bus kita situacija.

Darbas opozicijoje daugumai iš mūsų yra naujas. Į politiką, į Seimą patekome 2016 metais, iš karto į valdžią.

Tai yra nauja praktika, kai kurie dar negali susitaikyti su tokia pozicija, bet tai yra mūsų virsmas. Aš manau, kad tai priklausys nuo to, kaip mūsų frakcija atrodys ateityje, kokiais principais ir kokiomis vertybėmis vadovausis.

– Kalbama, kad, jei Laisvės partija nesumažins apsukų, valdantieji gali pradėti galvoti, kuo ją pakeisti. Vieni iš „pakaitalų“ galėtų būti socialdemokratai, kurie dažnai balsuoja labai panašiai su valdančiąja dauguma. Ar esate ką nors girdėjęs šia tema?

– Be abejo, visi esame kažką girdėję, bet Seimas ir politika iš dalies yra pagrįsti gandais, sąmokslo teorijomis ir pletkais. Kai kas tai daro sąmoningai, norėdami įnešti intrigą. Tačiau geriausiai rodo darbai.

Pagal balsavimus ypatingai akivaizdžiai matosi, kad socialdemokratų frakcija Seime labai dažnai palaiko valdančiuosius. Tai rodo, kad gali būti, jog toks susitarimas yra. Jeigu taip įvyktų, aš tikrai nenustebčiau, jeigu Laisvės partiją pakeistų socialdemokratai.

– Arba dar minima Darbo partija. Apie tai ką nors girdėjote?

– Kol kas sėkmingai dirbame opozicijoje ir negaliu daryti prielaidų, kad Darbo partija galėtų eiti stiprinti valdančiąją koaliciją. Ne, man neteko to girdėti.

– Gal teko girdėti, kur pastaruoju metu dingęs Viktoras Uspaskichas?

– Kiek aš suprantu iš tų viešų pareiškimų ir pasisakymų, tai Darbo partijos pirmininkas yra užsienyje.

– R. Karbauskis prieš keletą savaičių komentavo, kad tarp frakcijų yra nelygus susitarimas. Darbo partija gavo gerokai daugiau, nors yra gerokai mažesnė negu valstiečiai. Tarkime, trys kadencijos opozicijos lyderio ir penkios valstiečių. Anot R. Karbauskio, tai nėra teisinga. Ką jūs manote?

– Aš manau, kad tai yra teisinga, jeigu ieškai kompromisų ir sutarimo. Čia nėra valdančioji dauguma, kur proporcijos yra labai svarbios. Tai visgi yra demokratiniu būdu susivienijusios dvi opozicinės frakcijos, čia yra kiti principai.

Taigi manau, kad galbūt proporciškai tai nėra teisinga, bet tai išmintingas sprendimas.