S. Skvernelis: kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso prisideda prie abejonių skleidimo

„Tokie sprendimai prisideda prie dar daugiau abejonių skleidimo, o šiandien, kada tos abejonės atsiliepia tuo, kad žmonės nesiskiepija, nemanau, kad prisidės prie to bendro tikslo. (...)

Ką aš ir deklaravau būdamas valdžioje, ir dabar tą patį galiu pasakyti, – politika yra politika, bet tikslas yra bendras, siekiant šitą situaciją įveikti, nes tai baigiasi tragiškai, baigiasi žmonių mirtimis“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.

S. Skvernelis kritiškai įvertino, jo teigimu, „valstiečių“ iniciatyva atsiradusi kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso. Viena vertus, pažymėjo ekspremjeras, nėra nieko blogo, kad KT turės progą pasisakyti dėl galimybių paso.

Tačiau, kita vertus, politikas neslėpė manąs, kad opozicijai priklausančių politikų užklausa jam primena politinį žaidimą.

„Tai primena žaidimą „pakerštaukime“. Valdantieji opozicijoje darė tą patį, kai tik galėjo kur nors pagaliuką tarp ratų įkišti, tai ir kišo. (...) Mano argumentai – tegul patikrina, bet iš esmės tai vėlgi kelia abejones, kurios visą laiką buvo kažkur. Valdantieji irgi nenorėjo girdėti, kad galimybių pasas ar panašios priemonės turėtų atsidurti įstatymo reguliavimo sferoje“, – sakė S. Skvernelis.

S. Skvernelis teigia, kad jo vadovaujamai frakcijai nebuvo pasiūlyta svarstyti sprendimą dėl kreipimosi į Konstuticinį Teismą. Anot ekspremjero, jei opozicija ir būtų siūliusi, jis asmeniškai nebūtų pritaręs.

„Mes esame konstruktyvi opozicija ir turime savo nuomonę, kad visgi ne politiniai žaidimai ar kerštas vienas kito atžvilgiu svarbu tokiais klausimais, kuriais reikia susitarti. Šis klausimas yra šiandien vienas iš turbūt labiausiai degančių politinėje darbotvarkėje, todėl reikia valstybei saugoti žmones, jų sveikatą, jų gyvybes“, – sakė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Lietuvos regionų ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami ištirti, ar Vyriausybės nutarimas, nustatantis galimybių pasą, neprieštarauja Konstitucijai bei įstatymams.

Jų teigimu, galimybių pasas diskriminuoja ir segreguoja atskiras žmonių grupes, varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.

Be to, opozicijai kyla klausimų dėl ribojimų proporcingumo bei teisėtumo – žmogaus teises suvaržančios nuostatos yra įtvirtintos Vyriausybės nutarimu, nors Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog tą gali daryti tik įstatymo leidėjas įstatymu.

Seimo narių grupė, motyvuodama tuo, kad galimybių pasą įteisinęs reguliavimas varžo pamatines didelės grupės žmonių teises, prašo KT nagrinėti kreipimąsi ne eilės tvarka, o suteikiant jam pirmenybę. Tokį sprendimą Konstitucinis Teismas gali priimti įvertinęs bylos aplinkybes.