Rekordinio kyšio atomazga: visus prašoma pasiųsti į belangę

Lietuvos apeliaciniame teisme dėl didžiausio šalyje kyšio reikalavimo iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimas pasiekė finišo tiesiąją.

Valstybinį kaltinimą šioje rezonansinėje byloje palaikantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis beveik baigė sakyti savo baigiamąją kalbą.

Kyšininkavimu, dokumentų klastojimu, turto iššvaistymu ir piktnaudžiavimu kaltintas bankroto administravimo paslaugas teikiančios bendrovės „Valeksa“ uostamiesčio filialo direktorius Darius Daubaras bei padėjimu reikalauti kyšio kaltinti Vilniaus advokatų kontoros „Karsten, Kraujalis ir partneriai“ advokatas Tomas Puzinas ir sostinės bendrovės „RR Management“ direktorius Andrejus Rybakovas (verslininkas dar kaltintas ir dokumentų klastojimu bei padėjimu švaistyti turtą) išgirdo, kokią artimiausią jų ateitį mato teisėsauga.

Realus laisvės atėmimas

Prokuroras G. Jasaitis patvirtino, kad trims minėtiems asmenims prašo skirti realias laisvės atėmimo bausmes.

D. Daubarą norima už grotų pasiųsti ketveriems, T. Puziną - trejiems su puse metų. A. Rybakovui prašoma skirti švelniausią, pusantrų metų laisvės atėmimo, bausmę.

G. Jasaičio teigimu, trys asmenys yra kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. (kyšininkavimas) 3-iąją dalį - valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL (12 250 eurų) vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, yra baudžiamas laisvės atėmimu.

Už šį nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų.

"Apeliacinis skundas parašytas, kad būtų panaikintas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis ir priimtas naujas, kuriuo visi trys asmenys būtų pripažinti kaltais padarę inkriminuojamą nusikaltimą.

Mano pozicija tokia - byloje visiškai pakanka įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Todėl ir prašiau, jog visi trys asmenys būtų pripažinti kaltais padarę visus jiems inkriminuojamus nusikaltimus„, - “Vakarų ekspresui" sakė vienas labiausiai patyrusių Generalinės prokuratūros prokurorų G. Jasaitis.

Neatmetama ir kasacinio skundo galimybė. Ja greičiausiai ir pasinaudos Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos verdiktu nepatenkinta pusė.

Visiškai palaiko teisėsaugą

Nukentėjusiąja šioje byloje yra pripažinta bendrovė „Statega“. Ji prašo D. Daubarui, T. Puzinui ir A. Rybakovui ne tik skirti prokuroro įvardytas realias laisvės atėmimo bausmes.

Iš vyrų ir bendrovės „Valeksa“, D. Daubaro darbdavio, siekiama prisiteisti įmonei padarytą žalą - beveik 491 221 eurą.

Pasak „Stategai“ teisme atstovaujančios teisininkės Renatos Astrauskienės, prokuroro paprašytos skirti bausmės yra ne tik pagrįstos, bet ir protingos.

"Prašomos bausmės yra nei per griežtos, nei per švelnios. Ir tikrai pagrįstos.

Svarbiausia yra įrodyti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo neteisingas.

Mūsų akimis, tai yra labai akivaizdu. O kaip nuspręs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, matysime.

Mes, kaip civiliniai ieškovai, visiškai palaikome prokuratūros poziciją ir prašome atlyginti padarytą žalą - tenkinti mūsų apeliacinį skundą", - teigė R. Astrauskienė.

Praėjo dešimtmetis

Jau buvusį uostamiesčio verslo centro „Neapolis“ bankroto administratorių, valstybės tarnautojui prilyginamą D. Daubarą ir jam talkinusį T. Puziną Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai sučiupo 2013 metų kovo pabaigoje.

Įtarta, kad jie iš bendrovės „Statega“ (ji ir inicijavo „Neapolio“ bankrotą) vadovo už verslo centrą valdžiusios bankrutuojančios bendrovės beveik 9 milijonų eurų kreditorinio reikalavimo teisme pripažinimą pareikalavo ir susitarė priimti per 1,6 mln. eurų neteisėtą atlygį.

Pasak pareigūnų, kyšio priėmimui maskuoti A. Rybakovo vadovaujama „RR Management“ specialiai įsteigė UAB „RR Finance Solutions“.

Jei šis neteisėtas sandoris būtų įvykęs, pinigus būtų gavusi tik grupelė suinteresuotų asmenų.

D. Daubaras kaltintas, jog kyšio reikalavo už savo teisėtą veikimą, vilkindamas didžiausio bankrutuojančios bendrovės „Neapolis“ kreditoriaus bendrovės „Statega“ kreditorinio reikalavimo pateikimą teismui tvirtinti.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir D. Daubarą nušalinus nuo „Neapolio“ bankroto administratoriaus pareigų, teismas patvirtino visus „Stategos“ kreditorinius reikalavimus minėtai bankrutavusiai bendrovei.

Įtarta, kad D. Daubaras „Neapolio“ bankroto administratoriumi paskirtas ne be Klaipėdos apygardos teismo teisėjo Audriaus Saulėno pagalbos, kuriam ši istorija kainavo atleidimą iš pareigų.

D. Daubaro, T. Puzino ir A. Rybakovo kaltė grįsta ne tik liudytojų, bet ir kriminalinės žvalgybos priemonėmis gautais įrodymais.

Netikėtas verdiktas

Šios bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme baigėsi labiau nei netikėtu teismo verdiktu.

Nors prokurorai tris teisiamuosius prašė siųsti į belangę, jie visiškai išteisinti kaip nepadarę jokių nusikaltimų.

Prokurorai D. Daubarą prašė įkalinti ketveriems, T. Puziną - pusketvirtų, A. Rybakovą - pusantrų metų.

Taip pat prašyta D. Daubarui skirti 32 300 eurų, o T. Puzinui - 11 400 eurų baudas.

„Vakarų ekspreso“ duomenimis, visi trys asmenys iki šiol neigia savo kaltę. Šios pozicijos jie laikosi ir baudžiamajai bylai pasiekus Lietuvos apeliacinį teismą, kurio prašo palikti jiems palankų pirmosios instancijos Klaipėdos apygardos teismo sprendimą.

Sudėtinga byla

Teisėsaugininkai neslepia, kad ši baudžiamoji byla yra sudėtinga.

"Klaipėdos apygardos teismas galėjo iš esmės ir neįvertinti visų jos aplinkybių. Todėl ir sutinku su pozicija, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Manau, kad aukštesnės instancijos Lietuvos apeliaciniam teismui pavyks tai padaryti", - sakė G. Jasaitis.

Klaipėdoje pradžią gavusi rekordinio kyšio byla Lietuvos apeliacinį teismą pasiekė 2020 metų pabaigoje.

Į jį su skundu kreipėsi Kauno apygardos prokuratūros prokuroras. Tačiau, remdamasi galiojančia tvarka, valstybinį kaltinimą į savo rankas perėmė Generalinė prokuratūra. Byla patikėta prokurorui G. Jasaičiui.

Bylos nagrinėjimas užtruko ne tik dėl fonoskopinės (garso) ekspertizės.

"Tai vienas iš pagrindinių kaltės įrodymų. Atlikta fonoskopinė ekspertizė pastiprins kaltinimo poziciją ir apeliacinio skundo motyvus. Tuo aš visiškai neabejoju.

Pareigūnai buvo padarę pokalbių išklotinę ir dabar ji yra patvirtinta. Kai kurios detalės paryškintos, jei kažkas iš pokalbio dalyvių kažką neaiškiai pasakė ir pareigūnai ne taip išgirdo. Specialistai tuos žodžius paprasčiausiai išryškino ir įrašė į stenogramą", - sakė G. Jasaitis.

Nors teismas ir nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą, teisminis procesas stabtelėjo.

Bylą nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos narys, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju.

Naujai paskirtai teisėjų kolegijai teko iš naujo susipažinti su bylos medžiaga.