R. Karbauskis apie byrančią frakciją: Saulius - melagis, Agnė - visai kitas reikalas

Akimirka iš Seimo, kai jame dar vienas šalia kito buvo Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė. Stasio Žumbio nuotr.

- Kuo nusivylė A.Širinskienė? Partijos ideologija ar kolegų bendravimo kultūra?

- Tai yra asmeniniai santykiai, - interviu „Vakaro žinioms" atsakė R.Karbauskis, - tam tikros nuoskaudos, kurios jai ne vienerius metus kaupėsi.

Bet aš prieš Agnę nieko neturiu. Tai nėra vertybiniai skirtumai.

Apie Agnę aš esu pačios geriausios nuomonės. Ji pati sutiks, kad ne visada ieškojo kompromisų. Taip pat ir kiti frakcijos kolegos.

Tai santykių, charakterių klausimas, bet apie Agnės išėjimą iš LVŽS - neskubėčiau daryti išvadų. Aušrinė Norkienė („valstiečių" frakcijos seniūnė - aut. past.) jau teiravosi Agnės dėl ketinimo išeiti iš partijos. Šiek tiek emocijoms atslūgus, šis sprendimas gali būti nepriimtas. Agnė vis vien lieka Seime mūsų kolege, bendražyge.

- Seimo „valstiečių" frakcijoje jau antrą kadenciją dirba Aurelijus Veryga. Kaip toks patyręs medikas, kuriam darbe tekdavo pabūti ne tik psichiatru, bet ir psichologu, pražiopsojo, kad A. Širinskienė ryšis tokiam akibrokštui?

- A. Veryga pastebėjo, tikėjo, kad Agnė pailsės ir vėl atras bendrystę su frakcija. Mėnesį Agnės nelietėme visai, nes ji buvo pervargusi, ir tikėjomės, kad bus kažkoks sprendimas.

Jai reikėjo duoti pailsėti, davėme jai galimybę pailsėti, viską apgalvoti, bet klausimas - ar dėl to šiek tiek blogiau nepadarėme? Leidome jai pailsėti ir tikėjomės, gal paskui pati norės ieškoti kompromiso su frakcijos kolegomis.

Čia nėra vertybinis klausimas. Čia nėra išdavystė kaip Sauliaus (Sauliaus Skvernelio - aut. past.) atveju.

Jie (S. Skvernelio komanda - aut. past.) ruošėsi išeiti ir kurti naują partiją labai, labai seniai. Melavo, kad dėl Agnės iš „valstiečių" frakcijos išėjo, o vėliau turėjo pripažinti faktą, kad dar prieš Seimo rinkimus slapti pasitarimai su Sauliumi vyko.

Tai paaiškėjo dėl dokumentų nutekėjimo. Dar vasario mėnesį buvo vienas ar kitas kalbinamas, viliojamas žmogus iš mūsų frakcijos. Jei numatėte kurti naują partiją - tai išeikite kuo greičiau, o Saulius atvirai melavo.

Iš frakcijos išėjusieji ką „ant Agnės varė"? Kad dešimt žmonių iš frakcijos išėjo paskui S.Skvernelį dėl to kalta Agnė.

Kaip jaustis, kai sako, kad tu kaltas? Išėjo, kad kurtų naują partiją, o apkalbėjo Agnę.

Jiems švento nieko nėra, jiems tik valdžia yra džiaugsmas, o kuo blogiau mums, „valstiečiams", tuo jiems geriau. Ir dabar džiaugiasi, kad Agnė iš mūsų frakcijos išėjo.

Bet kai politikoje išduodama vieną kartą, išduos ir kitą kartą. Sakiau Sauliui: tai tavo prakeiksmas. Aplink tave bus žmonės, kurie bus šalia, kol būsi reikalingas. Esi reikalingas tiems žmonėms tik tol, kol duodi jiems valdžios.

O kokie S.Skvernelio idealai? „Valstietis" - ne, „socdemas" - ne. Gal liberalas? Sako - tautininkas, bet dėl „w", „q", „x" raidžių rašybos vos ne į kapus nuvarė akademiką Eugenijų Jovaišą, o mes, „valstiečiai" tokios rašybos vis vien nepalaiminome.

- A.Širinskienė skundėsi kolegų pavydu, net nurodinėjimu pro kokias duris į Seimo rūmus įeiti. Ar tai nėra psichologinis smurtas, vadinamasis mobingas?

- Čia ne tas yra. Agnės charakteris sunkus, mano - irgi nelengvas. Kai tokie charakteriai, tuomet nelengva ir sąlyčio taškų tarp žmonių ieškoti, nei nusileisti, nei siekti kompromisų.

Agnė - labai kieta iš prigimties. Ne visi gali atlaikyti tokį kietą charakterį. O kolegoms tas kaupėsi. Prisidėjo ir kaltinimai, kad dėl jos iš frakcijos žmonės paskui S.Skvernelį išėjo, bet viskas atslūgo, kai paaiškėjo, kad tai melas.

Aš ir Agnei sakiau - kartais reikia paieškoti tinkamų žodžių. Galbūt kai kurie frakcijos kolegos yra tingesni, kai kurie galbūt mažiau išsilavinę, bet vis vien reikia bendradarbiauti.

Aušrinė („valstiečių" frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė - aut. past.) neturėjo autoriteto Agnės atžvilgiu. Manau, pati Agnė apie Aušrinę mažiausiai ką nors skaudaus galėtų pasakyti, bet Aušrinė jai nebuvo autoritetas.

Buvau ir tikrai esu tas autoritetas, bet Agnei autoritetų stigo frakcijoje.

- A.Širinskienė taip pat skundėsi, kad jai buvo siūloma nežiūrėti į kai kuriuos plenarinių Seimo posėdžių pirmininkus. Esą politikės žvilgsnis juos trikdo...

- Gal apie Rimą Baškienę kalbėjo, kai Rima buvo Seimo vicepirmininkė? Rima ją tiesiog be gailesčio puldavo. Rima, kaip žemaitė, kiek užsispyrusi ir „lipo" ant Agnės, bet ir aš galbūt visko nepadariau. Niekas negali sakyti: visi neteisūs, tik aš - teisus. Čia nei vieno nėra visiškai teisaus.

Bet manau, kad Agnė dar pakeis savo nuomonę dėl partiškumo. Šis klausimas lieka. Nematau realios problemos, jei Agnė liks partijoje. Tai, kas įvyko, tas pasitraukimas iš frakcijos, gali padėti ir frakcijai.

O Agnė savo įsitikinimais, savo ideologija vis vien lieka „valstiete". Net jei ir dirbs kitoje frakcijoje.

Tie ginčai su „valstiečių" frakcijos nariais dažnai buvo beprasmiai, ne ideologiniai, bet labai asmeniški. Juk dirbame vieni šalia kitų jau 4-5 metus, vieni nuo kitų pavargome. Tikiu, jog Agnė dar apsispręs likti partijoje.

Pakalbėjau šiandien su Aušrine, ji pakalbės su Agne, kodėl jai nelikus partijoje. Pasakiau Aušrinei, kad jei Agnė norėtų kalbėtis su manimi, tai aš mielai kalbėsiu. Aš jai nejaučiu jokio keršto, nekaltinu.

Teisingiausias būtų jos sprendimas - išlikti mūsų partijos komandoje.

- Aptarus „valstiečių" vidines aktualijas, įdomu būtų sužinoti jūsų kaip verslininko požiūrį į Lietuvos užsienio politiką. Atrodo, jog valdančioji koalicija tol nenurims, kol suerzinta Kinija dar labiau prispaus Taivaną. Apie Baltarusiją jau nekalbu. Ar jūsų verslas nenukentėjo dėl pašlijusių Lietuvos santykių su Baltarusija?

- Mano verslas nenukentėjo. O Lietuvos verslui - tragedija.

Praradimų mastai baisūs. Jei kalbėtume apie pinigus, apie visus Lietuvos mokesčių mokėtojus, vartotojus, verslą, tai būtų kalba jau ne apie prarastus milijonus, bet milijardus. Lietuvos atsisako ir investuotojai.

Dėl Lietuvos pablogėjusių santykių su Kinija kentės ne tik Lietuva, bet ir Taivanas. Kinija pyko ant mūsų noro įsteigti ne Taipėjaus, o Taivano atstovybę, bet mes įsteigėme Taivaniečių atstovybę.

Kažkokį tarpinį pavadinimą. Kyla rimtas klausimas, ar Gabrieliaus Landsbergio ir Žygimanto Pavilionio užsienio politika iš tikrųjų pasitarnauja Taivanui.

- Gal atvirkščiai? Tik paaštrina Kinijos ir Taivano santykius?

- Nežinau, kitos Europos Sąjungos šalies, kuri palaikymą Taivanui išreiškia per konfrontaciją su Kinija. O mes tapome bandomaisiais triušiais.

Mums užsienio vyrukai ploja per pečius - darykite, vaikinai, taip ir toliau, nes ne mes už visą tą mokėsime, bet jūs. Taivanas, Amerika mūsų nuostolių dėl prarastos Kinijos rinkos nekompensuos.

Kinijos rinka tokia didžiulė, tiek joje gyventojų - potencialių mūsų prekių, paslaugų pirkėjų. Kinijos rinkos pakeisti, kompensuoti tiesiog negalima. Dvidešimt penkerius metus ėjome į šitą rinką ir kiek metų reikės į ją vėl sugrįžti?

Konservatoriams visada reikia priešų. Iš Kinijos buvo padarytas dar vienas priešas.

Atrodo, kad Lietuvoje vaikai žaidžia užsienio politiką.

Kažkas svetimomis rankomis žarsto žarijas, galinčias sukelti milžinišką gaisrą.

Ar G.Landsbergis ir Ž.Pavilionis yra suplanavę paskelbti karą Kinijai, jei pastaroji pradės karinius veiksmus prieš Taivaną?