R. Dargis A. Armonaitei: lengviausia kalbėti, jeigu pats nesi nieko daręs

„Lengviausia yra kalbėti, jeigu tu pats nesi nieko daręs. Kitaip tariant, jeigu tu nežinai, apie ką tu kalbi, tai tu žinai, kad viską gali. Žmogui, kuris nėra valdęs tų krizelių versle, kai už tavo nugaros – žmonės, kai už tavo nugaros – užsakovai, kai tu esi pasiėmęs paskolų, tu atsakingas esi bankui už tai, ką tu darai, tu turi laiku mokėti ir palūkanas, ir grąžinti skolas, kai neretu atveju yra duoti asmeniniai laidavimai.

Nepamirškime, kad tie žmonės yra įkeitę ir savo namus, ir savo asmeninį turtą. Iš verslo tu išeiti negali, tu 24 valandas per parą esi versle. Ir kai žmonės tolimi nuo to pradeda vardinti situacijas žodeliais „krizelytė“, „krizytė“ ar dar kuo nors, švelniai tariant, tai yra nepagarba tiems žmonėms, kurie šiandien yra atsidavę tam, ką jie daro”, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Dargis.

Ministrės pasisakymas, kad ši krizė padės tapti Lietuvai konkurencingiausia regione ar net Europos Sąjungoje, R. Dargio taip pat neįtikino. Jo teigimu tam, kad būtų galima įvertinti situaciją, reiktų palaukti gerus 2-3 metus.

„Mes jau tokių pasisakymų esame girdėję. (...) Apie tai, kaip čia pasiseks ar nepasiseks, mes turbūt pamatysime po gerų 2-3 metų pamatysime, kur mes nuvažiavome, tada galėsime vertinti atsisėdę“, – aiškino R. Dargis.

Verslininkas nebuvo linkęs dramatizuoti esamos krizinės situacijos su Kinija, nes Lietuvos verslas jau ne kartą įrodė, kad yra tokiems veiksniams atsparus.

„Verslas iš esmės jau ne kartą yra įrodęs, kad jo atsparumas yra be galo gyvybingas. Nemanau, kad dėl to Lietuvos ekonomika sugrius, nemanau, kad dėl to patirsime milžiniškus nuostolius, bet tokie dalykai turėtų būti sprendžiami kitaip”, – tikino R. Dargis.

ELTA primena, kad praėjusį antradienį A. Armonaitė LRT radijo eteryje Lietuvos ir Kinijos konfliktą apibūdino „krizele“, į kurią papuolėme dėl to, kad Kinija nusprendė išbraukti mus iš savo muitinės sistemos bei mums tai turi būti pirmiausia galimybė tapti pačia konkurencingiausia valstybe.

Vilniaus ir Pekino santykiai paaštrėjo, Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.