Pusė Lietuvos gyventojų norėtų, kad prekybininkai ženklintų su Rusija sietinas prekes

Jos duomenimis, 47,4 proc. respondentų mano, kad prekybos vietose turi būti žymimos tokios prekės, o kiek daugiau nei penktadalis nurodė manantys, jog neturėtų.

Dar kiek daugiau nei 30 proc. apklaustųjų nurodė neturintys nuomonės šiuo klausimu.

Dalis prekybos tinklų sako dėl tokio žymėjimo besibaiminantys teisinių pasekmių, dar kiti tikėtųsi valdžios pagalbos tiksliai identifikuojant su Rusija vis dar susijusius prekių gamintojus.

Į prekybininkus dėl tokių gaminių žymėjimo birželio pabaigose kreipėsi keturi Seimo konservatoriai.

Tokia iniciatyva, kaip rodo apklausa, panašaus palaikymo susilauktų tiek tarp vyrų (48,2 proc.), tiek tarp moterų (46,6 proc.) bei skirtingo amžiaus respondentų.

Visgi daugiausiai pritariančiųjų žymėjimui yra tarp asmenų iki 29 metų (49 proc.) bei 40-49 metų amžiaus grupėje (53,8 proc.). 

Daugiausiai nepritariančiųjų tokiam pasiūlymui, apie ketvirtadalis, yra tarp vyresnių nei 60 metų amžiaus gyventojų.

Didžiausią palaikymą idėjai išreiškė aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai (59,6 proc.), taip pat gyvenantys sostinėje (58,2 proc.) ir gaunantys didesnes nei 700 eurų pajamas (53,4 proc.).

Politikai teigia nesulaukę atsako

Kaip BNS teigė vienas kreipimosi į prekybininkus autorių, parlamentaras Vilius Semeška, iki šiol nesulaukta atsako nė iš vieno prekybos tinklo.

„Tai trupučiuką neramina ir liūdina, kadangi toks požiūris keistas, nėra visiškai priimtinas. Norėjome ieškoti sprendimų be jokių įpareigojimų teisinių, geranoriško bendradarbiavimo sferoje ir atmosferoje, bet jokios reakcijos nesulaukta. Toks vaizdas, kad jie galvoja, pralauks galbūt vasarą ir visa tai užsimirš, galbūt tema bus išsemta“, – sakė Seimo narys.

Anot jo, rudenį grįžę į Seimą kreipimosi iniciatoriai ketina dar kartą rašyti prekybininkams, inicijuoti susitikimus.

V. Semeškos nuomone, Švedija yra puikus pavyzdys, kuomet prekybininkai savo iniciatyva ėmėsi žymėti bendrovių, turinčių prekybinių ryšių su Rusija, prekes.

„Mūsų prekybos centrai galėtų paprašyti ir tam tikros deklaracijos iš tiekėjų ir gamintojų, kad jie neprekiauja ir nevykdo veiklos Rusijoje. Pateikus deklaraciją būtų aišku“, – teigė politikas.

Anot jo, būtų galima pradėti nuo Lietuvos bendrovių, kurios vykdo veiklą Rusijoje, prekių ženklinimo.

„Tai jau būtų startas, jos viešai žinomos, susijusios su tam tikrais politikais Kaune“, – kalbėjo V. Semeška, turėdamas omenyje Kauno merą Visvaldą Matijošaitį ir jo valdomą „Vičiūnų grupę“.

„Prekybininkai neturi stovėt nuošaly. Manau, tas prekybos tinklas, kuris pirmasis žengtų žingsnį, susilauktų palaikymo. Rinkčiausi numeris vienas tokią grandinę prekybos tinklo ir eičiau apsipirkti“, – teigė Seimo narys. 

Įvairios Skandinavijos organizacijos birželio viduryje paskelbė „Mondelez“, gaminančios tokius sausainius ir šokoladą kaip „Oreo“ ir „Toblerone“, boikotą, jai nepasitraukus iš Rusijos rinkos. 

Gegužės pabaigoje „Mondelez“ buvo įtraukta į Ukrainos institucijų sudarytą „tarptautinių karo rėmėjų“ sąrašą, kuriame esančios įmonės kaltinamos tuo, kad padeda finansuoti Maskvos karą Ukrainoje, tęsdamos veiklą Rusijoje ir mokėdamas ten mokesčius.

Baiminasi teisinių problemų

„Iki“ tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė BNS teigė, kad savo iniciatyva ženklinti prekių neketina.

„Šiuo metu nesame apsisprendę to daryti. Kalbamės nuolatos šia tema su tiekėjais. Tikimės verslo sąmoningumo ir teisingų sprendimų. Pas save itin kruopščiai tikriname atkeliaujančias prekes, nes esame turėję atvejų, kai tiekėjai vis dar atsiunčia būtent Rusijoje pagamintas prekes, nors jas užsakome iš Europos ar Kinijos rinkų“, – sakė V. Budrienė.

„Nors prekybos tinklas „Iki“ griežtai jų nepriima, galima daryti prielaidą, kad vis dėlto rinkoje dar cirkuliuoja ir tokios prekės. Tad šioje temoje irgi yra ką dar nuveikti“, – pridūrė ji.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis įsitikinęs, kad ženklindamas prekes prekybos tinklas galėtų atsidurti teisme.

„Pažymi kokią rimtą firma kaip negerą, gali atsakyti teisme. O jeigu padarysi reputacinę žalą? (...) Negaudysime, negalime žinoti, kad dirba Rusijoje, kaip dirba, nesamdysime, kad ištirtų“, –  BNS teigė jis. 

„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Komentuoja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė BNS nurodė, kad specialia informacija žymėti iš Rusijos nepasitraukusių gamintojų produkciją prekybos tinklas „Maxima“ svarstytų tuo atveju, jeigu būtų sudarytas oficialus, atsakingų institucijų patvirtintas tokių gamintojų veiklą Rusijoje patvirtinantis sąrašas.

„Priešingu atveju, žymint prekes be oficialaus, gamintojo veiklą šalyje agresorėje patvirtinančio pagrindo, kyla rizika klaidinti pirkėjus ir dėl galimai neteisingos informacijos apie gamintoją skleidimo užsitraukti teisinę atsakomybę bei, nesant oficialiam sąrašui, nėra galimybės taikyti vienodas sąlygas visiems prekių tiekėjams“, – sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Jūsų nuomone, ar turėtų, ar neturėtų prekybos vietose būti žymimos prekės, kurių gamintojai nenutraukė veiklos Rusijoje?

 Atsakymai:

1. Taip, turėtų - 47,4 proc.

2. Ne, neturėtų - 22 proc.

3. Nesvarbu/ neturiu nuomonės - 30,6%.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko liepos 12 – 19 dienomis dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu. 

Jos metu apklausti 1003 šalies gyventojai 22 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.