Prekybos centrai neranda darbuotojų, likusieji vos spėja aptarnauti pirkėjus

Potencialūs mažmeninės prekybos darbuotojai susigundo darbu ir kituose sektoriuose, gyvenančiuose iš palyginti pigios darbo jėgos: viešbučiuose, restoranuose, internetinės prekybos, išvežiojimo paslaugų ir kitose įmonėse.

Specialistų nerandantys prekybos tinklai įdarbintų legalius migrantus, tačiau negali dėl perteklinio valstybinio reguliavimo.

Antai, kad sėkmingai atliktų užduotis, salės ar sandėlio darbuotojams iš trečiųjų šalių užtektų aritmetikos žinių, tačiau jiems keliami aukšti valstybinės kalbos reikalavimai.

Prognozuojama, kad darbuotojų krizei tęsiantis mažmeninėje prekyboje atsiras vis daugiau automatizuotų darbo vietų.

Persidirbę darbuotojai neatlaiko įtampos

Laisvų etatų Lietuvoje nepavyksta užpildyti ir Vokietijos kapitalo mažų kainų prekybos tinklui „Lidl“, besididžiuojančiam didesniais nei vidutiniškai rinkoje atlyginimais ir lojalumo skatinimo programomis.

Portalo Alfa.lt skaitytojas pasidalijo įspūdžiais iš savaitgalinio apsilankymo vienoje iš šio vokiečių prekybos tinklo parduotuvių Vilniuje.

Pasak jo, šeštadienį apie vidudienį „Lidl“ parduotuvėje sostinės centre dirbo viena kasa, nors jų čia kelios. Pirkėjai ėmė grūstis savitarnos skyriuje, bet automatizuotos kasos, ypač sveriant produktus, strigo, tad be konsultantės pagalbos daugeliui apsipirkti nepavyko.

Vienintelė savitarnos skyrių aptarnavusi darbuotoja vos spėjo suktis. Kai susierzinę pirkėjai ėmė garsiai reikšti nepasitenkinimą, priekaištauti konsultantei, ją ištiko kone isterija. Neatlaikiusi įtampos, moteris pakeltu balsu teisinosi, kad nespėja, siūlė apsidairyti, ar mato daug darbuotojų.

Ir kitose sostinės „Lidl“ parduotuvėse galima išvysti prie kasų nusidriekusias pirkėjų eiles. Įprasta, kad šiame tinkle „dirba“ pusė ar mažiau kasų.

Lojalumą skatina didesniais atlyginimais

„Lidl Lietuvos“ personalo vadovė ir valdybos narė Sandra Savickienė portalui Alfa.lt paaiškino, kad pastaruoju metu darbo rinkoje jaučiama gerų darbuotojų paklausa. „Norėdami į savo komandą surinkti pačius geriausius, mūsų vertybes atitinkančius, lojalius žmones, nuolat ieškome įvairių būdų, didinančių kandidatų ir darbuotojų motyvaciją“, – teigė ji.

Šiuo metu „Lidl Lietuva“ į savo komandą priimtų apie 100 naujų parduotuvių darbuotojų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Elektrėnuose, Jonavoje, Druskininkuose.

„Visgi dedame visas pastangas, kad pirkėjai galėtų mūsų parduotuvėse apsipirkti greitai ir patogiai. Pirkėjų patogumui vis daugiau „Lidl“ parduotuvių galima atsiskaityti ir savitarnos kasose“, – teigė S. Savickienė.

„Lidl Lietuva“ vertina darbuotojų ištikimybę ir atitinkamai skatina darbuotojų lojalumą įvairiomis finansinėmis ir kitomis priemonėmis.

„Praėjus bandomajam laikotarpiui, draudžiame kiekvieną darbuotoją privačiu sveikatos draudimu. Be to, turime į lojalumą orientuotą atlygio kėlimo sistemą, lemiančią, kad ilgesnį laiko tarpą įmonėje praleidę sandėlio ir parduotuvių darbuotojai uždirbs daugiau.

Nuo pat prekybos tinklo starto šalyje savo darbuotojams siekiame užtikrinti vieną konkurencingiausių atlyginimų mažmeninės prekybos sektoriuje. Remiantis liepos mėnesio „Rekvizitai.lt“ duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių „Lidl Lietuva“ siekia 1630,92 euro ir yra aukščiausias, palyginti su kitų didžiųjų prekybos tinklų vidutiniais darbo užmokesčiais“, – teigė „Lidl Lietuvos“ valdybos narė.

Bendrovė, pasak jos, kolegomis rūpinasi ir per šventes. Birželį „Lidl Lietuva“ penktojo gimtadienio proga kiekvienam darbuotojui įteikė 100 eurų vertės „Lidl“ dovanų kortelę. Kiekvieną Rugsėjo 1-ąją komandos narių vaikams dalijami mokykliniai rinkiniai. Personalas dovanų gauna ir pagrindinių švenčių – Kalėdų, Velykų – proga.

Trūksta beveik visų profesijų specialistų

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė Alfa.lt sakė, kad „Iki“ prekybos tinkle trūksta ne tik kasininkų, bet ir daugelio kitų darbuotojų.

„Šiuo metu tikslaus skaičiaus nepasakysiu, bet trūkumą tikrai jaučiame. Darbo rinka yra labai labai įtempta. Trūksta darbuotojų tiek parduotuvėse, tiek administracijoje“, – prisipažino ji.

Jau chronišku tapusį darbuotojų trūkumą „Iki“ prekybos tinklas bando kompensuoti įrengdamas daugiau savitarnos kasų ar optimizuodamas procesus.

„Ką tik paleidome didelę darbuotojų paieškos kampaniją. Naudojamės darbuotojų nuomos įmonių paslaugomis. Bet rinkoje situacija yra labai įtempta“, – pabrėžė „Iki“ atstovė.

V. Budrienės teigimu, „Iki“ prekybos tinklas, išanalizavęs darbo rinką, priėjo prie išvados, kad darbuotojų mažmeninėje prekyboje nerandama dėl to, kad dalis žmonių Lietuvoje dar gyvena iš pandemijos metu valstybės mokėtų išmokų ar gan didelių pašalpų – kai kurie iš viso dirbti nenori.

„Kita dalis potencialių darbuotojų nubyrėjo į HORECA sektorių, apimantį viešbučių, restoranų bei kavinių tinklą. Šis sektorius sparčiai atsigauna ir taip pat ieško darbuotojų. Mes ir su jais konkuruojame“, – svarstė „Iki“ atstovė.

Kaip dar vieną iš darbuotojų trūkumo priežasčių V. Budrienė įvardijo karantino metu vykusias studijas nuotoliniu būdu. Esą jaunimui nereikėjo ieškotis darbo, nes gyveno pas tėvus, jiems nereikėjo papildomo uždarbio, kuris padėtų išgyventi didžiuosiuose miestuose, mokėti už būsto nuomą, apmokėti kitas išlaidas.

V. Budrienė tikisi, kad situacija darbo rinkoje pasitaisys, nes studentai grįžta į paskaitas universitetuose. O juk daugiausia darbuotojų prekybos tinklams kaip tik ir trūksta didžiuosiuose miestuose.

Kita vertus, „Iki“ atstovė pabrėžė, kad šis prekybos tinklas į darbą priima ir jaunus, ir senus.

Svetainės Rekvizitai.lt duomenimis, „Iki“ prekybos tinklą valdančios bendrovės „Palink“ darbuotojų vidutinis darbo užmokestis ant popieriaus liepos mėn. buvo 1209 eurai (moterų 1136 eurai, vyrų 1506 eurai).

Iš karto įdarbintų legalius migrantus

Darbuotojų trūkumą „Iki“ ypač pajuto šį pavasarį pasibaigus karantino suvaržymams. „Per karantiną žmonės nejudėjo, galbūt norėjo išsaugoti darbo vietas. Pavasarį pradėtos mokėti išmokos už prastovas ir kitos kompensacijos, tai tada ta tendencija ir išryškėjo. Šiuo metu yra pati sunkiausia situacija per pastaruosius kelerius metus“, – sakė V. Budrienė.

„Iki“ atstovė prognozavo, kad mažmeninėje prekyboje bus diegiama vis daugiau automatizuotų darbo vietų. „Turbūt visa mažmeninės prekybos rinka ir kompanijos, kurioms reikia daug žmogiškųjų išteklių, investuos į technologinius sprendimus, kurie padės kuo mažiau priklausyti nuo žmogiškųjų išteklių“, – svarstė V. Budrienė.

Prekybos tinklas, pasak jos, iš karto įdarbintų legalius migrantus, tačiau to negali padaryti dėl perteklinių reikalavimų.

„Įstatymas reikalauja mažmeninėje prekyboje dirbančiam darbuotojui mokėti lietuvių kalbą. Nepaisant to, kad tos lietuvių kalbos sandėlyje ar salėje kraunant prekes nereikia. Užtenka žinoti skaičius, – pastebėjo V. Budrienė. – Mūsų nuomone, reikalavimas mokėti valstybinę kalbą yra perteklinis. Mes net neabejojame, kad žmonės išmoks lietuvių kalbą, bet turime visas galimybes jau šiuo metu apmokyti darbuotojus taip, kad jie nejaustų diskomforto, lietuvių kalbos nemokėdami.“

Ieško daugiau kaip 600 darbuotojų

„Maximos“ prekybos tinklas šiuo metu įvairiuose Lietuvos miestuose ieško daugiau kaip 600 darbuotojų.

Daugiausia – dirbti „Maximos“ parduotuvėse: kasininkų-pardavėjų, taromato operatorių-krovėjų, salės darbuotojų, pardavėjų.

„Šis poreikis yra išaugęs dėl planuojamų naujai atidaryti „Maximos“ parduotuvių. Taip pat ieškome darbuotojų maisto gamybos padalinyje – mėsininkų, kepėjų, virėjų, fasuotojų, cecho darbuotojų, o sandėliuose – užsakymų komplektuotojų, priėmimo rampos darbuotojų“, – Alfa.lt sakė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Maxima“, kaip ir daugelis didžiųjų Lietuvos verslo įmonių, nuolat susiduria su darbuotojų trūkumo problema. „Jausdami darbuotojų stygių rinkoje, stengiamės jį kompensuoti nuolat investuodami į įvairius veiklos efektyvinimo sprendimus: peržiūrime ir automatizuojame procesus tiek „Maximos“ parduotuvėse, tiek logistikos ir gamybos grandyse“, – sakė E. Dapkienė.

Mažėjant darbuotojams kelia atlyginimus

Pastaraisiais metais „Maxima“ optimizavo daugelį veiklos procesų, todėl tiek pernai, tiek ir šiemet sugeba dirbti su mažiau darbuotojų. Antai vidutiniškai 2020 m. „Maximos“ prekybos tinkle dirbo 12 751 darbuotojas, t. y. 957 mažiau nei 2019 m., tačiau darbo užmokesčio fondas išliko toks pat kaip 2019-aisiais.

Vidutiniškai darbo užmokestis pernai kas mėnesį augo po daugiau nei 10 proc., o tai reiškia, kad darbuotojai užsidirbo po daugiau nei vieną papildomą mėnesinį atlygį lyginant su ankstesniais metais.

„Labai džiaugiamės, kad „Maximos“ darbuotojai tampa vis lojalesni ir kaita mažėja. Praėjusiais metais darbuotojų kaita sumažėjo net 11 procentinių punktų. Tai rodo, kad mūsų nuoseklūs ir kryptingi veiksmai, kurie skirti darbo sąlygoms gerinti, yra teisingi ir duoda rezultatų“, – teigė E. Dapkienė.

Pasak jos, ir sudėtingos COVID-19 pandemijos akivaizdoje prekybos tinklas siekia suteikti kuo patrauklesnes uždarbio, papildomo motyvavimo bei karjeros galimybes.

„2021-uosius pradėjome peržiūrėdami „Maximos“ darbuotojų bazinius atlyginimus, kuriems didinti esame numatę beveik 8 mln. eurų. Taip pat papildomai toliau yra mokamos skatinamosios premijos pagal motyvacinę sistemą, kuri dar pernai buvo išplėsta, kad darbuotojai galėtų dar daugiau užsidirbti“, – sakė E. Dapkienė.

Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinis darbo užmokestis „Maximos“ darbuotojams augo 10,5 proc., didėjo ir skatinamųjų premijų fondas. Iš viso per pusmetį išmokėta per 8,6 mln. eurų premijų, t. y. 26 proc. daugiau nei pernai.

„Maxima“ savo darbuotojams suteikia ir papildomos finansinės bei nefinansinės naudas, kurios įtvirtintos Kolektyvinėje sutartyje.

Darbuotojai yra apdrausti papildomu sveikatos draudimu, kuris garantuoja šeimos ar gydytojo specialisto konsultaciją, paskirtų diagnostinių tyrimų atlikimą, ambulatorinį gydymą odontologijos bei reabilitacijos paslaugas tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose.

Papildomam darbuotojų sveikatos draudimui įmonė yra skyrusi 1,5 mln. eurų. Taip pat visi esami ir būsimi „Maximos“ darbuotojai yra apdrausti specialiu draudimu nuo koronavirusinės infekcijos. Tai užtikrina, kad susirgus COVID-19 ir gydantis ligoninėje jiems mokama fiksuota išmoka bei ligonpinigiai.

Ieško ir nuolatinių, ir laikinų darbuotojų

„Rimi Lietuva“ Personalo vadovė Vaida Kaikarienė portalui Alfa.lt teigė, jog šis tinklas intensyviai vykdo plėtrą – šį rudenį atidarė ir dar atidarys ne vieną naują „Rimi“ parduotuvę Lietuvoje. Nemažai darbuotojų „Rimi Lietuva“ ieško būtent į šias naujas parduotuves, o iš viso apie 150 darbuotojų visoje Lietuvoje.

Pasak V. Kaikarienės, „Rimi Lietuva“ šiuo metu turi įvairių laisvų etatų darbo salėje ar kasoje, e. prekyboje, taip pat gamybos padaliniuose – virėjų, kepėjų, pagalbinių darbuotojų ir kitų.

„Esant darbuotojų trūkumui, visų pirma, orientuojamės į greitą laisvų darbo vietų užpildymą, kad kuo greičiau ir sėkmingiau įvyktų atranka ir prie „Rimi“ komandos prisijungtų naujas darbuotojas. Taip pat suprantame, kad kai kuriuos žmones labiau domina laikini pasiūlymai, o ne ilgalaikiai įsipareigojimai, todėl dirbame ir su partneriais laikino įdarbinimo srityje.

Turime galimybę darbą pasiūlyti ir žmonėms iš kitų miestų ar kitų šalių, kurie nori atvykti į Lietuvą ir čia kurti geresnį gyvenimą sau ir savo šeimai“, – pasakojo V. Kaikarienė.

Naujus darbuotojus išsekusioje darbo rinkoje „Rimi“ vilioja siūlydama „stabilumą, patikimumą ir gerą darbo kultūrą“. Pasak „Rimi Lietuva“

Personalo vadovės, padeda išėjusių darbuotojų geri atsiliepimai. „Nemaža dalis, pabandę dirbti kitose įmonėse, grįžta į „Rimi“ ir tęsia savo karjerą.

Nemaža dalis darbuotojų vertina lankstumą ir galimybę derinti darbo grafikus prie studijų ar su asmeniniais poreikiais“, – tikino V. Kaikarienė.