Politologai nesupranta, kodėl Ingrida Šimonytė eina į prezidento rinkimus: atvirai kalbant, jos šansai nuliniai

Eina pralaimėti

Politologas Vytautas Dumbliauskas neslepia, premjerė šiuo atveju eina pralaimėti. „Jei atvirai kalbant, (šansų – Alfa.lt) jokių nėra.

Manyčiau ji tiesiog eina pralaimėti. Jinai turi šansus išeiti į antrą turą, nes, manau, Gitanas Nausėda nelaimės pirmam ture.

O antram ture, jeigu Ingrida Šimonytė išeis kartu su Nausėda, tai vis dėlto panašu, kad Nausėda laimės.

Manau, ji tą daro sąmoningai ir supranta, kad pralaimės. Aš jos vietos neičiau, bet čia yra jos sprendimas“, – komentavo V. Dumbliauskas.

Vytautas Dumbliauskas.

Kad I. Šimonytės šansai laimėti yra menki, sako ir politologė Ainė Ramonaitė. „Premjerės šansai yra beveik nuliniai, sakyčiau.

Jeigu nelaimėjo praeitą kartą, tai dabartinės pozicijos yra tikrai prastesnės negu prieš tai buvusios.

Reitingai yra sumažėję ir žmonės turi labai aiškias nuomones už arba prieš. O sutelkti kokią nors naują paramos grupę nėra jokių galimybių. Nebent kas nors netikėto įvyktų, nes mes nežinom dar kitų kandidatų.

Pavyzdžiui, Gitanas Nausėda nekandidatuotų“, – mintimis dalijosi A. Ramonaitė.

Pralaimės, bet įtaką išlaikys

Viešojoje erdvėje pasigirsta gandų, kad premjerė sieks TS-LKD partijos pirmininko posto. Tačiau jeigu premjerė eina pralaimėti, iškyla klausimas, kaip tai paveiks jos politinę karjerą?

Nors A. Ramonaitė sako, kad tai toli į ateitį nevedantis sprendimas, panašu, kad įtakos premjerės politinei ateičiai tai neturės. „Manau, dabartiniame kontekste jos šansų tapti partijos pirmininke nemažina. Nes iš to, kaip partija sureagavo – visi atsiėmė savo kandidatūras, niekas nebando mesti vidinio iššūkio.

Panašu, kad jie susitaikė su tuo, kad nelaimės tų prezidento rinkimų ir net neturi didelės ambicijos jų laimėti. Tai čia nebus kažkokia labai didelė naujiena.

Bet klausimas iškyla dėl ilgalaikės perspektyvos“, – svarstė A. Ramonaitė.

Bandymas išgelbėti partiją?

Pati premjerė entuziazmo kandidatuoti viešai nėra išreiškusi. O kiek anksčiau viešai netgi buvo susidaręs įspūdis, kad I. Šimonytė išvis yra pavargusi nuo politikos ir gali net pasitraukti.

Premjerės šansai yra beveik nuliniai, sakyčiau Tad politologei šioje vietoje iškilo klausimas, ar I. Šimonytės sprendimas yra gerai apgalvotas, o gal tai – bandymas gelbėti konservatorių partiją. „Atsimename, kai buvo iškilusi krizinė situacija, kai buvo jau pasakyta, kad premjerė atsistatydins iš premjero pareigų.

Tada tikrai buvo sukilę daug minčių. Matėsi, kad yra labai ryškus nuovargis, gal noras apskritai atsitraukti. Daug kam iškilo klausimų, ar iš tikrųjų premjerei pakanka politinio veikimo gebėjimo.

Vis tiek tai yra žmogus daugiau iš administracinės srities ateinantis, o politikoje ar politiniuose žaidimuose, tai yra pakankamai naujas žmogus ir neatrodė, kad viskas jai čia puikiai sektųsi“, – prisiminė A. Ramonaitė.

„Žodžiu, man irgi kyla klausimas, ar tas žingsnis yra jos pačios pasirinkimas, ar vidinis partijos spaudimas, bandant gelbėti partiją.

Sunku pasakyti, kai nežinai vidinių diskusijų, bet atrodo gana keistokai“,– pridūrė ji.

Demokratijos šventė subliūško?

Konservatorių partijos narys Paulius Saudargas sako, kad dabar jau demokratijos šventė atšvęsta. Tačiau konkurentai kritikuoja tokį teiginį sakydami, kad viešai buvo bandoma vaizduoti pasirinkimą iš kelių kandidatų, bet realybėje sutiko kandidatuoti tik vienas iš anksčiau siūlytų politikų.

„Savotiškas kuriozas išeina, jeigu iš tikrųjų tuos pirminius rinkimus konservatoriai įsivedė, vaizduodami partijos demokratiją, tai dabar viskas atrodo gana paradoksaliai. Nelieka tos vidinės demokratijos ir pasirinkimų.

Tai nežinau, tampa tokia parodija. Tai neveltui oponentai šaiposi iš tos demokratijos šventės“, – sako A. Ramonaitė.

Vis dėlto V. Dumbliauskas teisti TS-LKD neskuba ir teigia, kad demokratiją atspindi tai, kad pasiūlytų kandidatų į prezidentus buvo daugiau nei vienas.

„Partijos skyriai turėjo teisę siūlyti, tos teisės niekas neatėmė. T. y. tų kandidatų nenusprendė kokia nors partijos viršūnėlė ar siauras ratas, o leido visai partijai spręsti.

Tada partijos nariai jaučiasi reikalingi“, – sakė pašnekovas.

O tai, kad siūlomi kandidatai varžytis atsisakė, eksperto teigimu, nėra problema: „Jie turi teisę atsisakyti, čia normalu, išlaikytos žaidimo taisyklės“.

Be to, nemažai partijos skyrių norėjo į prezidentus siūlyti buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kandidatūrą.

Nors ši tokios galimybės atsisakė, anot politologo, toks nuomonių išsiskyrimas parodo demokratiją. „Konservatorius vienija tam tikras požiūris į tautą, į valstybę, į bažnyčią.

Bet jeigu partijos nariai mato skirtingus kandidatus, tai čia normalu.

Negali šitiek žmonių galvoti vienodai. Gerai, kad partijoje konkuruoja kelios nuomonės. Tai sveika partija, čia visoms partijoms to linkėčiau“, – mintimis dalijosi ekspertas.

Tikėtis paramos iš koalicijos partnerių – beprasmiška

Konservatoriams politiškai palankiausia dabar būtų, kad savo kandidatų nekeltų, o paramą ir palaikymą premjerei I. Šimonytei iškreištų koalicijos partneriai.

Tačiau čia politologai sutaria – tai mažai tikėtinas žingsnis. „Jei Liberalų sąjūdis galvos apie išlikimą politikoje, tai būtinai turi skelbti savo kandidatą. Ir Laisvės partija, kiek žinau, skelbs savo kandidatą.

Tai čia visiškai normalu, kiekviena partija kovoja už save. Nors jų rinkėjai yra labai panašūs, taip susiklostė, kad jų interesai yra skirtingi.

Būtų net keista, jei koks Liberalų sąjūdis nekeltų savo kandidato į prezidentus. Aš nustebčiau“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.

Jam pritaria ir A. Ramonaitė. Anot jos, nekėlimas savo kandidato prezidento rinkimuose mažina matomumą ir galimybes kituose rinkimuose. Kita vertus, kaip sako pašnekovė, tą daryti nėra prasmės.

„Čia netgi nėra tokio labai didelio prasmingumo palaikyti Šimonytės kandidatūrą, jei galvoji, kad ji vis tiek neturės šansų surinkti daugumos.

Be to, turint omeny, kad ir Seimo rinkimai ne už kalnų, greičiausiai koalicinės partijos nenorės taip susilieti, susitapatinti su konservatoriais.

Norės parodyti savo veidą ir išskirtinumą galbūt savotiškai oponavimą, kad pasigerintų savo šansus“, – aiškino politologė.