Politinė šizofrenija artėjančio pasaulinio konflikto fone

- Vis daugiau požymių, jog artėja rimtas Kinijos ir Taivano konfliktas. Kol mūsų politikai pučia krūtines ir giriasi „beprecedente Amerikos parama", man vis sunkiau įsivaizduoti, kad toks veikėjas, kaip Džo Baidenas (Joe Biden) ryžtųsi karinėmis priemonėmis ginti Taivaną, ypač po fiasko Afganistane... Bet mes ir vieni juk galime smogti Kinijai, tiesa?

- Dėl Dž.Baideno galime tik pasijuokti: turint galvoje, kokius kyšius gavo jo sūnelis, tai jam atakuoti kontinentinę Kiniją būtų tiesiog neetiška... Bet mūsų skaitytojui noriu papasakoti šiek tiek istorijos, kuri padėtų suprasti, kas šitoje Taivano ir kontinentinės Kinijos konflikto eigoje yra tikrieji kvailiai bei kaltininkai.

Antrojo pasaulinio karo metais Kiniją valdė generolas Čiang Kaišekas (Jiăng Jièshí), kuris efektyviai ir drąsiai kovojo su japonų interventais, dėl ko, karui pasibaigus, Kinija buvo pripažinta viena iš nugalėtojų.

O kai buvo sukurta Jungtinių Tautų organizacija su jos Saugumo Taryba, šita Čiang Kaišeko Kinija buvo įjungta į šios tarybos sudėtį.

Tuo metu kalnuose sėdėjęs ir vedęs puikiai organizuotą partizaninį karą Mao Dzedongas (Máo Zédōng) 1949 m. nuvertė Čiang Kaišeką ir paskelbė apie Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą. Čiang Kaišekas pabėgo į Taivaną, o šis iki 1971 m. JT Saugumo Taryboje buvo Taivanas, o ne komunisto Mao valdoma Kinija.

Tačiau 1971 m. JAV valstybės sekretorius Henris Alfredas Kisindžeris (Henry Alfred Kissinger) atvyko į kontinentinę Kiniją, padarė ten „šmugelį" ar „gešeftą" (nežinau, kaip tai tiksliai vadinama žydišku slengu), ir Taivanas buvo išmestas lauk iš JT Saugumo Tarybos, o jo vietą užsėdo kinų komunistai.

Taigi, iki 1971 m. Taivanas turėjo visišką pripažinimą, kur kas didesnį, negu bet kuri kita valstybė pasaulyje. O dabar atsakykime patys sau, kas tą pripažinimą atėmė?

- Ir aš to paties klausiu: Taivano pripažinimą atėmė tie, kurie dabar staiga puls jį ginti nuo kinų komunistų?

- Štai ir atsakėme: atėmė tie, kurie pasitelkę kelis lietuviškus niekšelius, veliančius mus į konfliktą su Kinija dėl situacijos, kurią jie patys ir sukūrė... Tokia šio konflikto istorija, kas iš tikrųjų neteisingai nuo pat pradžių sudėliojo kortas.

Maža to - tie patys H.A.Kisindžerio pasekėjai, užtvindę Kiniją naujausiomis technologijomis bei fabrikais, leido jai pasiekti tokių aukštumų, kaip hipergarsinis branduolinis ginklas žemoje kosminėje orbitoje. Todėl dabar kinai „stato ant ausų" pačius amerikonus ir visus kitus, sakydami: „tik pamėginkite neteisingai pajuokauti"...

O jeigu kalbame apie konvencinės ginkluotės galimą panaudojimą šiame konflikte, tai padėliokime kortas ir pamatysime, jog visiškai neaišku, kas šiandien turi daugiau galimybių.

Ypač jeigu paskaičiuosime, kas bus anoje pusėje: Kinija, Rusija, Iranas, Pakistanas, Šiaurės Korėja, Afganistanas, „Hezbollah" kompanija, Šiaurės Afrikos publika ir t.t. Taigi, turime labai nemalonią jėgų pusiausvyrą.

Todėl galvoti, jog amerikiečiai puls gelbėti Taivaną, yra labai sunkiai tikėtina. Kadangi stebiu labai gražų lakmuso popierėlį, kaip lietuviški žulikėliai, kuriuos taip gražiai paglostė taivaniečiai, šiandien muistosi ir tūpčioja aplink savo projektą - įsteigti vienintelę pasaulyje Taivano (ne Taipėjaus) atstovybę, taip ir nepriimdami šito sprendimo, nes iš Jungtinių Valstijų jiems ateina tokio turinio depešos: „durniai, ką jūs darote, neklausykite tų respublikonų".

Visa tai reiškia, jog konfliktas gali įsiplieksti dviejuose taškuose: vienas yra Taivano sąsiauris, siekiantis 30 km nuo salos iki kontinentinės Kinijos, kuriuo esu plaukęs, kitas - Pietų Kinijos jūra, kurią Kinija laiko savo vidaus jūra maždaug taip, kaip rusai mėgina Azovo ir Juodąją jūrą paversti savo vidaus vandenimis...

Situacija yra labai sprogi ir „kišti pirštus tarp durų" gali tik klinikiniai idiotai arba labai didelius pinigus gavę žmonės. Štai tokiais ir laikau Mantuką su Gabriuku bei dar dviem „teletabiais" Vyriausybėje...

- Tuo pat metu įsiplieskė ir diplomatinis konfliktas tarp JAV bei Rusijos - amerikiečiai sako visiškai neturintys pajėgumų ir net vizas rusams išduoda ne Maskvoje, bet Varšuvoje. Ką reiškia šis konfliktas?

- Be abejo čia yra ne tik JAV ir Rusijos konfliktas, tai labiau viso NATO aljanso ir Rusijos konfliktas. Mes stebime, kaip buvo sunaikintos labai tarpusavio supratimui svarbios misijos - NATO misija Maskvoje bei išvyti rusų šnipai iš Rusijos misijos Briuselyje. Paprastai sunaikinimas struktūrų, kurios mažina tarpusavio trintis, konflikto tikimybę tik didina.

Žinoma, rusai, suvokdami artėjantį konfliktą, bandys „čiulpti kinų spenį" dar labiau. Ir, žinoma, bandys konsoliduoti aplink save visus potencialius sąjungininkus - pirmiausia Iraną.

Aš pats buvau liudininkas, kaip daugiau negu dešimtmetį rusiška ginkluotė per Armėniją buvo gabenama į Iraną. Aišku, Iranas ir toliau ginkluojamas, o visos istorijos apie jo kuriamą branduolinį ginklą nesibaigė.

Štai šitas regionas bus pirmiausia jungiamas į konfliktą.

Toliau - Baltarusija, kuri dėl klinikinių idiotų bei „Putin-feršteinerių" ir kitų „šrioderiukų", kurie toliau daro didžiulę įtaką mūsų Vyriausybei, jau nekalbant apie nutukusį komjaunuolį, ilgą laiką vadovavusį lietuviškai užsienio reikalų politikai, galutinai nudreifavo Maskvos link ir nėra abejonių, kad Baltarusija jau dabar įtraukta į šį antiNATO paketą. Baltarusija, mėgindama išlikti ją remiančių valstybių terpėje, žinoma, mėgins ir toliau mums krėsti kiaulystes.

Jeigu jie apsiribos tik „pabėgėliais" bei keliais teroristais, kuriuos pasiųs pas mus, tai sakysiu, kad mes dar pigiai atsipirkome už savo idiotišką politiką.

Tačiau, turint galvoje A.Lukašenkos pareiškimus, jog Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė buvo baltarusių valstybė, kurioje lietuviai tik gyveno, o Vilnius yra baltarusiškas miestas, tai, iškilus konfliktui, šitie, atrodytų, nukvailėjusio diktatoriaus teiginiai taps politiniais lozungais. Ir dėl viso šito kalti „Putin-feršteineriai", vadovaujantys Lietuvos užsienio politikai.

- Tuo metu Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Šijartas (Peter Szijjart) smarkiai suabejojo, ar Briuselio komisarai ir biurokratai gyvena toje pačioje planetoje, kaip ir mes visi... Jį labiausiai papiktino Briuselio komisarų kalbos, kad nereikia finansuoti nuo nelegalių migrantų antplūdžio saugančios sienos statybų...

- Pirmiausia, Briuselio biurokratų ir komisarų gebėjimais suvokti tikrovę turėjo suabejoti Anūkas, Šimonytė ir kiti mūsų valdžios atstovai...

Kai jie praėjusią savaitę nulėkė į Briuselį ir pamėgino paaiškinti, kad ES taip pat turi sienas, o Lietuva, Lenkija ir Latvija yra pasienio valstybės, turinčios specifinę funkciją tas sienas saugoti, tai niekas jų ten nesuprato...

Tiesą sakant, mūsų delegatai ten kalbėjo visai protingai ir teisingai, tarsi manęs pasiklausę, net buvo keista tą girdėti...

Tačiau „Putin-feršteineriai" su Urusla fon der Lejen (Ursula von der Leyen) priešakyje paaiškino, kad sienų statybų jie nerems, nes ant mūsų pinigų nupaišyti tiltai...

O juk dabartinė situacija yra labiau negu įtikinanti. Pavyzdžiui, tie patys vengrai tik matė, kaip per jų teritoriją tarsi skėriai pralėkė nelegalai iš Afrikos ir Azijos prievartauti vokietaičių Kelne ir Miunchene... Aš kaip tik tuo metu važiavau per Vengriją ir mačiau, į ką buvo pavirtusios jų degalinės bei pakelės... Tačiau vengrai dar lengvai išsisuko, nes visi šie skėriai nutūpė Vokietijoje.

O mūsų situacija yra kur kas sudėtingesnė, todėl apie politinę šizofreniją Briuselyje pirmiausia turėtų kalbėti mūsiškiai. Bet jie tyli, nes tikisi gauti dar vieną kitą pinigėlį, kurį bus galima kam nors padalinti, juo labiau kad nesu matęs tokio dalintojo, kuriam „prie rankos nepriliptų"...

- Ukraina tuo metu Donbase pirmą kartą panaudojo turkišką kovinį droną, kuriuo sunaikino rusų haubicą, šaudžiusią į ukrainiečių pozicijas. Rusai, žinoma, puolė piktintis ir girtis, kad jie turi dar geresnių dronų. O kodėl jie jų tuomet nepanaudoja?

- Rusai vis dar vaidina, kad jų ten nėra... Nors kiekvienam sveiko proto žmogui aišku, kad į ukrainiečius kasdien šaudoma rusiškais ginklais ir tą dažnai daro net reguliarios Rusijos karinės pajėgos.

Taigi, Kremliui sakyti, kad „mūsų ten nėra", yra lygiai tokios pačios politinės šizofrenijos pavyzdys.

Na, bet Rusijos politikai neprisipažįsta tuo sergantys ir toliau eksploatuoja tą temą, kuri visiems jau yra juokinga.

Tačiau kalbant apie Ukrainos galimybes, nereikėtų jų nuvertinti, nes ukrainiečiai žino, jog kilus konfliktui jie tikrai bus finansuojami, ginkluojami ir visaip glostomi, kad tik europiečiams patiems nereikėtų kariauti, juolab kad nelabai ten yra kam kariauti...

O Ukraina turi du puikius pretekstus: Krymas ir prarastos Rytų teritorijos.