Peticija prieš Galimybių pasą - prezidento rankose. Kas toliau?

Visuomenė įpratusi, jog peticijas dažniausiai ruošia aktyvūs visuomenininkai, organizacijų, bendrijų atstovai. Šį kartą peticiją parengė muzikologė V.Gruodytė.

Moteris iš karto įspėja, kad už jos nugaros nestovi nei partija, nei judėjimas, nei atskiri suinteresuoti žmonės. Ji tiesiog nebegalėjo likti abejinga tam, kas vyksta.

Šis pavyzdys rodo, kad net ir vienas žmogus gali pasiekti, atrodytų, nepasiekiamus dalykus. Peticija siekė surinkti 100 tūkst. parašų, bet viršijo visus lūkesčius.

Vos ji buvo paskelbta portale Peticijos.lt, pasirašyti suskubo daugybė žmonių. Peticijai pritariantys net aukojo pinigus, už kuriuos buvo užsakytos reklaminės paslaugos.

Didžiuosiuose miestuose reklamų stenduose buvo rodoma reklama apie šią peticiją. Išskirtiniame interviu „Vakaro žinioms" peticijos autorė sako, kad tai yra įrodymas, jog Galimybių pasas yra jautri tema daugybei Lietuvos žmonių.

- Kas jus paskatino sukurti peticiją?

- Peticija atsirado tiesiog mąstant, kokie konkretūs, nors ir minimalūs, veiksmai galėtų sustabdyti visuomenės segregaciją, medicininę prievartą ir tokį greitą žmonių laisvių bei teisių konfiskavimą.

Kadangi skaitau keliomis užsienio kalbomis, nuo pat šios pandemijos pradžios pastebėjau, kad lygiai ta pati informacija, žodis žodin, buvo skelbiama tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES šalyse. Lyg pamojus magiška lazdele, visur staiga atsirasdavo nauja viruso banga, visur tą pačią dieną ligoninės „užlūždavo" nuo pacientų, visur tuo pat metu kaukių tai nereikėjo, tai vėl reikėjo, etc.

Kilo pirmi įtarimai, kad kažkas čia ne taip.

Tapo akivaizdu, kad spaudimas yra politinis, ne medicininis, ir kad oficiali spauda apsiriboja propaganda, kuri mažai ką turi bendra su realybe. Taigi, ėmiau atidžiau domėtis visu tuo, kas vyksta, ieškoti išeičių ir sprendimų, kurie buvo atrasti kitose šalyse.

Akivaizdu, kad šios gerai sureguliuotos ir darniai pasauliniu mastu veikiančios pandeminės mašinos neišjudinsi pasipiktinimu socialiniuose tinkluose arba išėjęs į gatvę.

Visoje ES kiekvieną savaitgalį vyksta masinės demonstracijos, sutraukiančios milijonus piliečių, bet jų nerodo nė viena oficiali TV nė vienoje ES šalyje.

Labai daug pasaulinio lygio medikų ir mokslininkų skelbia savo išvadas apie perteklinį ir sveikatos prasme nepagrįstą spaudimą visuomenei, bet jų taip pat neskelbia ir apie jas nediskutuoja jokia oficiali spauda ir labai reta vyriausybė į jas atsižvelgia.

Taigi, eiliniai žmonės turi labai nedaug įrankių, ką nors pakeisti. Vienas iš jų buvo pritaikytas Gvadelupoje - užblokuoti visą šalį. Kai sustabdoma veikla, valdžia priversta nusileisti.

Būtent taip ir atsitiko, sanitarinis pasas medikams buvo atšauktas, nevakcinuoti darbuotojai grąžinti į darbą. Tas pats įvyko su šveicarų avialinijomis.

Nevakcinuotas personalas birželio mėnesį buvo masiškai atleistas, o dabar jis jau kviečiamas sugrįžti, nes lėktuvai nebegali skraidyti. Kai nebelieka darbuotojų, nebelieka įmonių, griūva ekonomika, tokia elementari logika.

Vadinasi, jei visi pasiimtų neapmokamų atostogų ir bent mėnesį nepajudėtų iš namų, bet kuri vyriausybė kapituliuotų.

- Yra ir kitų būdų ginti savo teises?

- Kita priemonė, kuriai nereikia kolektyvinės akcijos, - kreiptis į teismą. Juk pažeidžiamos prigimtinės žmonių teisės ir laisvės, pažeidžiama Konstitucija, pažeidžiama Žmogaus teisių deklaracija, taip sunkiai iškovota Prancūzijos revoliucijos metu.

Todėl liko vienintelė galimybė - kreiptis į JE Prezidentą, kuris yra taip pat ir moralinis tautos garantas, prašant, kad jis Konstituciniam Teismui tiesiog mandagiai užduotų labai paprastą klausimą: „ar Galimybių pasas yra teisėtas?" Prezidentas yra visuomenę vienijanti ašis, kuria jis iki šiol išliko, nepaisant sudėtingo konteksto

. O šiuo metu bet kokie santarvės atkūrimo veiksmai yra labai svarbūs.

Juk reikia pagaliau išsiaiškinti, kas teisiniu požiūriu yra legalu ir kas nelegalu. Štai Prancūzijoje vienos įmonės savininkas neseniai pareiškė, kad jis į savo įmonę priims tik nevakcinuotus. Iš karto atsirado advokatų, kurie pasipiktino neteisėta diskriminacija medicininiu pretekstu.

Bet, kai nevakcinuotus darbuotojus dėl tų pačių priežasčių darbdavys masiškai atleidžia iš darbo, priešingai - legalumo ir diskriminacijos klausimai nebekeliami. Kodėl? Vadinasi, atėjo laikas, kad autoritetingos institucijos, kurios yra teisinis bet kurios valstybės garantas, viešai tartų savo žodį ir jį pagrįstų egzistuojančiais bei veikiančiais šalies įstatymais.

- Kaip Galimybių pasas palietė, pakeitė jūsų šeimos gyvenimą?

- Paso taikymas palietė visą mano šeimą. Pasijautėme išmesti už normalaus gyvenimo ribų, nors esame visiškai sveiki. Dėl absoliučiai nesuvokiamų priežasčių sveiki žmonės nebegali nueiti į teatrą, koncertą, biblioteką, kavinės terasoje su draugais išgerti kavos ar su šeima papietauti restorane.

Bet, pavyzdžiui, tūkstantinė minia gali eiti į SEL`o koncertą.

Reikia dokumento, kuris įrodytų, kad esi sveikas. Nuo kada?

Kas įvyko valdančiųjų galvose per tokį trumpą laiką? Pasaulyje daug užkrečiamų ligų, bet nei vienai iš jų nebuvo sukurtas pasas, ribojantis žmonių veiksmus ir teises. Juolab sukurtas pasas ne ligai, o eksperimentinėje stadijoje tebesantiems genetiniams vaistams, kurių ilgalaikių pasekmių nežino net patys gamintojai.

Galbūt jau laikas kelti klausimus, koks yra realus šių pasų tikslas, nes akivaizdu, kad jis - ne medicininis. Anksčiau bet kuris blusomis ir niežais aptekęs benamis, atėjęs į kavinę išgerti kavos, kėlė mažiau problemų, nei dabar sveiki žmonės, į kuriuos žiūrima kaip į raupsuotus.

Kai kurie mano draugai ir pažįstami turėjo išeiti iš darbo, ėmė burtis į paralelinę savitarpio pagalbos visuomenę.

Bet pasvarstykime, kokia gali būti šalies ateitis, jei joje egzistuos dvi visuomenės, kurias, be to, gerai apmokami influenceriai kasdien bando supriešinti, skleisdami agresyvų ir dažnai visiškai neadekvatų diskursą?

- Ar tikėjotės, kad visuomenė taip aktyviai sureaguos?

- Tiesą sakant, ne. Buvau labai nustebusi, kad per pirmas tris dienas pasirašė 60 tūkst. žmonių, be jokios reklamos. Jokie didieji portalai - „Delfi", „Lrytas", „15min" nesutiko viešinti net apmokėtos informacijos, reikėjo ieškoti kitų kelių.

Turiu padėkoti „Respublikai", Klaipėdasutavim.lt portalui, diena.lt grupei, kurie iš karto susidomėjo peticija.

Taip pat visiems, kurie gausiai dalinosi informacija savo socialinėse paskyrose, prie Seimo už demokratiją budinčiam Irmantui Ostrauskui, kuris paviešino visą peticijos tekstą vaizdo įraše, judėjimui „Basos mamos ir tėčiai", kurių rūpestis buvo analogiškas, bet susijęs su vaikais, o ypač - advokatui Ignui Vėgėlei, kuris paskelbė palaikymą pačią pirmą dieną.

Tokie autoritetai, kaip jis, šiais permainų laikais itin svarbūs. Jie yra tikroji moralinė visuomenės atrama. Be to, užkrečiantys savo tiesumu ir drąsa. Aš pati buvau apstulbusi, kai išgirdau garsiąją šio Advokatų tarybos pirmininko kalbą Visuotiniame advokatų susirinkime. Ir matau, kad tokių žinomų pasekėjų daugėja.

O kartu mažėja baimė išsakyti savo nuomonę ir diskutuoti.

- Žmonės prisidėjo ir finansiškai. Už tuos pinigėlius pavyko užsakyti reklamos stenduose, kaip dar juos bus galima panaudoti?

- Toks gausus dalyvavimas parodo, kad didelei daliai visuomenės šiuo metu tai - aktualiausias klausimas. Noriu padėkoti visiems, kurie pasirašė ir kurie aukojo savo asmenines lėšas šios peticijos viešinimui.

Dar kartą primenu, nes šis klausimas ne kartą buvo užduotas socialiniuose tinkluose, aš asmeniškai negavau ir negausiu jokių pinigų.

Suaukotos lėšos panaudotos peticijos.lt administracijos sprendimu šios peticijos viešinimui ir jos administravimui portale peticijos.lt. Viliuosi, kad visos išlaidos bus pateiktos parašus rinkusio portalo ataskaitose ir su jomis galės susipažinti visi finansavusieji šios peticijos sklaidą.

- Per šį laiką turbūt sulaukėte įvairių žmonių reakcijų, žinučių, komentarų?

- Taip, sulaukiau labai daug palaikymo asmeninėmis žinutėmis. Pasipiktinimas buvo tik vienas - kad tokia peticija neturi jokios vertės ir kad nieko ja nelaimėsime.

Na, pirmiausia, čia ne peticija, o kreipimasis į JE Prezidentą, sutvirtintas piliečių parašais, antra, jei nieko nebandysim, tai niekas niekada ir nepasikeis.

Be to, čia ne varžybos, kad reikėtų prieš kažką „laimėti".

Pagrindinis šio kreipimosi tikslas - gauti aiškų atsakymą iš Konstitucinio Teismo, turinčio kompetenciją jį pateikti pagrįstai ir nešališkai. Dabar švenčių metas, taigi ir stebuklų metas.

Tikėkim, pasitikėkim, darykime tai, ką jaučiame esant svarbu. Jei kiekvienas pasakys: „aš esu trys milijonai", arba bent jau „du su puse", pokyčiai ateis greitai.

Tokioje kritinėje situacijoje nebegali būti nei vadų, nei vedlių, kurie kitiems galėtų parodyti kelią arba nurodyti, ką jie turi daryti. Kiekvienas turėtume kovoti už save, už savo šeimą, už savo laisvę. O taip pat suvokti savo atsakomybę prieš vaikus, kurie užaugę paklaus, ką mes dėl jų padarėme.

- Portale paskelbta peticija nėra teisinis įpareigojimas. Visgi, tai labai aiškiai parodo žmonių poziciją. Kaip manote, koks bus prezidento sprendimas?

- Aš tikiu, kad jis bus doras.

- Jeigu į Konstitucinį Teismą prezidentas nesikreips, ar planuojate kitus veiksmus?

- Aš asmeniškai - ne. Atlikau tai, kas buvo mano jėgoms. Tačiau tikiu, kad atsiras dar daugiau kovojančių už mūsų visų teises: vienas kitą padrąsindami buriamės dėl bendro tikslo - mūsų visų teisės gyventi laisvoje visuomenėje.

Todėl visuomet palaikysiu kitas akcijas ir iniciatyvas.

Vis dėlto, prezidentui būtų labai keblu tiek politiškai, tiek teisiškai nesikreipti į KT išaiškinimo, ypač kai to prašo daugiau kaip 100 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Politiškai valdančioji dauguma jį žemina kiekviename žingsnyje, todėl visuomenė pasyvaus stebėjimo nesuprastų. Prezidento nesikreipimas į KT teisiškai reikštų jo pritarimą neteisėtiems Vyriausybės sprendimams: juk prezidentas, anot Konstitucinio Teismo, kartu su Vyriausybe sudaro vykdomąją valdžią Lietuvoje.

Tam tikra visuomenės dalis įsitraukia į vis aktyvesnę veiklą, manau, jai dabar jau nepritrūks idėjų ir veikėjų. Pažiūrėkite, kiek pasiekė „Basos mamos ir tėčiai".

Jų simboliniai veiksmai, stovėti basomis ant sniego, esant -10° temperatūrai, sujaudina net akmenines širdis. Nubraukę ašarą pasijaučiame dar esą gyvi.

Vaikai šiuo metu yra svarbiausia, nes jiems dabar įvedamas privalomas Galimybių pasas. Todėl parašų rinkimo laikas buvo labai trumpas, nes buvo būtina juos surinkti prieš įsigaliojant šiam sprendimui.

Jei JE Prezidentas pateiktų savo užklausimą, GP būtų sustabdytas tol, kol KT pateiktų atsakymą. Tai būtų labai svarbus gestas ir bent trumpas atokvėpis visoms Lietuvos šeimoms.

Juk vaikai negali socializuotis būdami uždaryti namuose. Jie negali normaliai vystytis negalėdami lankyti mokyklos, pamėgtų būrelių. Jie net negali normaliai kvėpuoti, nes turi dėvėti kaukes.

Nuimkite jiems kaukes, pamatysite, kad jie visi išsižioję.

Vaikai yra ne tik tai, kas jungia šeimas, bendruomenes, visuomenę. Jie yra tautos ateitis. Jau dabar jie traumuoti įvairiais nesibaigiančiais ir nesuvokiamais draudimais. GP vaikams yra ta riba, kuri nepateisinama mediciniškai ir nesuvokiama sveiku protu.

Net statistika įrodo, kad jie neserga arba serga nesunkiai. Jie negali papildomai apsaugoti tų, kurie jau apsaugoti vakcinomis. O juolab tų, kurie yra sveiki.

Tai tiesiog beprotybė. Manau, net valdantieji suvokia, kad psichiškai nestabilių ir ligotų vaikų kartos auginimas negali būti nei valstybės prioritetas, nei jos ateitis.

Ateinančių Naujųjų metų proga palinkėčiau jiems tiesiog atsikvošėti.